Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos išsamiau 2007 m. rugsėjis

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos

2008 m. sausio mėnesio 28 d. Finansų ministerija, atsižvelgdama į Statistikos departamento paskelbtus 2007 metų IV ketvirčio ekonominius rodiklius, patvirtina 2007 metų rugsėjo mėnesį skelbtų makroekonominių projekcijų stabilias perspektyvas ir teikia jų pagrindimą.

Statistikos departamento paskelbtas 2007 m. IV ketvirčio 7,9 procento BVP prieaugis rodo, kad Lietuvai pavyko išvengti ūkį kaitinančio (esamomis sąlygomis per spartaus, viršijančio 10 procentų) augimo. Paskelbti ekonominiai rodikliai leidžia numanyti prasidėjusį Lietuvos ūkio plėtros savaiminį susireguliavimą,kurio požymiai kitose Baltijos šalyse pastebėti pusmečiu anksčiau. 2007 m. IV ketvirtį vidutiniškai 8 procentiniais punktais (palyginti su 2006 metų IV ketvirčiu) sumažėjęs vartotojų pasitikėjimo indeksas rodo, kad nepagrįstai optimistiniai gyventojų lūkesčiai pradėjo nykti. Gyventojai realiau ir racionaliau vertina savo pajamų didėjimo perspektyvas, todėl vartojimo už skolintas lėšas augimas lėtėjo ir 2007 metų IV ketvirčio BVP apimčių prieaugis buvo saikingas bei nulėmė spartų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių skaičiaus mažėjimą.

Registrų centro duomenimis 2007 metų gruodžio mėnesį perpus sumažėjo namų ir butų pirkimo-pardavimo sutarčių skaičius, todėl pildosi prielaidos dėl nekilnojamojo turto kainų kitimo. Informacijos sklaida apie ūkio perspektyvas buvo efektyvi ir tai taip pat turi įtakos savalaikiam ūkio susireguliavimui. Visa tai atitinka prognozuotą „švelnų“ ūkio raidos scenarijų, todėl 2008-2010 metų BVP augimo projekcijų perspektyvos išlieka stabilios: 2007 metų rugsėjo mėnesį skelbtos Finansų ministerijos ekonominių rodiklių projekcijos numato, kad BVP augimas lėtės iki 2009 m. antrojo  pusmečio.

Gamybinių pajėgumų panaudojimo lygio sumažėjimas palyginti su pastarųjų metų tendencijomis (2007 metų IV ketvirtį apie 2 procentiniais punktais) rodo kainų stabilizavimosi pradžią. Pakankami gamybiniai pajėgumai, darbo jėgos aktyvumo didėjimas, tiesioginių užsienio investicijų srauto augimas, sparčios vidaus investicijos sudaro sąlygas subalansuotai ir nuosaikiai ūkio plėtrai bei Finansų ministerijos ekonominių rodiklių projekcijose numatytam infliacijos mažėjimui.

Lietuvos prekių eksportas, be laikinai sumažėjusio naftos produktų eksporto, pirmą šių metų pusmetį augo ypatingai sparčiai - 29 procentus, tačiau sparčios eksporto plėtros nepakanka norint tikėtis vienareikšmiškų ūkio plėtros perspektyvų. Pastaraisiais metais susiformavusi Lietuvos ūkio priklausomybė nuo kredito prieaugio užtikrina, kad Lietuvos ciklo fazės pasikeitimas priklausys išskirtinai nuo komercinių bankų ir besiskolinančiųjų sprendimų. Ūkio ciklo fazės pasikeitimo tikimybė didėja, tačiau tikslus pasikeitimo laikas ir jo mastas priklausys nuo to, kaip komerciniams bankams seksis įgyvendinti paskolų pasiūlos planus ir kiek ilgai besiskolinantys vartotojai ignoruos  nekilnojamojo turto rinkoje susiformavusias rizikas. Vartotojų pasitikėjimo tyrimai rodo, kad jų lūkesčiai dėl ūkio plėtros vis dar yra pernelyg  optimistiniai. Nėra racionalu lūkesčius sieti su pastarųjų metų įspūdingu augimu. Būtų apdairu atsižvelgti į nepriklausomų institucijų  nuosaikesnes ūkio raidos projekcijas ir įspėjimus dėl rizikų. Pastaraisiais ketvirčiais vėl greitėjantis kreditų prieaugis, ypač gyvenamajam būstui įsigyti, sunkiai paaiškinamas racionaliais ilgalaikiais motyvais ir labiau grindžiami tik subjektyviais su ekonomikos ilgalaikėmis tendencijomis nesusijusiais argumentais, todėl racionalumo prielaida pagrįsti rinkos ekonomikos dėsningumai negali vienareikšmiškai projektuoti tikslų ūkio fazių pasikeitimo laiką ir mastą.

