2012 m. rugsėjį paskelbtos vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijos išsamiau

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos

Vilnius, rugsėjo 7 d. Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m.  pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio  ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro.

Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai.  Lietuva turi labai ribotus ekonominius saitus su problemiškomis Pietų Europos valstybėmis – pirmąjį pusmetį į taip vadinamas PIIGS šalis Lietuva eksportavo apie 3 proc. visų eksportuojamų prekių. Pagrindinėmis Lietuvos eksporto partnerėmis yra Rusija ir ES šalys narės, kurių ūkis, nepaisant antrąjį ketvirtį užfiksuoto ES ir euro zonos nuosmukio, auga gana sparčiai (Latvija, Vokietija, Estija, Lenkija, Skandinavijos šalys). Į šiuo metu patiriančias nuosmukį ES šalis – Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus, Lietuva eksportavo apie 12 procentų visų eksportuojamų prekių.

Liepą ir rugpjūtį  užfiksuoti sumažėję ekonominių vertinimų ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai signalizuoja apie lėtesnę ūkio raidą antrąjį 2012 m. pusmetį, kas atitinka balandžio mėnesį suformuotą  vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijų. Numatome, kad dėl nepalankių išorinės aplinkos sąlygų Lietuvos BVP 2012 m. augs lėčiau nei 2011 m. – 2,5 procento.

Atsigaunanti darbo rinka, augančios gyventojų pajamos, optimistiniai vartotojų lūkesčiai,  sėkmingai įsisavinama ES finansinė parama ir žemos palūkanų normos 2012 m. pirmoje pusėje sudarė palankias sąlygas vidaus paklausai augti: pirmąjį 2012 m. pusmetį  namų ūkių vartojimas augo 5,9 procento, o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas –  4 procentus. Daugiausiai investuota apdirbamosios pramonės, transporto, nekilnojamojo turto, mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuose. Prastėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai pristabdys vidaus paklausos plėtrą antrąjį 2012 m. pusmetį, todėl metiniai rezultatai turėtų būti kuklesni. Išsipildžius prielaidoms dėl išorinės aplinkos atsigavimo 2013 metais, vidaus paklausos įtaka BVP augimui  vidutiniu laikotarpiu turėtų stiprėti. Dėl poreikio toliau konsoliduoti viešuosius finansus valdžios sektoriaus vartojimas vidutiniu laikotarpiu išliks  nuosaikus.

Remdamiesi Europos Komisijos 2012 m. pavasario prognozėmis numatome, kad atsigavus išorės paklausai 2013 metais Lietuvos BVP gali augti 3 proc., o atsižvelgus į šiuo metu suformuotus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos įsisavinimo planus ir dėl visuomenės senėjimo mažėjančią darbo jėgą 2014–2015 metais BVP augimas gali siekti  atitinkamai 3,4 ir 4,3 procento. Atsižvelgus į mažesnį nei buvo numatyta balandžio mėnesį 2013 metų BVP augimą, numatoma gauti mažiau mokestinių pajamų, todėl net nedidinat išlaidų planų Vyriausybei bus siūloma koreguoti valdžios sektoriaus deficito mažinimo užduotis: 2013 metais sumažinti  valdžios sektoriaus deficitą bent iki 2,5 procento BVP – laikantis minimalių Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų mažinti deficitą bent 0,5 proc. BVP, o 2014 metais –  bent iki 1,5 procento BVP, 2015 metais – bent iki 0,5 procento BVP, siekiant subalansuotų viešųjų finansų vidutiniu laikotarpiu, kaip to reikalauja Fiskalinės drausmės įstatymas. Konkrečios 2014-2015 m. deficito užduotys bus nustatytos atnaujinant Konvergencijos programą 2013-aisiais.  

Artimiausiu metu, kol vartojimo atsigavimas bus saikingas, o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos – kainų poveikis išliks menkas, metinės ir vidutinės metinės infliacijos lygis mažės, ir 2012 metų pabaigoje neviršys 3 procentų. Nepaisant to yra rizika, kad dėl  įvairių išorinių priežasčių naftos kaina augs sparčiau nei numatyta Europos Komisijos 2012 m. pavasario prognozėse, ir tai neigiamai paveiktų įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje.  Be to, pasaulyje nuolat augant maisto paklausai maisto žaliavų ir produkcijos kainų mažėjimas įmanomas tik susiklosčius derliui palankioms gamtinėms sąlygoms. Todėl maisto žaliavų brangimas vidutinės trukmės laikotarpiu taip pat priskirtinas prie didesnės infliacijos rizikos. Maisto žaliavų ir energijos kainų poveikis Lietuvos infliacijai būtų didesnis nei išsivysčiusiose šalyse dėl didesnės su šiomis kainomis susijusios vartotojų krepšelio dalies. Kita vertus, nors tarptautinės institucijos prognozuoja, kad ateityje maisto žaliavų ir energijos kainos išliks aukštos, yra teigiama rizika, kad pasiektos aukštos kainos artimiausiais metais augs silpniau.

