Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos 2008 m spalis ir gruodis

Klientams suteiktų paskolų* prieaugis, proc. ketvirtinio BVP Klientams suteiktų paskolų* prieaugio pagreitėjimas, proc. ketvirtinio BVP Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai  BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų  Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos  Kainų indeksų (naudojamų SVKI skaičiuoti) pokyčiai kai kuriose būsto skyriaus grupėse ir klasėse, proc.

Realizavusis daliai numatytų rizikų, perskaičiuota spalio mėnesį skelbtų projekcijų perspektyva 

2008 metų IV ketvirčio trumpas atsinaujinusios pasaulio finansų krizės protrūkis padidinimo paskolų palūkanas ir apribojo kreditavimą, todėl Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) 5,3 procento realaus augimo projekcija, kuri buvo stabili du metus, sumažinama iki 3,5 procento. Staiga labai padidėjusios palūkanų normos ir sustiprėjęs finansų rinkų nepasitikėjimas išprovokavo greitą daugiamečio Lietuvos išorinio disbalanso susireguliavimą, todėl, tikėtina, kad IV ketvirtį prasidės BVP apimčių mažėjimas. Numatoma BVP vertė sumažinama beveik 1500 milijonų litų, nes mažėjančių investicijų nekompensuoja vis dar didėjantis vartojimas. Vartojimo projekcija padidinta 1322 milijonų litų.

Atnaujintas biudžeto projektas leidžia pagreitinti finansų rinkų pasitikėjimo atstatymą, todėl projektuojama BVP vertė 2009 – 2011 metams lieka tokia pati, kaip ir pirminiame biudžeto projekte.

Išsamesnė informacija

Bendra apžvalga

Statistikos departamento paskelbtas 2008 m. pirmojo pusmečio 6,1  procento BVP prieaugis leidžia numanyti prasidėjusį Lietuvos ūkio plėtros susireguliavimą, kurio požymiai kitose Baltijos šalyse pastebėti pusmečiu anksčiau. Lietuvos ūkio perspektyvos 2008 metais išlieka stabilios: ūkio augimas nuosaikiai lėtėja ir pradeda kelis metus truksiantį kainų stabilizavimosi laikotarpį. Iš esmės stabilių ekonominės raidos prielaidų įrodymas yra antrus metus nekeičiama 2008 metų bendrojo vidaus produkto 5,3 procento realaus augimo projekcija.

Pasitikėjimą ekonominiu stabilumu nenuginčijamai stiprina tai, kad dėl 4 procentiniais punktais pagerėjusių Lietuvos prekybos sąlygų per pirmąjį 2008 m. pusmetį šiemet Lietuvos prekybos deficitas sumažės keliais procentiniais punktais BVP, o Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas 2009 metais gerės labiau ir priartės prie Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) apskaičiuotos priimtinos ribos. Lietuvos einamosios sąskaitos (toliau – ESD) gerėjimas 2009 metais sudarytų palankias sąlygas 2010 metais švelniau įveikti išorinio disbalanso šoką dėl įsipareigojimų uždaryti Ignalinos atominę elektrinę vykdymo. 2009 metų Lietuvos ESD mažėjimą labiausiai skatina Europos centrinio banko ir Švedijos centrinio banko besąlygiškai vykdomi antiinfliaciniai įsipareigojimai: iki spalio mėnesio ryžtingai didėjusios palūkanų normos verčia visos Europos, o kartu ir Baltijos šalių, komercinius bankus sparčiau mažinti kredito prieaugį ir vidaus paklausą. Nors globali finansų krizė privertė centrinius bankus laikinai sumažinti bazines palūkanų normas, kredito prieaugis toliau lėtės dėl globalaus pasitikėjimo skolininkais nusilpimo.

Baltijos šalyse toms pačioms pelno siekimo strategijoms paklūstančių komercinių bankų nesustabdomai vykdomas paskolų prieaugio mažinimas (žr. 1 ir 2 lentelės) savo mastu ir sparta pralenkia pasaulio centrinių bankų praktikoje pasitaikančias  griežčiausias antiinfliacines politikas, todėl Lietuvos verslininkų delsimas stabilizuoti kainas ir pradėti jų mažinimą sukelia ne tik jau vykstantį jų valdomo kapitalo vertės sumažėjimą, bet gali sukelti ir Lietuvos makroekonominių rodiklių pablogėjimą. Siekiant sušvelninti vėluojančio kainų stabilizavimosi – disinfliacijos – ir po kelių metų galinčio prasidėti kainų mažėjimo – defliacijos –  pasekmes 2009 metų biudžeto projektas yra rengiamas atsižvelgiant į TVF rekomendaciją Lietuvai siekti „švelnaus nusileidimo“, bet ruoštis „sunkiam nusileidimui“.

Apdairiai parengus 2009 metų valstybės biudžetą, numačius santūresnį pajamų planą ir didesnį ilgalaikio skolinimosi poreikį, visi suplanuoti asignavimai būtų finansuojami net realizavusis nepageidaujamos rizikoms. Centrinis makroekonominis scenarijus, pagal kurį rengiamas 2009 metų biudžetas, yra orientuotas į sudėtingą persitvarkymą. Būtina pastebėti dvi skubios pertvarkos reikalaujančias sritis: būtina padidinti statybų sektoriaus lankstumą ir atsisakyti neracionalių lūkesčių dėl infliacijos. Perkaitęs statybų sektorius 2008 metais išskirtinai neracionaliai ignoravo ūkio ciklo pasikeitimą ir praleido progą laiku radikaliai sumažinti nekilnojamojo turto kainas, pasirinko statybos apimčių mažinimą. Taip pat neigiamą poveikį ūkiui daro nepagrįsti lūkesčiai dėl aukštos infliacijos, kurie silpnina gyventojų perkamąją galią ir sumažina mokios paklausos apimtis. Anksčiau projektuotas didesnis BVP augimas 2009 metams būtų įmanomas, jeigu visi verslininkai racionaliai pasirinktų verslo apimčių didinimo ir kainų stabilizavimo strategijas. Tačiau apdairiai planuojant valstybės finansus pagal centrinį scenarijų 2009 metais yra projektuojamas iki 1,5 procento BVP apimčių augimas. 2010 metų augimas išliktų žemiau potencialaus augimo dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir sudarytų iki 1,8 procento. Kita vertus, Statistikos departamento paskelbti darbo rinkos duomenys rodo, kad kelerius metus vykdyta racionalių lūkesčių politika, formuojanti santūrios plėtros lūkesčius ir pabrėžianti TVF informaciją apie eksporto rinkose besiformuojančias rizikas, padidino bendrą ūkio lankstumą ir suformavo teigiamas rizikas dėl spartesnės nei centriniame scenarijuje projektuojama ūkio plėtros.