Nuodugni 2006 metų paskutinių ketvirčių ir 2007 metų I pusmečio duomenų analizė rodo, kad greitas savaiminis rinkos susireguliavimas 2007 metais neįvyks. 2006 metų BVP apimtis būtų padidėjusi daugiau nei 8 procentais, jeigu nebūtų įvykusi sausra ir nebūtų sutrikusi „Mažeikių naftos" veikla. Todėl tikėtina, kad 2007 metų antroje pusėje, ypač paskutinį ketvirtį, BVP augimas paspartės dėl žemos 2006 metų bazės efekto. Skolintomis lėšomis tebefinansuojamas paklausos stimulas ūkiui, sparčiai tebegausėja užimtųjų ūkinėje veikloje bei formuojamas pagrindinis kapitalas, todėl ūkinės veiklos sugrįžimas prie potencialių gamybos apimčių yra labiau tikėtinas vėliau nei 2007 m. Rugpjūčio mėnesį akivaizdžiu tapęs globalus likvidumo trūkumas ir palūkanų normų priedų už riziką didėjimas suteikia pagrindą tikėtis švelnaus ūkio augimo sulėtėjimo 2008-2009 metais ir disinfliacijos vėlesniais metais. Potencialus BVP augimas išliks artimas 6 procentams, tačiau susiformavusių rizikų realizacija vidutinės trukmės laikotarpiu gali neįprastai sulėtinti ekonomikos augimą, o pastaraisiais metais plėtros bumą patyrusių ekonomikos sektorių perspektyvos priklausys nuo jų gebėjimo pademonstruoti bendrai korekcijai deramą lankstumą.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl 2006 metų rugsėjo mėnesį Statistikos departamento įvykdyto realaus BVP skaičiavimo patobulinimo, įdiegiant susietos grandinės metodą, vietoje realaus BVP augimo naudojama BVP grandine susietos apimties augimo sąvoka.

Ekonominių rodiklių projekcijų skaičiavimo prielaidos  

Globalizacijos aštrinama konkurencija ir galima nekilnojamojo turto kainų korekcija neįtakos  gamybos apimčių ir nedarbo lygio tik tuo atveju, jeigu išsipildys prielaida, kad darbo jėga sugebės lanksčiai persiorientuoti iš vieno ekonomikos sektoriaus į kitą. Darbo rinkos lankstumas gali būti pasiektas darbo užmokesčio sąskaita: vidutinės trukmės laikotarpiu dėl globalizacijos suintensyvėjusi konkurencija ir besikeičiantis kredito kitimo ciklas atskiruose sektoriuose gali sukelti ne tik darbo užmokesčio augimo sulėtėjimą, bet ir jo sumažėjimą. Darbo rinkos lankstumo prielaida užtikrina, kad spartus vidutinio darbo užmokesčio augimas yra suderintas su galimais Lietuvos ūkio plėtros sektoriniais netolygumais. Neišsipildžius prielaidai dėl darbo jėgos lankstumo vidutinės trukmės laikotarpio pabaigoje mažėtų užimtumas, laikinai padidėtų nedarbas ir lėtėtų BVP apimties augimas.

BVP augimo projekcijoms ypatingai svarbios komercinių bankų reguliariai peržiūrimos prognozės dėl kreditų augimo. Atsižvelgiant į tai, kad pastarųjų metų patirtis rodo, kad komercinių bankų kredito prieaugio prognozės būdavo viršijamos ir kad šių metų pirmą pusmetį kreditų prieaugis viršijo prieš metus buvusį prieaugį 2,3 procentinio punkto BVP,  kredito prieaugio didėjimas šiemet yra tikėtinas. Europos centrinio banko per pastaruosius 18 mėnesių iki 4 proc. padvigubinta euro zonos bazinė palūkanų norma pirmąjį pusmetį suteikė pakankamai likvidumo ūkiui stimuliuoti, o antrojo pusmečio paskolų išdavimas yra nulemtas anksčiau sudarytų sutarčių. Rugpjūčio mėnesio tarptautinių finansų rinkų neramumai sustiprino 2007 m. pradžioje  darytą prielaidą, kad kreditų prieaugis Lietuvoje sparčiau lėtėti pradės 2008–2009 metais ir tuomet prasidės natūralus ciklinis BVP augimo lėtėjimas bei susidarys natūralus spaudimas nominaliam fiskaliniam deficitui didėti.