2012 metais sulėtėjus eksporto augimui darbo užmokestis augs šiek tiek lėčiau nei 2011 metais. Vėliau atsigavus užsienio paklausai ir toliau šalyje mažėjant darbo jėgos ištekliams  darbo užmokestis neišvengiamai pradės didėti sparčiau. Didėjanti vartotojų perkamoji galia irgi skatins bendrojo kainų lygio kilimą vėlesniais metais. Numatoma, kad 2012–2015 metų laikotarpiu vidutinė metinė infliacija svyruos 3,0–3,5 procento ribose.

2011 metais nedarbo lygis sudarė 15,4 procento ir buvo vidutiniškai 2,4 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus, o nedarbo sumažėjimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Tai lėmė 2 procentais išaugęs užimtųjų skaičius ir 14,5 procento sumažėjęs bedarbių skaičius. Nors nedarbo lygis 2012 metų pirmąjį pusmetį vis dar buvo aukštas ir siekė 13,9 procento, per metus (palyginti su 2011 metų pirmuoju pusmečiu) jis sumažėjo 2,5 procentinio punkto. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, buvo užfiksuota 16,4 procento mažiau bedarbių ir 1,6 procento daugiau užimtųjų. Antrąjį šių metų ketvirtį užimtumo lygis (15-64 metų amžiaus grupėje) pasiekė 62,9 procento ir buvo aukščiausias per paskutiniuosius 3,5 metų.

Nepaisant sustiprėjusio neapibrėžtumo dėl ES ekonomikos perspektyvų, 2012 metų pirmoje pusėje verslo tendencijų apklausų rezultatai dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus artimiausiems 2–3 mėnesiams vėl tapo teigiami (daugiau apklaustųjų planavo didinti darbuotojų skaičių nei mažinti), o gegužės ir birželio mėnesiais net viršijo praėjusių metų atitinkamų mėnesių rezultatus. Tai iš dalies paaiškina spartų nedarbo lygio mažėjimą pirmąjį pusmetį. Nors liepos ir rugpjūčio mėnesių verslo tendencijų apklausų rezultatai vis dar išliko teigiami, tačiau akivaizdžiai suprastėjo ir  leidžia tikėtis lėtesnio nedarbo lygio mažėjimo tempo antroje 2012 metų pusėje. Liepą ir rugpjūtį  suprastėjo ir vartotojų lūkesčiai dėl bedarbių skaičiaus pokyčių per artimiausius 12 mėnesių. Tai rodo atgimstantį šalies verslo dalyvių netikrumą dėl verslo plėtros artimiausioje ateityje ir darbuotojų skaičiaus didinimo.

Formuojant vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijų, kaip ir 2012 m. balandžio mėn.,  buvo remtasi prielaida, kad ES pavyks suvaldyti euro zonos finansinio stabilumo riziką, o išorinės aplinkos prielaidos atitinka Europos Komisijos 2012 m. pavasario prognozes, numatančias tiek ES tiek euro zonos ūkio atsigavimą 2013 metais. Dėl  atviros ES darbo rinkos, gyventojų skaičiaus mažėjimo ir jų senėjimo vidutinės trukmės laikotarpiu nesitikima darbo jėgos augimo ar mažėjimo stabilizavimosi. Numatoma, kad vidutinis metinis užimtųjų skaičius  iki 2015 metų išaugs 3,3 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 9,8 procento.

Tačiau, palyginti su situacija 2012 m. balandžio mėn.,  neigiama rizika dėl ekonominės raidos scenarijaus išsipildymo sustiprėjo. Vykstant  istoriškai didžiausiai Europos krizei vyrauja didelis neapibrėžtumas. Prognozuojama, kad  trečiąjį 2012 m. ketvirtį euro zonos ūkis toliau smuks ir bus užfiksuota techninė recesija. Kol kas nepasiektas tikrumas, kad visos skolų krizės apimtos ES šalys narės sėkmingai įgyvendins struktūrines reformas ir  ją įveiks.  Yra rizika, kad  dėl suintensyvėjusių euro zonos problemų gali staiga išaugti bankų sektoriaus kredito rizika, kuri neigiamai paveiktų finansinį stabilumą.