Kadangi išsipildė rizikos scenarijai, numatę eksporto rinkų susitraukimą ir statybų sektoriaus nelankstumą, 2008 metais tenka atidėti Konvergencijos programoje įvardytas papildomas priemones 2008 metų fiskalinėms užduotims įvykdyti ir taip išvengti prociklinio fiskalinio deficito mažinimo 2008–2009 metais. Išsipildžius rizikai dėl staigaus išorinio disbalanso sumažinimo ir ūkio plėtros lėtėjimo, siekį subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos. Valdžios sektoriaus finansai 2008–2009 metais bus naudojami sušvelninti ūkio išbandymams atidedant 1999–2000 metų „diržų suveržimo“ taktiką tol, kol investuotojai pasitikės Lietuvos pasiryžimu puoselėti įstatymines fiskalinės drausmės taisykles, garantuojančias ilgalaikį Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Švelninant ūkio ciklą svarbiausiu uždaviniu tampa pigaus investuotojų finansavimo išsaugojimas mažinant palūkanų priedus už riziką. Siekdama kiek įmanoma labiau atitolinti arba iš viso išvengti „diržų suveržimo“ Finansų ministerija rengia valdžios sektoriaus finansų planavimo reformą, kuri Lietuvos įstatymuose įtvirtintų pažangiausias, praktikoje išbandytas ir investuotojų pripažintas fiskalinės drausmės taisykles.  Reformos kertinis akmuo yra paprastos fiskalinės drausmės taisyklės, kurios visuomenei įsitikinti Lietuvos biudžeto politikos krypties atitikimu apdairios fiskalinės politikos standartams be  specialių ekonomikos žinių. Biudžeto planavimo sistemos reforma palengvintų politinius sprendimus, būtinus įgyvendinti Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatai valdžios sektoriaus finansus tvarkyti siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektorius būtų artimas subalansuotam.

Ankstyva ir valdoma BVP augimo tempų korekcija, fiskalinės drausmės normų įgyvendinimas bei sėkmingas 2007–2013 m. ES finansinės paramos, skirtos šalies žmogiškiesiems ištekliams, ekono­mikos konkurencingumui stiprinti, gyve­nimo kokybei ir aplinkai gerinti, panaudojimas užtikrins ūkio prisitaikymą prie pabrangusios elektros energijos ir ekonomikos pakilimo pradžią vėlesniais metais – 2011 m. BVP augimas paspartės iki  4,5 procento.

Ekonominių rodiklių projekcijų skaičiavimo prielaidos  

Duomenys apie mažėjantį kredito prieaugį ir laisvų darbo vietų skaičių bei augantį nedarbą rodo, kad išsipildė 2007 m. pradžioje  daryta prielaida, kad 2008–2009 metais prasidės natūralus ciklinis BVP augimo lėtėjimas bei susidarys natūralus spaudimas nominaliam fiskaliniam deficitui didėti.

Realizuojasi stabilios Lietuvos ūkio projekcijų perspektyvos 2008 metams: ūkio augimas nuosaikiai lėtėja ir pradeda kelerius metus truksiantį kainų stabilizavimosi laikotarpį. Pirmojo pusmečio kredito prieaugio lėtėjimas atitiko projekcijų prielaidas: Lietuvoje komerciniai bankai pradėjo labai švelnų ūkio vėsinimą, nes pirmąjį ketvirtį išduotų kreditų prieaugio per ketvirtį sumažėjimas sudarė tik 2,5 proc., o antrąjį – 1,8 procento ketvirtinio BVP. Komercinių bankų 2007 m. IV–2008 II ketvirčius Latvijoje ir Estijoje įvykdytas staigus kredito prieaugio sulėtinimas, sudaręs 9,2–13,9 procento ketvirtinio BVP, paaiškina šiose šalyse prasidėjusią ūkio recesiją. Lietuvos priklausomybė nuo kredito buvo pusantro karto silpnesnė ir truko porą metų trumpiau nei kitose šalyse, todėl kaimyninių šalių recesijos ženklai tėra Lietuvos ūkio lėto augimo laikotarpio pradžia. 2007 metų I ir II ketvirčius Estijoje ir Latvijoje įvykęs 3,8–5,3 procento ketvirtinio BVP kredito prieaugio sulėtėjimas šiose šalyse per du tris ketvirčius sukėlė pernelyg staigų vartojimo nuosmukį ir augimo sulėtėjimą. Paskutinius du ketvirčius spartėjančiai mažėjantis Latvijos ir Estijos komercinių bankų išduodamų kreditų prieaugis nesiekia nė trečdalio prieš metus buvusios sumos, todėl tikėtina, kad po dviejų trijų ketvirčių šias šalis ištikęs drastiškas vartojimo nuosmukis sparčiai gilės. Centriniame scenarijuje numatoma, kad šie procesai Lietuvoje prasidės tik 2009 metais ir daug švelniau atkartos įvykius kaimyninėse šalyse.

Klientams suteiktų paskolų* prieaugis, proc. ketvirtinio BVP

  2007 I 2007 II 2007 III 2007 IV 2008 I 2008 II 2008 III
Lietuva 16,5% 18,4% 19,5% 19,0% 11,1% 13,9% 10,9%
Latvija 32,1% 29,2% 21,7% 15,8% 13,0% 13,1% 11,7%
Estija 25,7% 23,9% 22,3% 18,6% 13,6% 10,8% 7,8%

Klientams suteiktų paskolų* prieaugio pagreitėjimas, proc. ketvirtinio BVP

   2007 I 2007 II 2007 III 2007 IV 2008 I 2008 II 2008 III
Lietuva 4,8% 5,0% 6,7% 5,3% -2,5% -1,8% -6,0%
BVP augimas, realus 8,1% 8,0% 10,8% 8,0% 6,9% 5,3% 3,1%
Latvija 12,4% 4,8% -3,8% -11,4% -13,9% -12,9% -9,1%
BVP augimas, realus 11,3% 11,0% 10,9% 8,1% 3,3% 0,1% -4,6%
Estija 5,1% -4,3% -5,4% -9,4% -10,1% -11,2% -13,6%
BVP augimas, realus 9,0% 6,7% 5,5% 4,4% 0,2% -1,1% -3,5%

* Be paskolų finansų institucijoms ir Vyriausybei. Išsamesnė informacija

Pastaba. Paskolų prieaugis mln. Lt apskaičiuojamas palyginus su praeitu ketvirčiu ir įvertinamas kaip ketvirtinio BVP dalis. Paskolų prieaugio pokytis mln. Lt apskaičiuojamas lyginant paskolų prieaugio nagrinėjamų ir praeitų metų atitinkamus ketvirčius ir vėliau įvertinamas kaip ketvirtinio BVP dalis. Oficialūs pirminiai duomenys gauti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių centrinių bankų (www.lb.lt, www.bank.lv,www.bankofestonia.info) ir statistikos institucijų (www.stat.gov.ltwww.csb.gov.lv,www.stat.ee).

Centrinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad pastaraisiais metais vykdyta racionalių lūkesčių formavimo politika sudarė sąlygas verslui iš anksto pasiruošti šiuo metu besirealizuojančioms rizikoms. 2006 metų rugsėjį Finansų ministerija, viešindama ekonominių rodiklių projekcijas, skelbė: „Darome prielaidą, kad TVF konsultacijų išankstinės išvados apie kaimyninių šalių ūkį pagelbės joms laiku įgyvendinti ekonominės politikos priemones ir sudarys Lietuvai palankias išorines plėtros sąlygas.“ „Kita vertus, jeigu išsipildytų TVF nuogąstavimai dėl korekcijos Estijos arba Latvijos ūkyje ir komerciniai bankai pernelyg sparčiai pakeistų kredito pasiūlos politiką, tai Lietuvos ūkio augimas korekcijos metais būtų keliais procentiniais punktais lėtesnis, o po to vėl susilygintų su aukštu potencialiu BVP augimu. Neplanuoto BVP augimo lėtėjimo metu nominalaus fiskalinio deficito didėjimas, esant palankioms skolinimosi sąlygoms bei nepažeidžiant Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo pakto reglamentų nuostatų, galės būti panaudotas kaip ūkį stabilizuojanti priemonė. Taip pat kelių procentinių punktų nominalaus BVP augimo lėtėjimą galėtų sukelti nekilnojamojo turto kainų sugrįžimas iki ekonominį pagrindimą turinčio lygio.“ Tikimasi, kad verslas laiku panaudos kainų mažinimo rezervus ir tęs verslo apimčių plėtrą.