Spartus vidutinės trukmės augimas labai priklauso nuo prielaidos, kad verslininkai sugebės patenkinti finansų rinkų lūkesčius dėl spartaus ir tvaraus Lietuvos produktyvumo artėjimo prie Europos vidutinių dydžių ir sugebės išlaikyti pelnus sparčiai augančio darbo užmokesčio ir sparčiai didėjančių palūkanų normų sąlygomis.

Kredito prieaugiui 2006 metais viršijus 15 procentų BVP, prielaidos dėl ES paramos įsisavinimo apimčių tampa antraeilėmis. 2007–2010 metų laikotarpiu BVP augimą ES struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimas įtakos silpniau nei kredito prieaugio apimčių kitimas. ES paramos panaudojimo apimčių nukrypimas nuo planų gali tik nežymiai pakeisti atitinkamų  metų BVP augimą.  

Svarbi 2007–2010  m. ūkio rodiklių projekcijų skaičiavimo prielaida – 2007 metų faktinio vidutinio valiutų kurso ir naftos kainų stabilumas: kainos išliks tokios, kokios buvo projekcijų sudarymo metu: apie 52 eurus už barelį 2007-2010 m. laikotarpiu.

Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikys spartų ekonomikos augimą. 2007 metų augimas iš esmės nepakeis infliacinio BVP augimo  atotrūkio nuo potencialaus  BVP augimo. Darome prielaidą, kad Europos centrinio banko pradėta vykdyti priešinfliacinė palūkanų normų didinimo politika ilgainiui paveiks ne tik euro zoną, bet ir Lietuvą, todėl infliacinis BVP augimo atotrūkis nuo potencialaus pradės sparčiai mažėti 2008–2009 metais. 2008 metų BVP augimas sudarytų 5,3 procento, o 2009 metų augimas sudarytų 4,5 procento. Ankstyva ir valdoma BVP augimo tempų korekcija užtikrintų spartų ir tvarų 6 procentų vidutinį augimą vėlesniais metais. Fiskalinės drausmės normų įtvirtinimas teisės aktuose taip pat gali būti panaudotas palūkanų priedams už riziką valdyti ir sudaryti sąlygas tolygiai bei sparčiai ūkio plėtrai.

Ekonomikos aplinkai nutolus nuo prielaidų, 2007–2010 metų ekonominių rodiklių projekcijos arba projekcijų perspektyvos būtų atitinkamai keičiamos. Tikėtina, kad ekonominių rodiklių projekcijos bus keičiamos, jeigu komerciniai bankai keis paskolų išdavimo planus arba didins palūkanų normas sparčiau negu Europos centrinis bankas arba ims griežčiau vertinti besiskolinančius.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

Makroekonominiai rodikliai 2006 Projekcijos (2007 09 03) Paskutinio žinomo ketvirčio/mėnesio  faktas Paskutinis žinomas  faktas už kelis  ketvirčius/mėnesius  nuo metų pradžios
2007 2008 2009 2010
BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc.  7,7 8,8 f 5,3 4,5 5,2 8,0 IV 8,8 2007
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), proc.  3,8 5,8 f 5,6
(6,5+1,5)**
5,1 3,6 6,9 vasaris 5,8 2007
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (mėnesinis metinis), proc.  4,5 8,2 f 5,5 4,8 2,6 10,9 vasaris 8,2 2007
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, proc.  17,2 20,0 15,1
(18,7)**
7,6 7,2 18,5* IV -
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt  1495,7 1800,2 2071,6
(2136,8)**
2228,8
(2298,5)**
2388,2
(2463,2)**
2052,* IV -
Nedarbo lygis, proc. (darbo jėgos tyrimo duomenimis).  5,6 4,3 f 5,2 6,0 6,0 4,2 IV 4,3 2007
Prekių ir paslaugų balansas, proc.  BVP  -10,4 -12,0 f -14,4 -15,4 -16,3 -12,0 IV -12,0 2007
Vartojimo augimas / grandine susietos apimties augimas, proc.  10,5 9,9 f 7,1 5,4 5,2 8,4 IV 9,9 2007
Bendrojo kapitalo formavimo  augimas / grandine susietos apimties augimas, proc.   3,9 15,1 f 3,2 4,9 7,3 6,9 IV 15,1 2007
BVP augimas to meto kainomis, proc.  14,7 18,1 f 12,3 7,9 7,7 19,5 IV 18,1 2007
* - ketvirtiniai duomenys be individualių įmonių 
** - 2007 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais įvertinta projekcijų perspektyva.
Lietuvos konvergencijos 2007 metų programoje numatyta, kad dėl gamtinių dujų brangimo reguliuojamiesiems vartotojams ir šilumos tiekimo įmonėms 2008 metais infliacija gali paspartėti apie 1,5 procentinio punkto.
f - faktas, paskelbtas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  
i -išankstinis vertinimas

BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų

Rodikliai 2006 2007 2008 2009 2010
Projekcijos (2007 09 03)
Galutinio vartojimo išlaidos  68273 79815 f 91606 99471 107271
dalis nuo nominalaus BVP, proc.  83,4 82,5 f 85,5 86,1 86,2
nominalus augimas, proc.  16,3 16,9 f 13,9 8,6 7,8
Namų ūkių vartojimo išlaidos  53310 63252 f 72979 79095 85284
dalis nuo nominalaus BVP, proc.  65,1 65,4 f 68,1 68,5 68,6
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos  14780 16319 f 18280 19999 21581
dalis nuo nominalaus BVP, proc.  18,0 16,9 f 17,1 17,3 17,4
NPI1) vartojimo išlaidos  183,5 244 f 347 377 406
dalis nuo nominalaus BVP, proc.  0,2 0,3 f 0,3 0,3 0,3
Bendrojo kapitalo formavimas  22138 28561 f 30926 33843 37377
dalis nuo BVP, proc.  27,0 29,5 f 28,9 29,3 30,0
nominalus augimas, proc.  23,5 29,0 f 9,0 9,4 10,4
Prekybos ir paslaugų balansas  -8505 -11636 f -15433 -17786 -20263
dalis nuo nominalaus BVP, proc.  -10,4 -12,0 f -14,4 -15,4 -16,3
Bendrasis vidaus produktas  81905 96740 f 107099 115528 124385
nominalus augimas, proc.  14,7 18,1 f 12,3 7,9 7,7
Bendrasis vidaus produktas, grandine susieta apimtis  71649 77939 f 81571 85227 89621
grandine susietos apimties augimas, proc.  7,7 8,8 f 5,3 4,5 5,2
  2006 2007 2008 2009 2010
1) NPI - ne pelno institucijos
f - faktas, paskelbtas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
i -išankstinis vertinimas

Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos

Rodikliai Matavimo vienetas 2006       2007       2008       2009       2010
Projekcijos (2007 09 03)
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis  Lt 1495,7 1800,2 2071,6
(2136,8)**
2228,8
(2298,5)**

2388,2
(2463,2)**

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai (ankstesnis laikotarpis =100)    117,2 120,0 115,1
(118,7)**
107,6 107,2
Metinis darbo užmokesčio fondas  mln.Lt 20229,3 24723,7
(24853)**
28526,3
(29577)**
30710,0
(31836)**
32928,7
(34117)**
Vidutinis metinis užimtųjų skaičius (darbo jėgos tyrimų duomenimis):  tūkst. 1499,0 1534,2 f 1530,0
(1538)**
1531,0
(1539)**
1532,0
(1539)**
iš jų: vidutinis metinis sąlyginis darbuotojų skaičius 1)  tūkst. 1121,5 1170,3 f 1147,5
(1153,5)**
1148,3
(1154,3)**
1149,0(1154,3)**
Darbo jėga (darbo jėgos tyrimų duomenimis)  tūkst. 1588,3 1603,1 f 1613,9
(1622)**
1629,0
(1637)**
1629,3
(1636)**
Vidutinis metinis bedarbių skaičius (darbo jėgos tyrimų duomenimis)2)  tūkst. 89,3 69,0 f 83,9 98,0 97,3
Nedarbo lygis (darbo jėgos tyrimo duomenimis)2): 

