2008 m. balandžio mėnesį paskelbtos vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijos

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai  BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų  Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos 

Įžanga

Statistikos departamento paskelbtas 2007 m. IV ketvirčio 8,0 procento BVP prieaugis rodo, kad Lietuvai pavyko išvengti ūkį kaitinančio (esamomis sąlygomis per spartaus, viršijančio 10 procentų) augimo. Paskelbti ekonominiai rodikliai leidžia numanyti prasidėjusį Lietuvos ūkio plėtros savaiminį susireguliavimą, kurio požymiai kitose Baltijos šalyse pastebėti pusmečiu anksčiau.

Atsiranda vis daugiau požymių, pagrindžiančių prielaidą, kad paskolų rinkos plėtra lėtės ir naujų paskolų prieaugis nebebus pakankamas finansuoti ūkį kaitinančios vidaus paklausos.  Lietuvos bankai paskolas jau kuris laikas išduoda atsargiau ir griežtina paskolų išdavimo sąlygas (ypač įsigyti žemės sklypus, finansuoti statybas). Padidinti reikalavimai paskolos užtikrinimo priemonei, padidintas reikalavimas likutiniam skolininko pajamų dydžiui po paskolos aptarnavimo. 

Statistikos departamento atliktų verslo tendencijų apklausų ir vartotojų nuomonių tyrimų rezultatai rodo, kad nepagrįstai optimistiniai gyventojų lūkesčiai pradėjo nykti: nuo 2007 m. spalio mėn.  iki  2008 m. kovo mėn.  tiek ekonominių vertinimų rodiklis, tiek vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo mažesnis nei prieš metus. Per metus (2008 m. kovo mėn. palyginti su 2007 m. kovo mėn.)  ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 10 procentinių punktų, o  vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 15 procentinių punktų. Gyventojai realiau ir racionaliau pradėjo vertinti  savo pajamų didėjimo perspektyvas, todėl 2007 m. ketvirtąjį  ketvirtį buvo stebimas gyventojams suteiktų paskolų prieaugio sulėtėjimas (sudarė tik 0,3 proc. BVP). Metinis visų  klientams suteiktų paskolų portfelio augimo tempas sumažėjo nuo 48,9 proc. 2007 m. sausio 1 d. iki 46,8 proc. 2008 m. sausio 1 d.

Registrų centro duomenimis 2007 metų gruodžio mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu,  beveik trečdaliu  sumažėjo gyvenamųjų objektų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius, todėl pildosi prielaidos dėl nekilnojamojo turto kainų kitimo pagal kitose Baltijos šalyse stebėtą scenarijų. Stiprėjančios sandorių mažėjimo tendencijos stebimos nuo 2007 m. rugsėjo mėn. 2007 m.  ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2006 metų atitinkamų laikotarpiu, tokių sandorių skaičius sumažėjo 17,5 proc. Nors viso būsto kainos Lietuvoje 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį padidėjo 1,6 procento, tačiau tokį padidėjimą sąlygojo tik senos statybos esančio senamiestyje būsto pardavimai. Naujos statybos būstas ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, Lietuvoje (be Vilniaus) atpigo 6,1 procento. Pardavimų ir kainų mažėjimas 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį negalėtų būti laikomas sezoniniu svyravimu, nes palyginti su ankstesniaisiais metais, metų pabaiga visada pasižymėdavo kainų ir pardavimų augimu.

Informacijos sklaida apie ūkio perspektyvas buvo efektyvi ir tai taip pat turi įtakos savalaikiam ūkio susireguliavimui. Visa tai atitinka prognozuotą „švelnų“ ūkio raidos scenarijų, todėl 2008-2010 metų BVP augimo projekcijų perspektyvos nekeičiamos: numatoma, kad globalinis kreditavimo suvaržymas, santūresnis vartotojų pasitikėjimas dėl ūkio plėtros subalansuos vidaus paklausą pagal ūkio produktyvumą ir lems nuosaikų  Lietuvos BVP  augimą 2008-2009 metais (atitinkamai 5,3 proc. ir 4,5 proc.).