Informacijos apie ūkio perspektyvas sklaida išlieka efektyvi ir atitinka ūkio susireguliavimo laiku prielaidas. Ekonominių vertinimų rodiklis (žr. pav. Nr. 1) ir jo sudedamosios dalys rodo, kad ūkio subjektai tikėjosi ciklinio plėtros sulėtėjimo dar prieš pablogėjant ekonominiams rodikliams: ekonominių vertinimų rodiklis 2008 metais nukrito iki ciklinio pakilimo pradžioje 2003 metais buvusios vertės. Vartotojų, paslaugų ir statybų pasitikėjimo indeksas pastaraisiais mėnesiais smuko ypač sparčiai. Darome prielaidą, kad pastarųjų mėnesių rodiklių smukimas  – tai dėl labai dažnai žiniasklaidoje kartojamų lėtėjančio augimo perspektyvų psichologiškai padidinta subjektyvi projekcija, o ne objektyvus ateities perspektyvų supratimas. Vartotojų ir verslininkų pasitikėjimas ūkio plėtra, kad ir sulėtėjusia, yra prielaida realizuotis centriniam scenarijui.

Globalizacijos skatinama konkurencija ir tikėtini nekilnojamojo turto kainų pokyčiai nedarys poveikio realiai gamybos apimčiai tik tuo atveju, jeigu darbo jėga sugebės lanksčiai persiorientuoti iš vieno ekonomikos sektoriaus į kitą. Darbo rinkos lankstumas gali būti pasiektas darbo užmokesčio sąskaita: vidutiniu laikotarpiu dėl globalizacijos didėjanti konkurencija ir kredito kitimo ciklas tam tikruose sektoriuose gali ne tik sulėtinti darbo užmokesčio didėjimą, bet ir jį mažinti. Darbo rinkos lankstumo prielaida užtikrina, kad spartus vidutinio darbo užmokesčio didėjimas suderintas su galimais Lietuvos ūkio sektorių plėtros netolygumais. Nepasitvirtinus darbo jėgos lankstumo prielaidai, sumažėtų užimtumas, realaus BVP ir darbo užmokesčio augimas lėtėtų keliais procentiniais punktais.

Spartus vidutinės trukmės augimas labai priklauso nuo prielaidos, kad verslininkai sugebės patenkinti finansų rinkų lūkesčius dėl spartaus ir tvaraus Lietuvos produktyvumo artėjimo prie Europos vidutinių dydžių ir sugebės išlaikyti pelną padidėjusio darbo užmokesčio ir didėjančių palūkanų normų sąlygomis.

Kredito prieaugiui 2008 metais išliekant daugiau kaip 10 procentų BVP, prielaidos dėl ES paramos panaudojimo apimčių tebėra antraeilės. 2008–2011 metų laikotarpiu BVP augimui ES struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimas turės mažesnę įtaką silpniau nei kredito prieaugio apimčių kitimas. ES paramos panaudojimo apimčių nuokrypis nuo planų gali tik šiek tiek pakeisti atitinkamų  metų BVP augimą.  Jeigu išsipildytų nepriklausomų ES paramos ekonominio poveikio vertintojų išvados dėl  paramos išskirtinai teigiamo poveikio gamybiniams pajėgumams ir produktyvumui, tai BVP apimtys galėtų vystytis sparčiau, nei numatoma centriniame scenarijuje.

Svarbi 2008–2011  m. ūkio rodiklių projekcijų skaičiavimo prielaida – valiutų kurso ir naftos kainų stabilumas: vidutinės metinės kainos išliks tokios, kokios buvo projekcijų sudarymo metu –  apie 76,8 euro už barelį, o 2009–2011 m. laikotarpiu bus artimos 71,4 euro už barelį. Jeigu naftos kainos sumažėtų, tai BVP augimas  būtų spartesnis, o einamosios sąskaitos deficitas ir infliacija mažesni, negu projektuojama centriniame scenarijuje.

Svarbi centrinio scenarijaus išsipildymo prielaida yra planinių ūkio stimuliavimo priemonių įvykdymas, siekiant išnaudoti statybų sektoriaus pajėgumus sumažinti ūkio priklausomybę nuo energijos ir įvykdyti reitingų agentūrų lūkesčius dėl spartaus augimo. Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1358 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2007 metų programos“ įpareigojama įgyvendinti ūkio stimuliavimo 2009 metams priemonių gaires: „<...> per 2008 metus parengti priemones, galinčias užtikrinti, kad būtų nuosekliai naudojamasi mažai infliacijai ir dideliam užimtumui reikalingu ūkio potencialiu augimu ir nedidinamas valdžios sektoriaus deficitas. Prireikus šiomis priemonėmis būtų galima siekti realaus sektoriaus ir mokestinių bazių stabilumo. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės, kurios produktyvumą užtikrina privataus sektoriaus dalyvavimas siekiant bendro projekto pelno, taikymas valstybės fiskalinio deficito nedidinančiomis investicijomis leistų išvengti didesnio už natūralų ciklinį augimo lėtėjimo ir užtikrintų planuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surinkimą“.

Vidutiniu laikotarpiu Fiskalinės drausmės įstatymo normų laikymasis taip pat sudarytų sąlygas tolygiai ir sparčiai plėtoti ūkį pasinaudojant žemais palūkanų priedais už riziką.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai 

Makroekonominiai rodikliai 2007 Projekcija
2008 2009 2010 2011
BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc. 8,9 5,3
(3,5)*
1,5
(-4,8)*
1,8
(-0,2)*
4,5
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), proc. 5,8 11,4
(11,2)*
5,4  3,6 -0,1
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (gruodžio mėn. pabaigoje), proc. 8,2 10,3
(9,0)*
4,1 2,6
(2,1)*
-1,3
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, proc. 20,5 20,0  9,8
(4,3)*
2,4  3,2 
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1802,4 2162,9  2374,9(2256,3)* 2431,8
(2308,0)*
2509,0
(2386,5)*
Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc. (darbo jėgos tyrimų duomenimis) 4,3 4,9
(5,6)*
6,0
(7,8)*
6,2
(8,5)*
6,1
(8,6)*
Prekių ir paslaugų balansas, proc. BVP -13,4 -10,9 -4,9 -8,0 -8,4
Vartojimo augimas / grandine susietos apimties augimas, proc. 10,3 3,7
(6,3)*
-8,1  0,9  4,6 
Bendrojo kapitalo formavimo  augimas / grandine susietos apimties augimas, proc. 20,8 -3,5
(-4,5)*
1,3
(-20,2)*
6,8
(7,1)*
4,0
(9,5)*
BVP augimas to meto kainomis, proc. 18,5 17,4
(15,9)*
-0,4
(0,9)*
 0,4  4,3 

BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų 

Rodikliai 2007 Projekcija
2008 2009 2010 2011
Galutinio vartojimo išlaidos 81354 94151
(95473)*
92187
(93473)*
96411  100733 
dalis nuo BVP, proc. 82,9 81,7  80,3  83,7  83,9 
nominalus augimas, proc. 17,2 15,7
(17,4)*
-2,1 4,6  4,5 
Namų ūkių vartojimo išlaidos 63238 74612
(75200)*
72561
(77056)*
76310
(80049)*
79770
(83118)*
dalis nuo BVP, proc. 64,4 64,8
(66,1)*
63,2
(67,1)*
66,3
(69,5)*
66,4
(69,2)*
Valdžios sektoriaus  vartojimo išlaidos 17885 19270  19364  19826  20676 
dalis nuo BVP, proc. 18,2 16,7  16,9  17,2  17,2 
NPI 1 vartojimo išlaidos 232 268  263  275 287 
dalis nuo BVP, proc. 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2
Bendrojo kapitalo formavimas 29950 33659
(31313)*
28244
(25685)*
27936
(27483)*
29450
(30281)*
dalis nuo BVP, proc. 30,5 29,2
(27,5)*
24,6
(22,4)*
24,3
(23,9)*
24,5
(25,2)*
nominalus augimas, proc. 37,4 12,4
(4,6)*
-16,1  -1,1  5,4 
Prekių  ir paslaugų balansas -13165 -12585  -5672  -9178  -10078 
dalis nuo BVP, proc. -13,4 -10,9  -4,9  -8,0  -8,4 
Bendrasis vidaus produktas, veikusiomis kainomis 98139 115225
(113756)*
114758
(114758)*
115169
(115169)*
120106(120106)*
vertės (nominalus) augimas, proc. 18,5 17,4
(15,9)*
-0,4
(0,9)*
 0,4   4,3 
Einamosios sąskaitos balansas -14325 -14276 -6106 -9613 -8336
dalis nuo BVP, proc. -14,6 -12,5 -5,3 -8,3 -6,9
Bendrasis vidaus produktas, susieta grandininė apimtis 78186 82330  83546  85050  88877 
apimties (realus) augimas, proc. 8,9 5,3
(3,5)*
1,5
(-4,8)*
1,8
(-0,2)*
4,5
  2007 2008 2009 2010 2011
1 - NPI - ne pelno institucijos * - 2008 metų spalio mėn. paskelbtų projekcijų perspektyva išsipildžius rizikos scenarijui. 

Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos 

Rodikliai Matavimo vienetas 2007 Projekcija
2008 2009 2010 2011
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lt 1802,4 2162,9  2374,9
(2256,3)*
2431,8
(2308,0)*
2509,0
(2386,5)*
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai  
(ankstesnis laikotarpis =100)   120,5 120,0  109,8
(104,3)*
102,4
(102,3)*
103,2
(103,4)*
Metinis darbo užmokesčio fondas mln. Lt 25301,9 30141,1  33094,9 33799,5  35100,1 
Vidutinis metinis užimtųjų skaičius (darbo jėgos tyrimų duomenimis) tūkst. 1534,2 1522,0 1522,0  1518,0 1518,0
iš jų: vidutinis metinis sąlyginis darbuotojų skaičius 1 (darbo jėgos tyrimų duomenimis) tūkst. 1169,8 1161,3 1161,3   1158,2   1165,8  
Darbo jėga (darbo jėgos tyrimų duomenimis) tūkst. 1603,1 1600,4
(1612,5)*
1619,4 1618,5  1615,9
Vidutinis metinis bedarbių skaičius (darbo jėgos tyrimo duomenimis) tūkst. 69,0 78,4  97,4  100,5  97,9 
Vidutinis metinis nedarbo lygis (darbo jėgos tyrimų duomenimis) proc. 4,3 4,9
(5,6)*
6,0
(7,8)*
6,2
(8,5)*
6,1
(8,6)*
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis: 
gruodžio mėnesio pabaigoje proc. 8,2 10,3
(9,0)*
4,1 2,6
(2,1)*
-1,3
vidutinis metinis proc. 5,8 11,4
(11,2)*
 5,4  3,6 -0,1
1 - samdomieji darbuotojai, perskaičiuoti į dirbančius visą darbo dieną.
* - 2008 metų spalio mėn. paskelbtų projekcijų perspektyva išsipildžius rizikos scenarijui.

Ekonominės raidos rizikos aspektai

Vidutiniu laikotarpiu rizika kyla dėl vėluojančio šalies nekilnojamojo turto rinkos susibalansavimo ir nelankstaus statybų sektoriaus, galinčio sukelti pernelyg didelę turto kainų korekciją ir reikšmingą šalies ūkio augimo sulėtėjimą. Potencialus BVP augimas išliks apie 5–6 procentus, tačiau susiformavę rizikos veiksniai vidutiniu laikotarpiu gali neįprastai sulėtinti ekonomikos augimą. Kad ši rizika tikėtina, rodo dėl neramumų  JAV finansų rinkoje  prasidėjusi ir tebevykstanti nekilnojamojo turto rinkos korekcija Europos šalyse. Nekilnojamojo turto rinkos korekcija leistų tiksliau nustatyti, kiek pastarųjų metų ne visada racionalūs besiskolinančiųjų sprendimai gali veikti vidutinio laikotarpio perspektyvas. Atidėliojamas 15–20 procentų nekilnojamojo turto kainų sumažėjimas ir papildomos pastangos laiku stabilizuoti kainas silpnina galimybes sumažinti riziką, kad nekilnojamojo turto kainos gali trumpam kristi iki lygio, žemesnio už   ilgalaikę vertę. Statybos kainų nelankstumas gali komplikuoti Lietuvos konvergencijos programoje numatytų priemonių įgyvendinimą, būtiną pernelyg dideliam nekilnojamojo turto kainų kritimui išvengti: numatytą spartinti būsto renovaciją ir ES finansinės paramos panaudojimą. Vidutinio laikotarpio ūkio rizika priklauso nuo statybų sektoriaus gebėjimo laiku ir racionaliai reaguoti į natūralius ūkio ciklus.

BVP augimas būtų spartesnis, negu numatyta centriniame scenarijuje, jeigu gyvenamasis būstas atpigtų tiek, kad emigravusiai darbo jėgai taptų naudinga sugrįžti.

Kreditų prieaugio Baltijos šalyse ciklinis poveikis vidaus paklausai toks, kad, ūkio ciklui pakitus ir kredito prieaugiui pradėjus mažėti sparčiau, ES paramos poveikis paklausai pajėgs tik iš dalies kompensuoti šiuos ciklinius lėtėjimus, todėl valdyti ūkio riziką padėtų valdžios sektoriaus fiskalinių užduočių nuoseklus vykdymas ir fiskalinės drausmės laikymasis. Verslininkai apie regionines rizikas, besiformuojančias dėl kredito prieaugio, buvo informuoti iš anksto dar  2006 metais, todėl yra pagrindas tikėtis, kad šių rizikų išsipildymo pasekmės bus švelnesnės. Šias nuostatas gali tekti koreguoti vėliau, kai bus surinkti statistiniai duomenys apie Lietuvos ūkio subjektų faktinį pasiruošimą staigiai trumpalaikei vartojimo depresijai Estijoje ir Latvijoje. Jeigu vyktų spartesnė disinfliacija, komerciniai bankai kredito prieaugį regione mažintų nuosaikiai ir nesukeldami šokų, tai realizuotųsi teigiama rizika: 2009 metams Lietuvos BVP apimtys augtų virš 4 procentų. Taigi yra teigiama rizika, kad racionalūs verslininkų prevenciniai sprendimai, kuriems parengti buvo turimi keli metai ir kuriuos belieka tik ryžtingai ir laiku įgyvendinti, gali keliais procentiniais punktais sumažinti infliaciją ir padidinti BVP apimčių augimą, nei numatyta centriniame scenarijuje.

Padidėjo anksčiau nereikšmingomis laikytos rizikos ir kelių rizikos veiksnių išsipildymo vienu metu tikimybė. 2007 metų liepos pabaigoje JAV prasidėjusi finansų sumaištis, kiek aprimusi pavasarį, 2008 metų rugsėjį įsiplieskė vėl. Jos pasekmės gali sulėtinti visos ES ūkio plėtrą. Jeigu Lietuvos prekybos partnerių ES plėtra sulėtės, tai apsunkins mūsų eksportuotojų perspektyvas. Šiuo metu nėra pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti šios rizikos poveikį Lietuvos BVP augimui.