 

proc. 5,6 4,3 f 5,2* 6,0* 6,0*
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis:            
gruodžio mėnesio pabaigoje proc. 4,5 8,2 f 5,5 4,8 2,6
vidutinis metinis proc. 3,8 5,8 f 5,6
(6,5+1,5)**
5,1 3,6

 

1) samdomieji darbuotojai, perskaičiuoti į dirbančius visą darbo dieną

2) Dėl skirtingo bedarbio sąvokos apibrėžimo nedarbo lygis ir bedarbių skaičius darbo biržos duomenimis ir darbo jėgos tyrimo duomenimis yra skirtingas. Nustatant nedarbo lygį darbo biržos duomenimis į bedarbių skaičių įskaitomi tik žmonės, užsiregistravę darbo biržoje, tyrimo metu apskaitomi taip pat bedarbiai nesiregistravę darbo biržoje bet ieškantys darbo. Nedarbo lygio nustatymo metodika darbo jėgos tyrimų pagalba atitinka metodinius Eurostato reikalavimus.

* 2008-2010 metų nedarbo projekcijos pagrįstos prielaida, kad dėl sparčiau augančių atlyginimų gali labai padidėti darbo jėgos aktyvumas ir pasikeisti migracijos srautai; jeigu darbo jėgos aktyvumo lygis ir migracija kistų pagal pastaraisiais metais stebėtas tendencijas, tai nedarbas 2008 sudarytų apie 4,8 procentus, o 2009-2010 – 4,9 procentus.

** - 2007 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais įvertinta projekcijų perspektyva. Lietuvos konvergencijos 2007 metų programoje numatyta, kad dėl gamtinių dujų brangimo reguliuojamiesiems vartotojams ir šilumos tiekimo įmonėms 2008 metais infliacija gali paspartėti apie 1,5 procentinio punkto.

Ekonominės raidos rizikos aspektai

Yra ir teigiamų, ir neigiamų ekonominės raidos rizikos aspektų.

Tikėtina, kad  BVP apimties potencialų augimą gali pagyvinti investicijos į technologijas, leidžiančias ekonomiškiau naudoti naftos produktus, darbo jėgą ir kitus sparčiai brangstančius gamybos veiksnius. Technologinių sprendimų diegimas vyks vidutinės trukmės laikotarpiu, todėl mažai tikėtina, kad atskirų metų BVP augimas būtų paveiktas išskirtinai.

Kreditų plėtra pasiekė tokias apimtis, kai ES paramos panaudojimas nebegali būti pakankama priemonė, pajėgi visiškai kompensuoti ūkio ciklinį svyravimą, todėl ūkio rizikos valdyme yra labai svarbi prielaida dėl tęstinumo nustatant apdairias valdžios sektoriaus fiskalinio deficito užduotis ir jų vykdymo nuoseklumo. Fiskalinės drausmės taisyklių įtvirtinimas teisės aktuose ir jų taikymas vidutinės trukmės laikotarpiu sušvelnintų rizikas, kylančias dėl einamosios sąskaitos deficito bei leistų tolygiai plėtoti ūkio potencialą pasinaudojant palyginti žemomis palūkanomis. Jeigu finansų rinkos nepakankamai įvertintų Lietuvos fiskalinės drausmės taisyklių poveikį valdžios sektoriaus finansams, tai aukštos palūkanų normos Lietuvoje išliktų kelis metus, nepaisant to, kad pasaulio ūkį įtakojantys centriniai bankai gali pradėti mažinti palūkanų normas.