Ankstyva ir valdoma BVP augimo tempų korekcija, fiskalinės drausmės normų įgyvendinimas bei sėkmingas 2007-2013 m. ES finansinės paramos, skirtos stiprinti šalies žmogiškuosius išteklius, ekono­mikos konkurencingumą, gerinti gyve­nimo kokybę ir aplinką, įsisavinimas užtikrins ciklinio ekonomikos pakilimo pradžią vėlesniais metais – 2010 m. BVP augimas paspartės iki  5,2 proc., o 2011 m. –  iki 5,8 proc.

Ekonominių rodiklių projekcijų skaičiavimo prielaidos  

2007 m. prasidėję tarptautinių finansų rinkų neramumai ir dėl to kilęs globalinis kreditavimo suvaržymas sustiprina dar 2007 m. pradžioje  darytą prielaidą, kad kreditų prieaugis Lietuvoje sparčiau lėtėti pradės 2008–2009 metais ir tuomet prasidės natūralus ciklinis BVP augimo lėtėjimas bei susidarys natūralus spaudimas nominaliam fiskaliniam deficitui didėti.

Globalizacijos skatinama konkurencija ir galimi nekilnojamojo turto kainų pokyčiai nedarys poveikio realiai gamybos apimčiai tik tuo atveju, jeigu darbo jėga sugebės lanksčiai persiorientuoti iš vieno ekonomikos sektoriaus į kitą. Darbo rinkos lankstumas gali būti pasiektas darbo užmokesčio sąskaita: vidutiniu laikotarpiu dėl globalizacijos didėjanti konkurencija ir kredito kitimo ciklas tam tikruose sektoriuose gali ne tik sulėtinti darbo užmokesčio didėjimą, bet ir jį mažinti. Darbo rinkos lankstumo prielaida užtikrina, kad spartus vidutinio darbo užmokesčio didėjimas suderintas su galimais Lietuvos ūkio sektorių plėtros netolygumais. Nepasitvirtinus darbo jėgos lankstumo prielaidai, sumažėtų užimtumas ir lėtėtų realus BVP augimas.

Spartus vidutinės trukmės augimas labai priklauso nuo prielaidos, kad verslininkai sugebės patenkinti finansų rinkų lūkesčius dėl spartaus ir tvaraus Lietuvos produktyvumo artėjimo prie Europos vidutinių dydžių ir sugebės išlaikyti pelnus augančio darbo užmokesčio ir  didėjančių palūkanų normų sąlygomis.

Kredito prieaugiui 2006 metais viršijus 15 procentų BVP, prielaidos dėl ES paramos įsisavinimo apimčių tampa antraeilėmis. 2008–2011 metų laikotarpiu BVP augimą ES struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimas įtakos silpniau nei kredito prieaugio apimčių kitimas. ES paramos panaudojimo apimčių nukrypimas nuo planų gali tik nežymiai pakeisti atitinkamų  metų BVP augimą.  

Svarbi 2008–2011  m. ūkio rodiklių projekcijų skaičiavimo prielaida – valiutų kurso ir naftos kainų stabilumas: kainos išliks tokios, kokios buvo projekcijų sudarymo metu –  apie 68 eurus už barelį 2008–2011 m. laikotarpiu.

Vidutiniu laikotarpiu Fiskalinės drausmės įstatymo normų laikymasis sudarys sąlygas tolygiai ir sparčiai plėtoti ūkį.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai 