Jeigu kuro kainos išliktų 2008 metų lygio, tai dėl ūkio priklausomybės nuo pabrangusių importinių naftos ir gamtinių dujų 2008 metų einamosios sąskaitos deficitas pablogėtų apie 2 procentus BVP. Mineralinių produktų prekybos disbalansas sudarytų apie pusę ESD. Skandinavijos bankų teikiamas finansavimas pagrįstai griežtėja, tačiau tai riboja Lietuvos galimybes importuoti ir todėl vartotojai anksčiau ar vėliau privalės keisti importinių prekių, ypač kuro, vartojimo įpročius. Naftos ir gamtinių dujų  pabrangimas suformavo riziką, kad visuomenė nėra pasirengusi radikaliai ir skubiai keisti gyvenimo būdo: vietoj nuosavų automobilių rinktis viešąjį transportą, investuoti į efektyvų šilumos naudojimą. Pasitvirtinus nuogąstavimams, kad visuomenė nesugeba keisti gyvenimo būdo, šalies kreditiniai ištekliai būtų eikvojami importuojamam kurui apmokėti, o ne gamybinei veiklai plėsti arba refinansuoti, todėl ūkinė veikla lėtėtų dar labiau. Siekiant, kad realizuotųsi ekonominių rodiklių projekcijų centrinis scenarijus būtinos tvaraus kuro išteklių naudojimo iniciatyvos.

2007 metų globalios finansų krizės pasekmės Kazachstane apribojo naudotų automobilių reeksportą 2008 metais, todėl šios rizikos poveikis Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijoms gali paaiškėti vėliau, kai statistiniai duomenys parodys, kiek yra lankstūs Lietuvos eksportuotojai ieškodami naujų rinkų.

Jeigu nuogąstaudami dėl regioninės ūkio būklės komerciniai bankai pernelyg sparčiai pakeistų kredito pasiūlos politiką, Lietuvos ūkio ir darbo užmokesčio augimas korekcijos metais būtų keliais procentiniais punktais lėtesnis, o po to vėl susilygintų su dideliu potencialiu BVP augimu. Užsienio komercinių bankų sprendimai steigti savo atstovybes Lietuvoje yra pasiryžimo laiku vystyti Lietuvos ūkį įsipareigojimas, šiuo metu suteikiantis pagrindą šio rizikos scenarijaus nelaikyti centriniu.

Kita vertus, leidžiant ES steigimo sutarties išimtis (nenumatytomis aplinkybėmis staiga labai sulėtėjus BVP augimui ir netekus mokestinių pajamų), deficitui nedaug viršijus 3 procentų BVP ribą, pagal tarptautines sutartis būtų vykdomas įsipareigojimas greitai sumažinti fiskalinį deficitą ir vėliau vėl siekti subalansuoto biudžeto.

2008–2011 m. ekonominių rodiklių projekcijų centrinis scenarijus

Darbo rinka

Darbo rinkos rodikliai galutinai įrodo, kad savaiminis ūkio vėsimas prasidėjo 2007 m. IV ketvirtį:  darbo jėgos pasiūlą ir paklausą vaizduojanti Beveridžo kreivė (žr. pav. Nr. 2)  2007 m. IV ketvirtį pakrypo žemyn ir pasislinko į dešinę. Ūkio ciklo pasikeitimas taip pat paaiškina,  kodėl 2007 m. IV ketvirčio BVP prieaugis tesudarė 8,0 procento ir leido Lietuvai išvengti ūkį kaitinančio (esamomis sąlygomis per spartaus, viršijančio 10 procentų) augimo. Stiprėjantį ūkio vėsimą patvirtino šių metų II ketvirtį užfiksuotas 1,2 procento mažesnis nei prieš metus užimtųjų skaičius. Darbo rinkos rodikliai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos verslininkų bendras bruožas yra racionalesnis ir lankstesnis darbo paklausos formavimas: Baltijos šalių Beveridžo kreivės rodo, kad nors kitose Baltijos šalyse kredito prieaugis pradėjo mažėti keliais ketvirčiais anksčiau, Lietuvos darbo rinka į ciklinius pokyčius sureagavo tuo pat metu kaip ir kitų šalių. Ciklinis Lietuvos ūkio augimo sulėtėjimas, priešingai nei kitose Baltijos šalyse, prasidėjo ne kredito prieaugio rinkoje, o nuo darbo rinkos. Lietuvos kredito prieaugis pradėjo mažėti tik 2008 metų I ketvirtį. Pastarųjų mėnesių statistiniai duomenys, kuriais patvirtinamas geras  Lietuvos darbo rinkos  informuotumas, racionalumas ir lankstumas, pagrindžia esmines prielaidas dėl centriniame scenarijuje numatyto greito Lietuvos ūkio augimo paspartėjimo.

2007 metų IV ketvirčio darbo rinkos rodikliai patvirtina teisingą vidutinės trukmės infliacijos valdymo strategiją nesiimti papildomų visuminės paklausos mažinimo priemonių – taip buvo išsaugotas spartus 2008 metų ūkio augimas ir sušvelninta užimtumo korekcija.

Lietuvos darbo rinka vis labiau integruojasi į ES bendrąją rinką, todėl, realizavusis bet kokiai ekonominių rodiklių projekcijų rizikai, ilgalaikiai nedarbo rodikliai keistųsi mažai. Iš esmės integravimasis į ES darbo rinką nulems, kad darbo rinka bet kokiomis aplinkybėmis plėtosis dirbantiesiems palankia kryptimi. Nedarbo padidėjimas galimas tik trumpam, kol atsilaisvinusi darbo jėga pasinaudos bendrosios ES darbo rinkos teikiamomis galimybėmis.

Darbo jėgos paklausos pokyčiai, augantis produktyvumas, minimalios mėnesinės algos didinimas, kainų konvergencija tapus ES šalimi nare turės įtakos darbo užmokesčio pokyčiams.  Darbuotojų migracija tarp darbo vietų šalies teritorijoje taip pat sudarys sąlygas išlaikyti aukštesnes darbo pajamas.

Numatoma, kad 2004 m. prasidėjusios darbo užmokesčio augimo tendencijos keisis – vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimas  kasmet vis labiau derinsis prie darbo našumo augimo. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išaugs nuo 1802,4 Lt 2007 metais iki 2509 Lt 2011 metais.

Darbo jėgos persikvalifikavimas iš nuosmukį patiriančio sektoriaus į besiplečiantį sektorių vidutinės trukmės  laikotarpiu taps svarbiu BVP augimo veiksniu, galinčiu apsaugoti, kad nedarbo lygis nebūtų didesnis nei natūralus nedarbo lygis. Dėl ekonominių procesų sulėtėjimo Airijos ir D. Britanijos rinkose į Lietuvą gali grįžti dalis tose šalyse statybų sektoriuje dirbančių gyventojų.

2008–2011 metų nedarbo projekcijos pagrįstos prielaida, kad dėl sparčiau augančių atlyginimų gali padidėti darbo jėgos aktyvumas ir pasikeisti migracijos srautai, kurie padidins nedarbo lygį iki 6 proc. (natūralaus infliacijos nedidinančio lygio).

Prekių ir paslaugų rinkos

Pastaraisiais metais ūkio augimą skatino vidaus paklausa. Spartus skolinimosi augimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, 2002–2007 metais nulėmusių spartų ciklinį investicijų į pagrindinį kapitalą augimą, o 2003–2008 ir namų ūkių vartojimo augimą.  Centriniame scenarijuje apdairiai  vadovaujamasi prielaida, kad 2008 metų statybų sektoriaus neracionali reakcija į sumažėjusį kreditavimą bus trumpai pakartota prekių ir paslaugų sektoriuose.