Komercinių bankų makroekonomikos apžvalgose akcentuojamos temos apie ūkio perkaitimą bei du koregavimosi scenarijus: „lėto vėsimo“ bei „staigaus nuopuolio“, - rodo, kad vidutinės trukmės ūkio rizika priklauso nuo šalies gebėjimo laiku ir racionaliai pasiruošti natūraliems ūkio ciklams. Tiek privataus, tiek valdžios sektoriaus finansinius likvidumo ir mokumo rodiklius tikslinga vertinti ne tik pagal nominalias, bet ir struktūrines vertes: yra apdairu atsižvelgti į laikinai gaunamas ciklines pajamas, kurios išnyks kartu su kredito prieaugio lėtėjimu. Pastaraisiais metais vidutiniškai apie šeštadalis įplaukų yra gaunama dėl kasmet spartėjusio kredito prieaugio, kuris praėjusiais metais sudarė šeštadalį BVP. Sektoriai, kurių įplaukos dėl paskolų prieaugio gausėjo labiau nei kitų, savo finansinių rodiklių struktūrinę vertę gautų atsižvelgdami į didesnes nei šeštadalis (statybų sektorius, mažmeninės prekybos, pramonės, finansinio tarpininkavimo), o sektoriai, kurių įplaukas paskolų prieaugis paveikė per antrinius makroekonominius stimulus dėl paspartėjusio darbo užmokesčio statybų, prekybos, finansinio tarpininkavimo ir pramonės sektoriuose, savo struktūrinę finansinių rodiklių vertę gautų atsižvelgdami į mažesnes nei šeštadalis ciklines pajamas. Įmonių finansinių rodiklių struktūrinė vertė leistų išvengti neplanuotų pasekmių, kurios prasidėtų kartu su cikliniu palūkanų normų didėjimu.

Ūkio subjektai turi pakankamai laiko apdairioms reformoms ir savo finansavimo strategijas gali papildyti sprendimais, valdančiais rizikas, kilsiančias dėl palūkanų normų didėjimo. Kita vertus, komerciniams bankams padidinus palūkanų normas pernelyg greitai ir/arba pernelyg daug, ir/arba apribojus kredito prieaugį pernelyg greitai, tai ekonominis aktyvumas gali vystytis daug  lėčiau nei projektuojama. Plėtros tolygumas priklausys nuo komercinių bankų sugebėjimo optimaliai sumažinti  ūkio priklausomybę nuo pastaruoju laikotarpiu 15 procentų BVP viršijusio metinio paskolų prieaugio.

Mažai tikėtina, kad dėl įsitvirtinusių kainų augimo lūkesčių,  paspartėjusio darbo užmokesčio augimo, pasikeitusios vartotojų elgsenos keliais procentiniais punktais padidintos 2007 metų nominalaus BVP augimo bei Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito projekcijų perspektyvos būtų taikomos sekantiems metams. Todėl išlieka rizika, kad 2008 metų BVP defliatorių augimas gali būti lėtesnis nei 2007. Labiau tikėtina, kad Europos centrinio banko ir kitų šalių centrinių bankų vykdoma griežtėjanti monetarinė politika kitais metais globaliai  apribos galimybes stimuliuoti Lietuvos ūkį, todėl 2008-2010 metų BVP apimčių projekcijų perspektyvų nekeitėme.

Kita vertus, jeigu nuogąstaudami dėl regioninės ūkio situacijos komerciniai bankai pernelyg sparčiai pakeistų kredito pasiūlos politiką, tai Lietuvos ūkio augimas korekcijos metais būtų keliais procentiniais punktais lėtesnis, o po to vėl susilygintų su aukštu potencialiu BVP augimu.

Tebeišlieka rizika, ypač 2008 metams, kad kelių procentinių punktų nominalaus BVP augimo sulėtėjimą galėtų sukelti nekilnojamojo turto kainų sugrįžimas iki ekonominį pagrindimą turinčio lygio. Šios rizikos aktualumą iliustruoja praėjusiais metais JAV prasidėjusi ir tebevykstanti nekilnojamojo turto rinkos korekcija. Nekilnojamojo turto rinkos korekcija leistų tiksliau įvertinti, kiek pastarųjų metų neracionalūs besiskolinančiųjų sprendimai gali įtakoti vidutinės  trukmės perspektyvas.

Prekių ir paslaugų rinkos

Pastaraisiais metais ūkio augimą skatino vidaus paklausa. Spartus skolinimosi augimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių investicijų į pagrindinį kapitalą, namų ūkių vartojimo, o kartu  ir bendrojo vidaus produkto augimą.  