Makroekonominiai rodikliai 2007 Projekcijos (2008 04 03)
2008 2009 2010 2011
BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc. 8,8 5,3 4,5 5,2 5,8
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), proc. 1) 5,8 9,2 5,1 3,6 2,3
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (gruodžio metinis), proc. 1) 8,2 6,8 4,8 2,6 2,1
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, proc. 21,1 18,9 9,8 9,0 8,3
 Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1813,0 2155,4 2366,3 2579,6 2793,7
 Nedarbo lygis, proc. (darbo jėgos tyrimo duomenimis) 2) 4,3 5,2 6,0 6,0 6,0
Prekių ir paslaugų balansas, proc.  BVP -12,0 -12,6 -13,2 -15,2 -14,6
Vartojimo augimas / grandine susietos apimties augimas, proc. 9,9 6,4 5,1 5,2 5,2
Bendrojo kapitalo formavimo  augimas / grandine susietos apimties augimas, proc. 15,1 4,0 5,4 7,7 4,4
BVP augimas to meto kainomis, proc. 18,1 14,1 9,7 8,6 8,0
1) -  Egzistuoja rizika, kad  po Ignalinos AE  uždarymo 2009 m., infliacija 2010 m. gali padidėti iki dviejų procentinių punktų. 
2) -2008-2011 metų nedarbo projekcijos pagrįstos prielaida, kad dėl sparčiau augančių atlyginimų gali labai padidėti darbo jėgos aktyvumas ir pasikeisti migracijos srautai; jeigu darbo jėgos aktyvumo lygis ir migracija kistų pagal pastaraisiais metais stebėtas tendencijas, tai nedarbas 2008-2009 m. sudarytų apie 4,2 proc., 2010 – 4,4 proc., o 2011 – 4,3 proc. 

BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų 

Rodikliai 2007 2008 2009 2010 2011
Projekcijos (2008 04 03)
Galutinio vartojimo išlaidos 79815 92970 102669 113482 121877
dalis nuo nominalaus BVP, proc. 82,5 84,2 84,7 86,2 85,8
nominalus augimas, proc. 16,9 16,5 10,4 10,5 7,4
Namų ūkių vartojimo išlaidos 63252 73593 81903 90792 97521
dalis nuo nominalaus BVP, proc. 65,4 66,7 67,6 69,0 68,6
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 16319 19093 20452 22343 23983
dalis nuo nominalaus BVP, proc. 16,9 17,3 16,9 17,0 16,9
NPI1) vartojimo išlaidos 244 284 314 347 372
dalis nuo nominalaus BVP, proc. 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3
Bendrojo kapitalo formavimas 28561 31373 34483 38212 41045
dalis nuo BVP, proc. 29,5 28,4 28,5 29,0 28,9
nominalus augimas, proc. 29,0 9,8 9,9 10,8 7,4
Prekybos ir paslaugų balansas -11636 -13930 -15977 -20040 -20793
dalis nuo nominalaus BVP, proc. -12,0 -12,6 -13,2 -15,2 -14,6
Bendrasis vidaus produktas 96740 110413 121176 131655 142128
nominalus augimas, proc. 18,1 14,1 9,7 8,6 8,0
Bendrasis vidaus produktas, grandine susieta apimtis 77939 82102 85816 90283 95510
grandine susietos apimties augimas, proc. 8,8 5,3 4,5 5,2 5,8
  2007 2008 2009 2010 2011
1) NPI - ne pelno institucijos

Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos 

Rodikliai Matavimo vienetas 2007 2008 2009 2010 2011
Projekcijos (2008 04 03)
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lt 1813,0 2155,4 2366,3 2579,6 2793,7
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai (ankstesnis laikotarpis =100)   121,2 118,9 109,8 109,0 108,3
Metinis darbo užmokesčio fondas mln. Lt 25461,0 30352,1 33343,7 36348,7 39623,7
Vidutinis metinis užimtųjų skaičius (darbo jėgos tyrimų duomenimis)1) tūkst. 1534,0 1538,0 1539,0 1539,0 1539,0
iš jų: vidutinis metinis sąlyginis darbuotojų skaičius 2) tūkst. 1170,3 1173,5 1174,3 1174,3 1182,0
Darbo jėga (darbo jėgos tyrimų duomenimis) tūkst. 1603,1 1622,0 1636,9 1637,1 1637,4
Vidutinis metinis bedarbių skaičius (darbo jėgos tyrimų duomenimis) tūkst. 69,0 84,0 97,9 98,1 98,4
Nedarbo lygis (darbo jėgos tyrimo duomenimis)3) proc. 4,3 5,2 6,0 6,0 6,0
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso  pokytis 4)            
gruodžio mėnesio pabaigoje proc. 8,2 6,8 4,8 2,6 2,1
vidutinis metinis proc. 5,8 9,2 5,1 3,6 2,3
1)  Dėl efektyvesnio  2007-2013 m.  ES  paramos  panaudojimo  bei  sėkmingo  šiuo  metu  vykdomų  darbo rinkos aktyvinimo priemonių įgyvendinimo vidutinis metinis užimtųjų skaičius 2008 m. gali siekti 1550 tūkst. žm., 2009 m. – 1565, 2010 m. – 1573, o 2011 m. – 1575.
2) samdomieji darbuotojai, perskaičiuoti į dirbančius visą darbo dieną
3)  2008-2011 metų nedarbo projekcijos pagrįstos prielaida, kad dėl sparčiau augančių atlyginimų gali labai padidėti darbo jėgos aktyvumas ir pasikeisti migracijos srautai; jeigu darbo jėgos aktyvumo lygis ir migracija kistų pagal pastaraisiais metais stebėtas tendencijas, tai nedarbas 2008-2009 m. sudarytų apie 4,2 proc., 2010 – 4,4 proc., o 2011 – 4,3 proc.
4) Egzistuoja rizika, kad  po Ignalinos AE  uždarymo 2009 m., infliacija 2010 m. gali padidėti iki dviejų procentinių punktų. 

Ekonominės raidos rizikos aspektai

Vidutiniu laikotarpiu rizika kyla dėl esamo šalies nekilnojamojo turto rinkos nesubalansuotumo, galimos turto kainų korekcijos ir reikšmingo šalies ūkio augimo sulėtėjimo. Potencialus BVP augimas išliks apie 6 procentus, tačiau susiformavę rizikos veiksniai vidutiniu laikotarpiu gali neįprastai sulėtinti ekonomikos augimą, o pastaraisiais metais itin smarkią plėtrą patyrusių ekonomikos sektorių perspektyvos priklausys nuo lankstaus prisitaikymo prie nekilnojamojo turto kainų pokyčių. Vis dar išlieka rizika, ypač 2008 metams, kad kelių procentinių punktų nominalaus BVP augimo sulėtėjimą gali sukelti nekilnojamojo turto kainų sumažėjimas iki ekonomiškai pagrįstų kainų. Kad ši rizika tikėtina, rodo dėl neramumų  JAV finansų rinkoje  prasidėjusi ir tebevykstanti nekilnojamojo turto rinkos korekcija Europos šalyse. Nekilnojamojo turto rinkos korekcija leistų tiksliau nustatyti, kiek pastarųjų metų ne visada racionalūs besiskolinančiųjų sprendimai gali veikti vidutinio laikotarpio perspektyvas. Ankstyvas nekilnojamojo turto kainų sumažėjimas 15-20 procentų ir savalaikės papildomos pastangos stabilizuoti kainas leistų sumažinti riziką, kad nekilnojamojo turto kainos gali trumpam kristi iki lygio žemesnio už   ilgalaikę vertę. Lietuvos Konvergencijos programa numato priemones būtinas pernelyg dideliam nekilnojamojo turto kainų kritimui išvengti: numatoma spartinti būsto renovaciją ir ES finansinės paramos įsisavinimą. Vidutinio laikotarpio ūkio rizika priklauso nuo šalies gebėjimo laiku ir racionaliai pasirengti natūraliems ūkio ciklams.

Kreditų prieaugio ciklinis poveikis paklausai toks, kad ūkio ciklui pakitus ir kredito prieaugiui pradėjus mažėti sparčiau ES paramos poveikis paklausai pajėgs tik iš dalies kompensuoti šiuos ciklinius sulėtėjimus, todėl valdyti ūkio riziką padėtų valdžios sektoriaus fiskalinių užduočių nuoseklus vykdymas ir fiskalinės drausmės laikymasis.