2008 metais pradėjo silpnėti kreditų stimulas ir nebuvo gana staigios nekilnojamojo turto kainų korekcijos, todėl prasidėjo pagrindinio kapitalo formavimo apimčių mažėjimas: pirmąjį pusmetį pagrindinio kapitalo suformuota 3,5 procentais mažiau nei prieš metus.  Centriniame scenarijuje atsižvelgiama į pernelyg lėtą nekilnojamojo turto kainų mažėjimą ir numatoma, kad dėl 2008 metais lėtai ir nepakankamai vykusios kainų korekcijos pagrindinio kapitalo formavimo stagnacija tęsis ir 2009 metais. Numatomas stiprus ES finansinės paramos poveikis 2009 metais, tačiau jo pakaks tik  teigiamam investiciniam aktyvumui išlaikyti. Projektuojama, kad bendrai ūkio pusiausvyrai pasiekti būtinas apie 20 procentų nekilnojamo turto kainų sumažėjimas įvyks 2009 metais ir sudarys sąlygas sparčiam investicijų augimui 2010–2011 metais. Dėl anksčiau ar vėliau įvyksiančio kainų sumažėjimo pagrindinio kapitalo formavimo dalis BVP struktūroje 2009 m.  sumažės iki 20,2 proc. ir vėlesniais metais išliks artima 20 procentų. Delsimas sumažinti pagrindinio kapitalo formavimo kainas racionalius verslininkus verčia atidėlioti investicinius projektus. Jeigu kainos mažėtų anksčiau ir sparčiau, tai investicijų apimtis galėtų augti sparčiau.

2008–2011 metais vidaus paklausa išliks pagrindiniu ekonominio aktyvumo varikliu, tačiau jos įtaka  BVP apimčių augimui 2008 metais skirsis nuo vėlesnių metų. Realizavosi anksčiau numatyta rizika, kad įsivyravus rinkos dalyvių neracionaliems smarkaus kainų ir darbo užmokesčio kilimo lūkesčiams, 2008 metais vartojimas augs keliais procentiniais punktais labiau, nei planuota prieš metus. 2008 metų I pusmetį  užfiksuotas 21,0 procento metinis galutinio vartojimo augimas rodo, kad smunkantis apklaustų vartotojų pasitikėjimo rodiklis daugiau pasako apie ateities lūkesčius negu apie vartotojų daromus sprendimus. Centriniame scenarijuje 2009–2010 metams numatomą vartojimo stagnaciją pagrindžia paskolų prieaugio mažėjimas ir perkamosios galios praradimas dėl brangstančių energijos šaltinių, maisto produktų ir kitų kainų  kilimo, motyvuojamo inertiškų infliacinių lūkesčių. 2009 metų vartojimo apimčių mažėjimui didžiausią įtaką turi  šiais metais pernelyg padidėjusios kainos. Jeigu kainos mažėtų anksčiau ir sparčiau, o vartotojai rinktųsi lietuviškas prekes ir paslaugas, tai 2009 metų vartojimo apimtys galėtų augti sparčiau.

Vartojimo perspektyvas keičia išsipildžiusi rizika dėl tarptautinių kainų pokyčių, kurie labai nepalankiai veikia visos Lietuvos arba bent daugumos piliečių disponuojamas pajamas ir perkamąją galią. Pabrangusi nafta tebeišlieka brangesnė nei pastarųjų kelerių metų vidurkis. Dėl gamtinių dujų pabrangimo (apie 70 procentų) Lietuva praranda apie 1 procentą BVP nacionalinių pajamų.  Nors Lietuvai maisto prekių brangimas 2007 metais apie 0,8 procento BVP padidino iš užsienio prekybos gaunamas įplaukas, tačiau papildomos pajamos yra sukoncentruotos mažame ūkio segmente, o daugumos vartotojų perkamoji galia dėl tarptautinio maisto prekių brangimo stipriai mažės. Dėl pabrangusių gamtinių dujų, naftos, maisto produktų  ir monopolinių-oligopolinių viršpelnių Lietuvos vartotojų disponuojamos pajamos mažėja keliais procentais BVP. Dėl tokio daugumos vartotojų perkamosios galios sumažėjimo, vartojimo, ypač ne pirmo būtinumo prekių, apimtys 2009–2010 metais stagnuos.

Teigiamos Lietuvos eksporto rodiklių tendencijos bus išlaikytos. Nepaisant dėl tarptautinio likvidumo trūkumo sumažintų ES šalių narių ūkių plėtros prognozių, nominalaus eksporto augimą tebestimuliuos ES rinka. Palyginti sparčiai augantis nominalusis eksportas – per 2008 m. sausio–rugpjūčio mėn. Lietuvos eksportas išaugo 32,8 proc. – rodo, kad Lietuvos gamintojų konkurencingumas kol kas nesumažėjo didėjant žaliavų kainoms ir darbo jėgos paklausai rinkoje. Per 2008 m. sausio–rugpjūčio  mėn. į ES eksportuota 61,2 proc. visų eksportuojamų prekių. Didelę įtaką eksporto plėtrai vidutiniu laikotarpiu turės AB  „Mažeikių nafta“ veikla.  

Silpniausią rinkos jėgų spaudimą mažinti kainas patirtų eksportuojamas prekes ir paslaugas teikiančios įmonės. Todėl mažiausiai išbandymų arba tik neesminius finansinius sunkumus patirtų įmonės, eksportuojančios paklausias prekes arba paslaugas.

Išskirtiniu vidaus sektoriumi, galinčiu išlaikyti didesnius įkainius ir antpelnius, išliks finansinio tarpininkavimo sektorius: komercinių bankų pelnai ir toliau bus išskirtinai dideli, palyginti su kitais sektoriais. Kita vertus, Lietuvos banko praėjusiais metais leistas gausus naujų komercinių bankų ir jų atstovybių  steigimasis optimaliai ir laiku stiprina konkurenciją finansinių paslaugų rinkoje ir didina švelnios ūkio disinfliacijos tikimybę.

Didesnio pelningumo taip pat galima tikėtis tam tikrose prekių grupėse dėl Giffenoprekių efekto: gali padidėti pirmo būtinumo prekių vartojimas, nepaisant aukštų kainų. Giffeno prekių paklausa gali pasireikšti po kelių metų sulėtėjus darbo užmokesčio augimui.

Fiskalinės drausmės sistemos reforma ir drausmės taisyklių laikymasis leistų ateityje tikėtis žemesnių palūkanų normų, stabilesnių kainų, vartojimo ir investavimo.

Įmonių finansai ir kainų strateginės gairės

Infliacijos valdymo politikai yra svarbi prielaida, kad įmonių finansų politika bus grindžiama racionaliais lūkesčiais. Numatoma sparti ir ankstyva disinfliacija siejasi su verslininkų supratimu, kad vykstantis kredito prieaugio staigus sulėtėjimas verčia stabilizuoti arba mažinti vidaus paklausą tenkinančių sektorių kainas nepaisant kuro brangimo, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir akcizų didinimo.