2007–2010 metais ir toliau išliks stipri vidaus paklausos įtaka ekonomikos augimui, o teigiamos Lietuvos eksporto rodiklių tendencijos bus išlaikytos. Dėl tarptautinio likvidumo trūkumo simboliškai sumažintos ES šalių narių ūkių plėtros prognozės, leidžia projektuoti, kad nominalaus eksporto augimą tebestimuliuos ES rinka.  Tačiau eksportuojamos produkcijos gamybos modernizavimo poreikis, didėjančios gyventojų pajamos skatins importo plėtrą, todėl prekių ir paslaugų balansas prognozuojamu laikotarpiu išliks neigiamas. 2006 metais ir 2007 metų pirmąjį pusmetį paspartėjo investicijos į mašinas ir įrengimus, todėl padidėjo investicinių prekių importas ir Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas. Žaliavos stoka ir įrenginių gedimai „Mažeikių naftoje“ naftos produktų eksportą 2006 m. spalį – 2007 m. birželį sumažino 48,5 procento ir dėl to visų prekių eksporto augimas per šį laikotarpį klaidinančiai atrodo sulėtėjęs iki 5 procentų. Lietuvos prekių eksportas be naftos produktų 2006 m. spalį – 2007 m. birželį išaugo 26,9 procentais. Tebesitęsia ne tik visų pastaraisiais metais spartėjusių prekių grupių eksportas, bet ir dėl tiesioginių užsienio investicijų padvigubėjęs plastikų eksportas. „Mažeikių naftos“ veiklos laikini sutrikimai atitinkamai koreguoja ir Lietuvos mokėjimo balanso einamosios sąskaitos deficitą. Dėl laikinų Mažeikių naftos tiekimo sutrikimų perpus sumažėjęs naftos produktų eksportas nėra pagrindas vertinti bendras ūkio perspektyvas.

Vidaus kreditavimo galimybės bei ES finansinė parama sudarys sąlygas investiciniam procesui aktyvėti. Išliekant  investuotojų pasitikėjimui ūkio stabilumu, investicijos sudarys vis didesnę BVP dalį. Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis sieks apie  30 proc.  BVP.

Papildomą impulsą vartojimui nagrinėjamu laikotarpiu turės  darbo užmokesčio augimo spartėjimas, mažėjantis nedarbas ir darbo pajamų apmokestinimo pokyčiai, atsiveriančios Europos Sąjungos darbo rinkos ir uždirbtų pajamų pervedimai į Lietuvą bei išskirtinai optimistiški vartotojų lūkesčiai dėl ekonomikos plėtros. Galutinio vartojimo išlaidų vertė  2007–2010 m. vidutiniškai augs apie 8,9 procento. Didžiosios dalies gyventojų papildomos pajamos nemaža dalimi turės būti panaudotos padidėjusioms išlaidoms už šildymą. Pasiėmusiųjų paskolas už kintamas palūkanas disponuojamas pajamas ribos didėjančios palūkanos. Spartus išlaidų didėjimas taip pat bus susijęs su paslaugų brangimu, kylančiu dėl didėjančios paslaugų paklausos ir papildomų kaštų darbo jėgai samdyti. Paslaugų brangimas keis vartotojų krepšelio struktūrą: vis didesnė išlaidų  dalis atiteks paslaugoms. Suaktyvėjęs vartojimas sudarys sąlygas augti  didmeninei ir mažmeninei  prekybai, tačiau ūkiui vėstant laikotarpio pabaigoje šio sektoriaus augimas taip pat taptų artimas kitų sektorių augimui.

 Pramonė, gaminanti eksportuojamą produkciją, išliks ūkio prieaugio tvarumo pagrindu.  

Vartotojų kainos

2005–2008 metais brangstantys energetiniai ištekliai (iki 2008 metų importuojamų dujų kainos palyginti su 2005 metais bus išaugusios daugiau nei dvigubai), Lietuvos įsipareigojimai ES dėl akcizų kėlimo, gyventojų indėlių ir nekilnojamojo turto kompensavimo klausimų sprendimas, darbo užmokesčio augimo tendencijos  vidutinės  trukmės  laikotarpiu  turės  svarios  įtakos  infliacijai. 2006–2007 metais infliacija paspartėjo virš 3 procentų dėl objektyvių tarptautinių priežasčių. Vien gamtinių dujų sukelta infliacija 2006 metais sudarė apie 0,9 procentinio punkto, o 2007 metais tikėtina sudarys  apie 1,3 procentinio punkto. Nafta pabrango tiek, kad pasaulyje išsiplėtė mokesčių lengvatomis ir subsidijomis skatinamas biokuro naudojimas, todėl kyla globalus maisto produktų brangimas: biokuro žaliavos gamyba mažina maisto produktų gamybinius pajėgumus ir didina tarptautines maisto produktų kainas.  Kita vertus, 2007 metų rugpjūčio mėnesio  duomenimis vartotojų krepšelio, be maisto ir energetikos prekių, metinė mėnesinė infliacija pakilo virš penkių procentų ir parodė, kad realizavosi rizika dėl paklausos poveikio kainoms. 2008 metų infliacija tebeviršys 5 procentus.

