2012 m. lapkritį paskelbtos vidutinės trukmės ekonominių rodiklių perspektyvos

Vilnius, lapkričio 29 d. Finansų ministerija, įvertinusi Lietuvos ūkio būklę ir raidos tendencijas, keičia pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2012 ir 2013 metams. Svarbiausi veiksniai, teikiantys pagrindo didinti BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei mažinti nedarbo ir infliacijos perspektyvas – rekordinis javų derlius ir toliau sparčiai augantis Lietuvos eksportas, nepaisant nuosmukio ES.

Žemės ūkio produkcijos apimtis šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 14 proc., o visų prekių ir paslaugų eksportas per metus padidėjo 10,6 procento.

Pagal atnaujintą scenarijų, numatomas š.m. BVP augimas, palyginti su rugsėjo mėn. skelbtuoju, didinamas 1 procentiniu punktu – iki 3,5 proc.  Lūkesčiai dėl valdžios sektoriaus finansų rodiklių išlieka tokie patys kaip ir rugsėjo mėnesį: 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas bus mažesnis nei 3 proc. BVP.

2013 m. BVP grandine susietos apimties augimas išlieka nepakitęs. Tikimasi, kad valdžios sektoriaus deficitas mažės pagal Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus ir bus mažesnis nei 2,5 proc. BVP.

Atsižvelgdama į Statistikos departamento paskelbtus 2011-2012 m. metinių ir ketvirtinių Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo rodiklių duomenis, Finansų ministerija atnaujino užimtųjų skaičiaus ir jo kitimo tendencijų perspektyvas.

Toliau sparčiai augant eksportui ir daugėjant laisvų darbo vietų skaičiui, nedarbo lygis mažėja greičiau, nei buvo numatyta rugsėjo mėn.:  2012 m. jis sudarys 13 proc., o 2013 m. – 11,5 proc., t. y. atitinkamai 0,8 ir 1,3 procentinio punkto mažiau nei buvo numatyta rugsėjo mėn. paskelbtame scenarijuje.

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įskaitant individualiąsias įmones) augimas 2012 m. paspartės 0,4 procentinio punkto – iki 2,8 proc., o vidutinė metinė infliacija (pagal suderintą vartotojų kainų indeksą) sudarys 3,1 proc. – 0,1 procentinio punkto daugiau, nei numatyta rugsėjo mėn.

Pagrindiniai ekonominės raidos rodikliai
Makroekonominiai rodikliai 2011 Projekcijų perspektyvos  2012 lapkritis
2012 2013
Bendrasis vidaus  produktas veikusiomis kainomis, mln. Lt 106370 112342 119415
BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc. 5,9 3,5 3
Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo jėgos tyrimų duomenimis 15,3 13 11,5
Užimtųjų skaičiaus pokytis, proc.* - 2,3 1,5
Užimtųjų skaičius, tūkst.* 1256,5 1285 1304,2
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis = 100 102,9 102,8 103,4
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 2045,9 2102,9 2173,7
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), proc. 4,1 3,1 3
* Užimtųjų skaičiaus ir jo pokyčio perspektyvos parengtos atsižvelgiant į naujausius Lietuvos statistikos departamento perskaičiuotus ir paskelbtus 2011 ir 2012 m. užimtųjų skaičiaus duomenis, kurie yra perskaičiuoti atsižvelgiant į 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis, todėl su ankstesniais metais nėra palyginami.

Formuojant centrinio ekonominės raidos scenarijaus perspektyvas, kaip ir 2012 m. rugsėjo mėn.,  buvo remtasi prielaida, kad ES pavyks suvaldyti euro zonos finansinio stabilumo riziką, o išorinės aplinkos prielaidos atitinka Europos Komisijos 2012 m. rudens prognozes, numatančias tiek ES, tiek euro zonos ūkio atsigavimą 2013 metais. 

Tačiau vykstant istoriškai didžiausiai Europos ekonomikos ir finansų krizei, vis dar išlieka didelis neapibrėžtumas. Trečiąjį 2012 m. ketvirtį euro zonos ūkis toliau smuko 0,6 proc., buvo užfiksuota techninė recesija. Kol kas išlieka abejonių, kad visos skolų krizės apimtos ES šalys narės sėkmingai įgyvendins struktūrines reformas ir įveiks krizę. Yra rizika, kad dėl suintensyvėjusių euro zonos problemų gali staiga išaugti bankų sektoriaus kredito rizika, kuri neigiamai paveiktų finansinį stabilumą.

Lapkričio 12 d. pasirodė tarptautinių kreditorių „trejeto“ (Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko)ekspertų teigiama ataskaita dėl padėties Graikijoje. Ji tapo pagrindu  svarbiems ES vadovų sprendimams dėl tolesnių kreditavimo sąlygų Graikijai ir  ES valstybių fiskalinių deficitų bei skolų mažinimo planų. Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas patvirtino tolimesnės pagalbos Graikijai skyrimą. Šie ES vadovų sprendimai turės poveikį tarptautinėms rinkoms ir tolesnei ES ūkio raidai.

Atsiradus papildomiems duomenims dėl neigiamų rizikų išsipildymo ir jų poveikio realiam sektoriui,  projekcijos gali būti keičiamos. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES ir toliau išlieka pagrindiniu ekonominės raidos scenarijaus peržiūrėjimo rizikos veiksniu.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-09-11