Lietuvos komerciniai bankai, kaip ir Latvijos bei Estijos bankai, priklauso tiems patiems užsienio investuotojams ir paklūsta toms pačioms pelno siekimo strategijoms. Todėl  Lietuvos verslininkams yra apdairu savo įmonių finansinius likvidumo rodiklius planuoti pagal Estijoje ir Latvijoje komercinių bankų vykdomą kredito prieaugio drastiško mažinimo ir vartojimo depresijos scenarijų. 2007 metų pavasarį Finansų ministerijos paviešinta rekomendacija tampa kertiniu akmeniu verslo strategijoms, siekiančioms išsaugoti valdomo kapitalo vertę: „<...> vidutinės trukmės ūkio rizika priklauso nuo šalies gebėjimo laiku ir racionaliai pasiruošti natūraliems ūkio ciklams. Tiek privataus, tiek valdžios sektoriaus finansinius likvidumo ir mokumo rodiklius tikslinga vertinti ne tik pagal nominalias, bet ir struktūrines vertes: yra apdairu atsižvelgti į laikinai gaunamas ciklines pajamas, kurios išnyks kartu su kredito prieaugio lėtėjimu. Pastaraisiais metais vidutiniškai apie šeštadalis įplaukų yra gaunama dėl kasmet spartėjusio kredito prieaugio, kuris praėjusiais metais sudarė šeštadalį BVP. Sektoriai, kurių įplaukos dėl paskolų prieaugio gausėjo labiau nei kitų, savo finansinių rodiklių apytikrę struktūrinę vertę gautų atsižvelgdami į didesnes nei šeštadalis (statybų sektorius, mažmeninės prekybos, pramonės, finansinio tarpininkavimo), o sektoriai, kurių įplaukas paskolų prieaugis paveikė per antrinius makroekonominius stimulus dėl paspartėjusio darbo užmokesčio statybų, prekybos, finansinio tarpininkavimo ir pramonės sektoriuose, savo struktūrinę finansinių rodiklių vertę gautų atsižvelgdami į mažesnes nei šeštadalis ciklines pajamas. Apytikrė įmonių finansinių rodiklių struktūrinė vertė leistų išvengti neplanuotų pasekmių, prasidėjusių kartu su cikliniu palūkanų normų didėjimu.“

Verslininkai, planuojantys apdairiai valdyti ūkio ciklo riziką, turi naudotis iš anksto parengtomis  finansinėmis priemonėmis, kurios pritaikytos likvidumo stygiaus scenarijui. Lojalūs pirkėjai būtų patikimiausias likvidžių lėšų šaltinis esant rizikos scenarijui. Atsižvelgiant į visas rizikas ir vartojimui skiriamų lėšų akivaizdų lėtėjimą, per kelis ateinančius ketvirčius reikia tikėtis konkurencijos paaštrėjimo ir kainas mažinančių „kainų karų“, ypač oligopoliniame mažmeninės prekybos sektoriuje. Įmonių finansus derėtų planuoti atsižvelgiant į akivaizdžias tendencijas, pagal kurias didėja  palūkanų priedai už riziką ilgalaikėms paskoloms. Apdairų įmonių finansų planavimą reikės derinti su dėl integracijos į ES bendrą rinką sumažėjusiu darbo užmokesčio lankstumu: bendra ES darbo rinka apsunkins dalies sektorių galimybes trumpalaikes likvidumo problemas spręsti mažinant darbo užmokestį arba atleidžiant darbuotojus. Įmonės trumparegiškai atleidusios darbuotojus gali jų nesusigrąžinti paspartėjus ūkio plėtrai vėlesniais metais. Darbo našumo didinimas tampa kertiniu įmonės vertės išsaugojimo veiksniu.

Latvijos ir Estijos statistiniai duomenys rodo, kaip patikimai veikia ekonominiai dėsningumai: staigaus komercinių bankų paskolų prieaugio mažinimo aplinkybėmis infliacija stabilizuojasi nepaisant valdžios sektoriaus balansinio rodiklio blogėjimo. Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad dėl valdžios sektoriaus pajamų tendencijų pasikeitimo Estijoje mažėjantis valdžios sektoriaus perteklius ir disinfliacija vyksta tuo pačiu metu: stabilizavosi arba mažėti pradėjo kainos už rekreacijos, kultūros, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugas. 2008 m. Estijoje ir Latvijoje BVP defliatorius vidutiniškai per ketvirtį mažėja apie 2–3 procentinius punktus.  Išsilaikius tokioms stiprioms tendencijoms po kelių ketvirčių realizuotųsi BVP defliatorių defliacijos rizika: daugelyje sektorių prasidėtų drastiškas pelnų nykimas. Kadangi Estijoje komerciniai bankai kredito prieaugį pradėjo mažinti 3 ketvirčiais anksčiau nei Lietuvoje ir šis procesas sparčiai stiprėjo, tai šioje šalyje infliacijos sulėtėjimas prasidėjo taip pat anksčiau. Latvijos metinė infliacija sparčiai mažėja nuo šių metų birželio mėnesio: kas mėnesį po vieną procentinį punktą.

Esant bet kokiam scenarijui susidarys palankios sąlygos išlaikyti teigiamus finansinius rodiklius verslui, teikiančiam žemesnių kainų ir didelės paklausos prekes ir paslaugas. Paskutinių ketvirčių duomenys rodo, kad pastaruosius kelerius metus išlikę aktualūs teiginiai apie kainas ir įmonių finansinius rodiklius artimiausiais ketvirčiais praras sąsajas su ūkio perspektyvomis. 2005 metų rudenį skelbtos rizikos, kad „<...>infliacijos spartėjimą gali sukelti netobulos ir ribotos konkurencijos sektorių siekis didesnių kainų pagalba dalį padidėjusių vartotojų pajamų panaudoti įmonių finansiniams rodikliams gerinti“ – buvo pagrįstos 2003 metų rudenį pirmą kartą paskelbtomis ir vėliau sustiprėjusiomis tendencijomis, „<...> kad kredito apimčių augimas artimiausiu laikotarpiu nelėtės ir sudarys palankias sąlygas spręsti įmonių trumpalaikes ir ilgalaikes finansines problemas.“ Realizavusis rizikai dėl kredito prieaugio staigaus lėtėjimo, šių teiginių atsisakoma. Nesugebėjusių mažinti kainų įmonių rinka arba visa veikla gali atitekti konkurentams.

Sparčiai brangstantys energetiniai ištekliai (2008 metų importuojamų dujų kainos, palyginti su 2005 metais, išaugo beveik keturis kartus), kiti išorės šokai (pvz., pasaulinių maisto žaliavų kainų šuolis), Lietuvos įsipareigojimai ES dėl akcizų kėlimo ir Ignalinos atominės uždarymo, nekilnojamojo turto kompensavimo klausimų sprendimas, darbo užmokesčio augimas  turi svarią  įtaką tam tikroms kainoms, tačiau bendrą kainų lygį vidutiniu laikotarpiu diktuos sparčiai mažėjantis kredito prieaugis. 2008 m. infliacijos šuolį nulėmė pabrangusios gamtinės dujos, išaugusios pasaulinės maisto, naftos kainos ir įsitvirtinę nepagrįsti kainų kilimo lūkesčiai. Padidėjusi gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams, dėl išaugusių gamtinių dujų kainų  brangstanti šiluma ir alternatyvus kuras būstui šildyti 2008 m. pirmų devynių mėnesių vidutinę infliaciją (apskaičiuotą kaip šių mėnesių metinės infliacijos rodiklių vidurkį) padidino apie 1,4 procentinio punkto (dujos gyventojams – 0,4 proc. punkto; šiluma – 0,7 proc. punkto; kietasis kuras – 0,3 proc. punkto). Tačiau pagrindiniu infliacijos veiksniu išlieka kredito prieaugis. Lietuvoje nuo liepos mėnesio, kaip ir Estijoje bei Latvijoje, po kredito prieaugio sulėtėjimo, metinė vartotojų kainų infliacija pradėjo sparčiai lėtėti: liepos mėnesio duomenimis, metinė infliacija buvo 0,3 procentinio punkto mažesnė nei birželį, rugpjūtį buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė nei liepą, o rugsėjį – net 0,9 procentinio punkto mažesnė nei rugpjūtį.