Infliacija vidutiniu laikotarpiu gali padidėti dėl ankstesniais metais ekonomikos „kaitimo“ sukelto spartesnio darbo užmokesčio augimo. Taip pat egzistuoja rizika, kad dėl Ignalinos AE uždarymo infliacija, o taip pat prekybos deficitas gali padidėti iki 2 procentinių punktų.

Įsivyravus rinkos dalyvių lūkesčiams, kad kainos smarkiai didės, ir sparčiau didėjant darbo užmokesčiui, galėtų kisti vartotojų elgsena, keliais procentiniais punktais išaugti nominalaus BVP augimas ir einamosios sąskaitos deficitas. Darbo užmokestis ir nominalaus BVP augimas didėtų ir tuo atveju,  jeigu kredito prieaugis Lietuvoje didėtų užuot mažėjęs.

Jeigu nuogąstaudami dėl regioninės ūkio būklės komerciniai bankai pernelyg sparčiai pakeistų kredito pasiūlos politiką, Lietuvos ūkio augimas korekcijos metais būtų keliais procentiniais punktais lėtesnis, o po to vėl susilygintų su dideliu potencialiu BVP augimu.

 2008-2011 m. ekonominių rodiklių projekcijų bazinis scenarijus

Prekių ir paslaugų rinkos

Pastaraisiais metais ūkio augimą skatino vidaus paklausa. Spartus skolinimosi augimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių investicijų į pagrindinį kapitalą, namų ūkių vartojimo, o kartu  ir bendrojo vidaus produkto augimą.  

2008–2011 metais vidaus paklausa išliks pagrindiniu ekonomikos varikliu, tačiau jos įtaka  BVP augimui bus nuosaikesnė. Teigiamos Lietuvos eksporto rodiklių tendencijos bus išlaikytos. Nepaisant  dėl  tarptautinio likvidumo trūkumo sumažintų ES šalių narių ūkių plėtros prognozių, nominalaus eksporto augimą tebestimuliuos ES rinka.   Palyginti sparčiai augantis nominalusis eksportas - per 2008 m. sausio mėn. Lietuvos eksportas išaugo 23,4 proc. rodo, kad Lietuvos gamintojų konkurencingumas kol kas nesumažėjo didėjant žaliavų kainoms ir darbo jėgos paklausai rinkoje. Per 2008 m. sausio mėn. į ES eksportuota 70,7 proc. visų eksportuojamų prekių. Didelės įtakos eksporto plėtrai vidutiniu laikotarpiu turės AB  „Mažeikių nafta“ veikla.  

Pradėjus silpnėti kreditų stimului ir įvykus nekilnojamojo turto kainų korekcijai 2008 metais laukiamas pagrindinio kapitalo formavimo augimo sulėtėjimas.  Vėlesniais metais  ES finansinė parama sudarys sąlygas investiciniam procesui aktyvėti. Pagrindinio kapitalo formavimo dalis BVP struktūroje 2011 m.  sudarys apie 29 proc.

Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų laikymasis bei racionalesni gyventojų lūkesčiai sąlygos nuosaikesnį galutinio vartojimo augimą.

Vartotojų kainos

Sparčiai brangstantys energetiniai ištekliai (2008 metų importuojamų dujų kainos palyginti su 2005 metais išaugo beveik keturis kartus), kiti išorės šokai (pvz., pasaulinių maisto žaliavų kainų šuolis), Lietuvos įsipareigojimai ES dėl akcizų kėlimo, nekilnojamojo turto kompensavimo klausimų sprendimas, darbo užmokesčio augimo tendencijos vidutinės  trukmės  laikotarpiu  turės svarios  įtakos  infliacijai. Nafta pabrango tiek, kad pasaulyje išsiplėtė mokesčių lengvatomis ir subsidijomis skatinamas biokuro naudojimas, todėl kyla globalus maisto produktų brangimas: biokuro žaliavos gamyba mažina maisto produktų gamybinius pajėgumus ir didina tarptautines maisto produktų kainas. 2008 m. infliacijos šuolį nulems pabrangusios gamtinės dujos, išaugusios pasaulinės maisto bei naftos kainos. Padidėjusi gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams, dėl išaugusių gamtinių dujų kainų  brangstanti šiluma ir alternatyvus kuras būsto šildymui padidins infliaciją apie 1,5 procentinio punkto. Kita vertus, 2008 metų vasario mėnesio duomenimis vartotojų krepšelio be maisto ir energetikos prekių metinė mėnesinė infliacija pasiekė beveik 10 procentų (9,8), kas rodo, kad paklausos poveikio įtaka kainoms toliau išlieka stiprėjanti.

