Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos 2009 gruodis

Šių metų III ketvirčio duomenys, rodantys metinės prekių ir paslaugų eksporto apimčių dinamikos pagerėjimą 5 procentiniais punktais, ir ketvirtą mėnesį iš eilės išliekantis apdirbamosios gamybos (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą) padidėjimas leidžia teigti, kad Europos ekonomikos gaivinimo planas ir derlingi metai Lietuvos žemės ūkyje sudaro sąlygas mažesniam realaus BVP smukimui, todėl vietoje 18,2 procento smukimo tikėtinas apie 15,2 procento smukimas. Kita vertus, eksporto kainų mažėjimo tendencijos išlieka, todėl nėra pagrindo keisti nominalaus BVP perspektyvų: tikėtina, kad BVP, apskaitytas 2009 metų kainomis, smuks 18,3 procento. 

Užimtųjų skaičius per šių metų III ketvirtį išaugo 0,1 procento, o darbo užmokestis pramonėje išaugo beveik 1 procentu. III ketvirčio duomenys, atsižvelgus į sezono įtaką rodo, kad šiek tiek sulėtėjo šalies darbo užmokesčio smukimo tempai (ypač statybų sektoriuje), todėl darbo užmokesčio dinamika bus keliais procentiniais punktais palankesnė dirbantiesiems: 2009 metais darbo užmokesčio smukimas sudarytų 4,6 procento, o 2010 metais – 7,8 procento. Lėtesnis darbo užmokesčio mažėjimas keičia kainų pokyčio, apskaičiuoto pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI) perspektyvą: numatoma iš esmės lėtesnė pagal SVKI apskaičiuota defliacija. 2009 metų pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarytų apie 4,2 procento, o 2009 metų metinė gruodžio mėnesio infliacija sudarys apie 1,3 procento. 2010 metais tiek vidutinė metinė defliacija tiek defliacija gruodžio mėnesį galėtų sudaryti apie 1 procentą. Kita vertus, III ketvirčio BVP defliatorius rodo, kad eksportuojamų ir suvartojamų šalies viduje lietuviškos kilmės prekių kainų lygio mažėjimas per metus spartėjo ir sudarė apie 5 procentus. BVP defliatorius rodo, kad lietuviškos kilmės prekių kainos sparčiai mažėja. BVP defliatoriaus ir SVKI pokyčių skirtingos kryptys rodo, kad infliaciniam spaudimui įtakos turėjo metų pabaigoje pabrangęs importinis kuras.

2009 m. III ketvirčio pramonės apimčių augimas sutapo su nedarbo rodiklių, apskaičiuotų remiantis gyventojų užimtumo tyrimo duomenis, stabilizacija. Darbo rinkos restruktūrizacija rodo, kad duomenys apie sparčiai gausėjančius registruotus bedarbius yra nulemti padažnėjusio bedarbių sprendimo ieškotis darbo registruojantis darbo biržoje. Nedarbo perspektyvos koreguojamos atsižvelgiant į faktą, kad pasikeitė daugiametis ryšys tarp registruotų bedarbių ir tyrimais nustatytų bedarbių. Todėl 2009 metų nedarbo lygis sudarys apie 13,5 procento. 2010 metų nedarbo lygį papildomai įtakos emigracijos tendencijos. Šiuo metu 2010 metų nedarbo lygio perspektyva yra 16,7 procento, tačiau 2009 m. II ir III ketvirčiais stebėti prieštaravimai tarp užimtųjų skaičiaus stabilizacijos ir tolesnio spartaus vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus smukimo rodo, kad yra rizika sugrįžti prie ankstesnio nedarbo didėjimo scenarijaus. Palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, užimtųjų skaičius 2009 m. II ketvirtį mažėjo tik 0,8 procento, o vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius mažėjo 3,6 procento, III ketvirtį dinamika skyrėsi atitinkamai – 0,1 procento augo ir 3,6 procento smuko.

2010 metų BVP projekcijų perspektyva bus pateikta užbaigus išsamesnius skaičiavimus kitų metų pradžioje. 2009 m. III ketvirčio duomenys rodo gausybę struktūrinių ūkio pokyčių, kurie keičia daugiametes ūkio sektorių sąveikas, todėl rodiklių skaičiavimo modelis ir daugumos rodiklių perspektyvos gali būti iš esmės koreguojamos.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-09-11