Statistikos departamentui paskelbus 2008 m. rugsėjo mėnesio suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) rodiklius paaiškėjo, kad metinę infliaciją rugsėjo mėnesį 0,2 proc. punkto sumažino disinfliaciniai procesai būsto nuomos mokesčių ir būsto priežiūros ir remonto grupėse. Būsto nuomos mokesčių metinis augimas per mėnesį sulėtėjo net 15,8 procentinio punkto. Nors tai įvyko daugiausia dėl šio mokesčio didelio augimo prieš metus (vien tik 2007 m. rugsėjo mėn. išaugo 13,2 proc., kai 2008 m. rugsėjo mėn. – 0,5 proc.), tačiau per šių metų sausio–rugsėjo mėn. būsto nuomos mokesčiai vidutiniškai per kiekvieną mėnesį išaugdavo po 1,6 proc., kai prieš metus atitinkamu laikotarpiu 3,7 proc., 2006 m. atitinkamu laikotarpiu – 1,4 proc., 2005 m. atitinkamu laikotarpiu – 2,0 proc. Būsto priežiūros ir remonto grupėje metinis kainų augimas per mėnesį sumažėjo 1,3 proc. punkto, tačiau per paskutinius 6 mėn. – daugiau kaip dvigubai (7,7 proc. punkto: nuo 13,9 proc. kovo mėnesį iki 6,2 proc. rugsėjį). Be to, šios grupės kainų indeksas per paskutinius 6 mėn. išaugo 1,4 proc., kai prieš metus atitinkamu laikotarpiu net 8,7 proc. Lentelėje matyti, kad lėtėja tiek medžiagų, tiek paslaugų būsto priežiūrai ir remontui kainų augimas. Taigi kainų stabilizavimosi ir kritimo požymių atsiranda toje pačioje vartotojų krepšelio grupėje, kurioje 2005 metais prasidėjo kainų kilimo spartėjimas. Vadinasi tendencijos, atsirandančios vartotojų kainų grupėse, susijusiose su nekilnojamuoju turtu, yra aiški kredito prieaugio pasekmė ir netrukus sustiprės visame vartotojų krepšelyje.

Kainų indeksų (naudojamų SVKI skaičiuoti) pokyčiai kai kuriose būsto skyriaus grupėse ir klasėse, proc.

Vieta COICOP klasifikacijoje Indekso pokytis 2008 01 2008 02 2008 03 2008 04 2008 05 2008 06 2008 07 2008 08 2008 09
041 Būsto nuomos mokesčiai Metinis 50,7 46,8 47,0 50,8 53,8 43,3 39,2 41,4 25,6
Mėnesio 0,5 0,4 2,1 3,1 3,4 0,5 1,7 2,4 0,5
043 Būsto priežiūra ir remontas Metinis 13,8 13,1 13,9 11,9 11,0 10,4 8,6 7,5 6,2
Mėnesio 0,5 0,8 2,1 -0,5 0,9 0,7 0,0 0,0 0,4
0431 Gaminiai ir medžiagos būsto priežiūrai ir remontui Metinis 9,0 8,0 9,8 7,2 6,4 7,0 4,8 3,3 3,4
Mėnesio 0,3 -0,1 2,7 -1,5 1,1 0,8 0,2 0,0 0,5
0432 Būsto priežiūros ir remonto paslaugos Metinis 19,8 19,9 19,1 18,2 17,1 15,0 13,6 13,0 9,7
Mėnesio 0,7 2,3 1,1 1,0 0,6 0,5 -0,4 -0,1 0,0

2008 metų antroje pusėje infliaciją mažins ir tarptautiniai pokyčiai, taip pat iš dalies susiję su kredito prieaugio sulėtėjimo poveikiu pasaulio ekonomikai:

  • Dėl naftos pigimo pasaulyje 2008 m. IV ketvirtį toliau mažės degalų kainosLietuvoje. Ši prielaida šių metų vidutinę metinę infliaciją mažina apie 0,18 proc. punkto.
  • Ypač geras grūdų derlius Lietuvoje ir Rytų Europoje mažins grūdų kainas visoje Europoje (bent iki kito rudens derliaus). Tai neišvengiamai lėtins duonos gaminių kainų augimą ir netiesiogiai (dėl pigsiančių pašarų) – mėsos gaminių brangimą. Ši prielaida šių metų vidutinę metinę infliaciją mažina 0,10 proc. punkto.
  • Pieno perdirbėjams besitęsiantys sunkumai dėl produkcijos eksporto pieno gaminių kainas Lietuvos parduotuvėse šių metų paskutinį mėnesį sugražins iki praėjusių metų lygio. Ši prielaida šių metų vidutinę metinę infliaciją mažina 0,19 proc. punkto.

Pagal valiutų valdybos principus fiksuotas euro ir lito kursas užtikrina, kad vidutinė daugiametė infliacija išliks artima euro zonos infliacijai. Brangus kuras, akcizų didinimo įsipareigojimai, 2006–2008 metais buvusi infliacija nėra racionalus pagrindas formuoti ilgalaikius infliacijos lūkesčius. Šių metų pirmąjį pusmetį įvykęs kredito prieaugio sumažėjimas stiprėja, todėl centriniame scenarijuje planuojama, kad 2011 metų pabaigoje nusilpus akcizų tabakui ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo poveikiui išaiškės defliacinis kredito prieaugio poveikis ir  kainų lygio vidutinis metinis sumažėjimas sudarys 0,1 procento. Defliacinis spaudimas vidaus gamintojams vyks ir 2010 metais, tačiau dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo infliacija padidėtų apie 2 procentiniais punktais dėl elektros brangimo: elektros brangimą kompensuos kituose sektoriuose vyksiantys defliaciniai procesai. Palyginti sparti infliacija 2009 m. išliks dėl 2008 metais, nors ir trumpai, bet savo galią pademonstravusių infliacinių lūkesčių, kurių pasekmės į 2009 metus persikelia iš inercijos. Vidutinė metinė infliacija 2009 metais sudarys iki 5,4 procento, 2010 metais – apie 3,6 procento.

Centrinį scenarijų gali koreguoti neracionalūs sprendimai, kurių pavyzdžiu 2008 metais tapo nekilnojamo turto sektorius (aptarta aukščiau) ir alkoholio gamybos sektorius. Akcizų tarifų didinimas 2008 metais infliaciją tiesiogiai padidino apie 0,9 procento, tačiau per pirmuosius 2008 metų mėnesius pastebėta, kad pasinaudojus akcizų didinimo pretekstu prekyboje išnaudota proga kainas pakelti dvigubai daugiau, nei būtina siekiant kompensuoti akcizų tarifų padidinimo poveikį. Dėl neracionaliai didelių kainų smuko tiek alkoholio gamybos, tiek ir prekybos nekilnojamuoju turtu apimtys. Didesnė nei planuota infliacija nulemtų gamybos apimčių mažėjimą.

Finansų ministerija makroekonominių  rodiklių projekcijas rengia vadovaudamasi bendrosios ir dalinės  pusiausvyros modeliavimo principais ir nacionalinės sąskaitybos principais. Projekcijos yra grindžiamos prielaida dėl išankstinių duomenų tikslumo. Taikomi regresinės analizės ir ekonometrinio modeliavimo metodai. Naudojamos ekspertų, dirbusių pagal PHARE projektus, pasiūlytos metodikos. Projekcijos yra derinamos su Lietuvos banko, šakinių ministerijų, Statistikos departamento ekspertais.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-09-11