Be to, Lietuvos infliacija yra natūraliai didesnė nei euro zonos dar ir dėl sparčiai augančio produktyvumo eksportuojančiuose sektoriuose. Pastarojo dešimtmečio spartus produktyvumo augimas tik 2006-2007 metais leido didinti darbo užmokestį paslaugų sektoriuje ir dėl to didėja vidaus kainų lygis, apie 1 procentas infliacijos aiškintinas natūraliu  Samuelson-Balasa efektu. Pagal valiutų valdybos principus euro atžvilgiu fiksuotas lito kursas užtikrina, kad vidutinė daugiametė infliacija išliks artima euro zonos infliacijai. Po infliacijos paspartėjimo laikotarpio, stabilizavusis naftos ir dujų kainoms bei akcizų tarifus suderinus su Europos Sąjungos minimaliomis akcizų normomis, padidėjus palūkanų normoms ir sumažėjus kredito prieaugiui Lietuvos infliacija vėl priartės prie euro zonos lygio.

Dėl brangstančio kuro ir akcizų didinimo įsipareigojimų vykdymo 2006–2008 metais stebima infliacija nėra racionalus pagrindas formuoti ilgalaikius infliacijos lūkesčius ir daryti ilgalaikius išlaidų sprendimus. Šių metų antrąjį pusmetį galintis prasidėti kredito prieaugio stabilizavimasis sudarytų sąlygas 2011 metų pabaigoje infliacijai sumažėti iki 2,1 procento.

Infliacijos paspartėjimas pasireiškia tose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse, kurios yra silpniau veikiamos konkurencijos. Maisto produktų ir transporto paslaugų paklausa yra kainoms neelastinga, todėl kainų padidinimas yra efektyvus šių sektorių finansinių rodiklių gerinimo būdas. Infliacijos paspartėjimą sukelia netobulos ir ribotos konkurencijos sektorių siekis dėl didesnių kainų dalį padidėjusių vartotojų pajamų panaudoti įmonių finansiniams rodikliams gerinti. Tą galėtų patvirtinti 2007 m. antroje pusėje netikėtai išaugusios pieno produktų kainos. Yra pozityvi rizika, kad Konkurencijos tarybai pavykus sugrąžinti konkurenciją pieno sektoriuje, tai prisidėtų prie infliacijos lėtėjimo antroje šių metų pusėje. Metinė infliacija turėtų pradėti mažėti nuo 2008 m. liepos mėn. Tai vyks dėl bazės efekto: nuo š.m. kovo mėn. padidintas akcizo tarifo padidinimas tabako gaminiams bus greičiau „įsisavintas“ negu pernai; maisto kainų augimas bus lėtesnis nei 2007 m. atitinkamais mėnesiais dėl stabilių ar lėčiau augančių grūdų kainų bei prognozuojamų pieno produktų pigimo.

Akcizų tarifų didinimas 2008 metais infliaciją tiesiogiai padidins 0,9 procento, tačiau per pirmuosius du šių metų mėnesius pastebimas ir netiesioginis jo poveikis: išjudinamos nusistovėjusios alkoholinių gėrimų kainos, todėl prekybininkai išnaudoja progą jas pakelti daugiau nei būtina kompensuoti akcizų tarifų padidinimo poveikį.