Rugsėjo viduryje pasirodysianti kreditorių Trejeto ekspertų  ataskaita dėl padėties Graikijoje nulems  svarbius ES vadovų sprendimus dėl tolimesnių kreditavimo sąlygų Graikijai bei  ES šalių narių fiskalinių deficitų ir skolų mažinimo planų, kurie savo ruožtu turės poveikį tarptautinėms rinkoms ir tolimesnei ES ūkio raidai.

Atsiradus papildomiems duomenims dėl neigiamų rizikų išsipildymo ir jų poveikio realiam sektoriui  projekcijos gali būti keičiamos. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES ir toliau išlieka pagrindiniu ekonominės  raidos scenarijaus peržiūrėjimo rizikos veiksniu.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

Makroekonominiai rodikliai  2011  Projekcija 2012 rugsėjis
2012 2013 2014  2015
BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc. 5,9 2,5 3,0 3,4 4,3
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), proc.  4,1 3,0  3,0 3,2 3,5
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis = 100 102,9 102,4 103,4 105,0 106,0
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt  2045,9 2095,0 2166,2 2274,4 2411,4
Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo jėgos tyrimų duomenimis  15,4 13,8 12,8 11,5  9,8
Prekių ir paslaugų balansas, proc. BVP -1,4 -2,7 -2,5 -2,7 -2,7
Vartojimo augimas / grandine susietos apimties augimas, proc.  4,7 4,6 3,0 3,9 4,5
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimas / grandine susietos apimties augimas, proc.  17,1 4,1 2,8 4,0 5,4
BVP augimas to meto kainomis, proc. 11,5 4,0 6,3 7,0 8,

BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų

Rodikliai 2011 Projekcija 2012 rugsėjis
2012 2013 2014 2015
Galutinio vartojimo išlaidos 87617 92564 98444 105757 114255
dalis nuo BVP, proc. 82,6 84,0 84,0 84,3 84,4
nominalus augimas, proc. 8,6 5,6 6,4 7,4 8,0
Namų ūkių vartojimo išlaidos 67378 73475 77790 84498 91471
dalis nuo BVP, proc. 63,6 66,6 66,4 67,4 67,6
Valdžios sektoriaus  vartojimo išlaidos 20008 18846  20395 20980 22483
dalis nuo BVP, proc. 18,9 17,1  17,4 16,7 16,6
NPI 1 vartojimo išlaidos 230 243 259 278 300
dalis nuo BVP, proc. 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2
Bendrojo kapitalo formavimas 19930 20627 21663 23053 24835
dalis nuo BVP, proc. 18,8 18,7 18,5 18,4 18,3
nominalus augimas, proc. 27,7 3,5 5,0 6,4 7,7
Prekių  ir paslaugų balansas -1527 -2949 -2951 -3407 -3699
dalis nuo BVP, proc. -1,4 -2,7 -2,5 -2,7 -2,7
Bendrasis vidaus produktas, veikusiomis kainomis 106019 110242 117156 125403 135390
vertės (nominalus) augimas, proc. 11,5 4,0 6,3 7,0 8,0
Bendrasis vidaus produktas, susieta grandininė apimtis 80668 82682 85139 88038 91810
apimties (realus) augimas, proc. 5,9 2,5 3,0 3,4 4,3
  2011 2012 2013 2014 2015
1 - NPI - ne pelno institucijos          

Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos

Rodikliai Matavimo vienetas 2011 Projekcija 2012 rugsėjis
2012 2013 2014 2015
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lt 2045,9 2095,0 2166,2 2274,4 2411,4
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis = 100   102,9 102,4 103,4 105,0 106,0
Metinis darbo užmokesčio fondas mln.Lt 24320,0 25360,4 26477,3 28364,5 30660,8
Vidutinis metinis užimtųjų skaičius, darbo jėgos tyrimų duomenimis tūkst. 1370,9 1384,2 1391,5 1404,3 1416,3
iš jų: vidutinis metinis sąlyginis darbuotojų skaičius1,darbo jėgos tyrimų duomenimis tūkst. 990,6 1008,8 1018,6 1039,3 1059,6
Darbo jėga, darbo jėgos tyrimų duomenimis tūkst. 1619,7 1605,5 1595,7 1586,8 1570,2
Vidutinis metinis bedarbių skaičius, darbo jėgos tyrimo duomenimis tūkst. 248,8 221,3 204,2 182,6 153,9
Vidutinis metinis nedarbo lygis, darbo jėgos tyrimų duomenimis proc. 15,4 13,8 12,8 11,5 9,8
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis:            
vidutinis metinis proc. 4,1 3,0 3,0 3,2 3,5
1 - samdomieji darbuotojai, perskaičiuoti į dirbančius visą darbo dieną.
Paskutinė atnaujinimo data: 2017-09-08