2006 metais pradėjo ryškėti paslaugų brangimo tendencija. Ateityje paslaugų brangimas sudarys pagrindinę stabiliosios infliacijos dalį, nes brangstantis darbas sudarys vis didesnę paslaugų savikainos dalį, o globali konkurenciją ir sparti prekių gamybos pažanga toliau pigins darbužius, avalynę bei buitinius prietaisus.

Darbo rinka

Lietuvos darbo rinka vis labiau integruojasi į ES vieningąją rinką, todėl realizavusis bet kokiai ekonominių rodiklių projekcijų rizikai, ilgalaikiai nedarbo rodikliai keistųsi mažai. Iš esmės integravimasis į ES darbo rinką nulems, kad ji bet kokiomis aplinkybėmis plėtosis dirbantiesiems palankia kryptimi. Nedarbo padidėjimas galimas tik trumpam, kol atsilaisvinusi darbo jėga pasinaudos vieningos ES darbo rinkos teikiamomis galimybėmis.

Daroma prielaida, kad emigracija nesutrukdys didėti užimtųjų skaičiui Lietuvoje ir toliau gerins Lietuvos mokėjimų balanso einamąją sąskaitą. Darbo jėgos paklausos didėjimas, augantis produktyvumas, minimalios mėnesinės algos didinimas,   kainų konvergencija tapus ES šalimi nare turės įtakos darbo užmokesčio pokyčiams.  Darbuotojų migracija tarp darbo vietų šalies teritorijoje taip pat sudarys sąlygas didėti atlyginimų augimui.

Numatoma, kad 2004 m. prasidėjusios darbo užmokesčio augimo tendencijos keisis – vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimas  laipsniškai artės prie darbo našumo augimo. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išaugs nuo 1813 Lt 2007 metais iki 2794 Lt 2011 metais.

Darbo jėgos persikvalifikavimas iš žemo produktyvumo sektoriaus į didesnio produktyvumo sektorių vidutinės trukmės  laikotarpiu taps svarbiu BVP augimo veiksniu, galinčiu apsaugoti nuo darbo jėgos trūkumo. Dėl procesų sulėtėjimo Airijos ir D.Britanijos būsto rinkose į Lietuvą gali grįžti dalis tose šalyse statybų sektoriuje dirbančių gyventojų. Pastaruoju metu į Lietuvą vis daugiau darbo tikslais atvyksta užsieniečių iš trečiųjų šalių, ypač ieškančių darbo statybų ir transporto sektoriuose.

2007 metų duomenys rodo, kad didėjantis darbo užmokestis Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, dar nepakankamai paskatino darbingo amžiaus gyventojų aktyvesnį dalyvavimą darbo rinkoje (aktyvumo lygis šalyje per metus pakilo 0,5 procentinio punkto nuo 67,4 iki 67,9 proc.), todėl tikėtina, kad šie procesai ilgainiui sustiprės. 2008-2011 metų nedarbo projekcijos pagrįstos prielaida, kad dėl sparčiau augančių atlyginimų gali padidėti darbo jėgos aktyvumas ir pasikeisti migracijos srautai, kurie padidins nedarbo lygį iki 6 proc. (infliacijos nedidinančio lygio). Jeigu darbo jėgos aktyvumo lygis ir migracija kistų pagal pastaraisiais metais stebėtas tendencijas, tai nedarbas 2008-2009 m. sudarytų apie 4,2 proc., 2010 – 4,4 proc., o 2011 – 4,3 proc.

Naudojami ekonominių rodiklių projekcijų rengimo metodai

Finansų ministerija makroekonominių  rodiklių projekcijas rengia vadovaudamasi bendrosios ir dalinės  pusiausvyros modeliavimo principais bei nacionalinės sąskaitybos principais. Projekcijos yra grindžiamos prielaida dėl išankstinių duomenų tikslumo.  Taikomi regresinės analizės ir ekonometrinio modeliavimo metodai. Naudojamos ekspertų, dirbusių pagal PHARE projektus, pasiūlytos metodikos. Projekcijos yra derinamos su Lietuvos banko, šakinių ministerijų, statistikos departamento ekspertais.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-09-08