Pagal valiutų valdybos principus euro atžvilgiu fiksuotas lito kursas užtikrina, kad vidutinė daugiametė infliacija išliks artima euro zonos infliacijai. Po infliacijos paspartėjimo laikotarpio, stabilizavusis naftos ir dujų kainoms bei pasibaigus akcizų harmonizavimui pagal ES normas, padidėjus palūkanų normoms ir sumažėjus kredito prieaugiui Lietuvos infliacija vėl priartės prie euro zonos lygio. Dėl brangstančio kuro ir akcizų didinimo įsipareigojimų vykdymo 2006–2008 metais stebima infliacija nėra racionalus pagrindas formuoti ilgalaikius infliacijos lūkesčius ir daryti ilgalaikius išlaidų sprendimus. Nors valiutų valdybos sąlygomis pernelyg didelis kainų lygio atotrūkis nuo ūkio pusiausvyrinio konvergencijos tempo gali sukelti BVP defliatorių disinfliaciją arba laikiną defliaciją, šiuo metu nėra pagrindo tokią įvykių raidą laikyti baziniu makroekonominiu scenarijumi. BVP defliatorių augimo lėtėjimas galimas tik dėl nekilnojamojo turto kainų korekcijos sukelto atitinkamų sektorių pelnų mažėjimo. Tokio scenarijaus tikimybė padidėtų, jeigu komerciniai bankai palūkanų normas padidintų pernelyg daug ir/arba pernelyg greitai, ir/arba pernelyg greitai apribotų paskolų prieaugį. Šių metų antrąjį pusmetį galintis prasidėti kredito prieaugio stabilizavimasis sudarytų sąlygas 2010 metų pabaigoje infliacijai sumažėti iki 2,6 procentų.

Infliacijos paspartėjimas pasireiškia tose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse, kurios yra silpniau veikiamos konkurencijos. Maisto produktų ir transporto paslaugų paklausa yra kainoms neelastinga, todėl kainų padidinimas yra efektyvus šių sektorių finansinių rodiklių gerinimo būdas. Infliacijos paspartėjimą sukelia netobulos ir ribotos konkurencijos sektorių siekis dėl didesnių kainų dalį padidėjusių vartotojų pajamų panaudoti įmonių finansiniams rodikliams gerinti. 2006 metais pradėjo ryškėti paslaugų brangimo tendencija. Ateityje paslaugų brangimas sudarys pagrindinę stabiliosios infliacijos dalį, nes brangstantis darbas sudarys vis didesnę paslaugų savikainos dalį, o globali konkurenciją ir sparti prekių gamybos pažanga toliau pigins darbužius, avalynę bei buitinius prietaisus.

Darbo rinka

Lietuvos darbo rinka vis labiau integruojasi į ES vieningąją rinką, todėl realizavusis bet kokiai ekonominių rodiklių projekcijų rizikai, ilgalaikiai nedarbo rodikliai keistųsi mažai. Iš esmės integravimasis į ES darbo rinką nulems, kad ji bet kokiomis aplinkybėmis plėtosis dirbantiesiems palankia kryptimi. Nedarbo padidėjimas galimas tik trumpam, kol atsilaisvinusi darbo jėga pasinaudos vieningos ES darbo rinkos teikiamomis galimybėmis.

Daroma prielaida, kad emigracija nesutrukdys didėti užimtųjų skaičiui Lietuvoje ir toliau gerins Lietuvos mokėjimų balanso einamąją sąskaitą. Darbo jėgos paklausos didėjimas, augantis produktyvumas, minimalios mėnesinės algos didinimas,  gerėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai ir kainų konvergencija tapus ES šalimi nare turės įtakos darbo užmokesčio pokyčiams.

Numatoma, kad 2004 m. prasidėjusios ir 2006 metų antroje pusėje pagreitėjusios tendencijos tęsis – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje 2007–2008 metais augs labai sparčiai. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išaugs nuo 1495,7 Lt 2006 metais iki 2463,2 Lt 2010 metais. Darbo užmokesčio augimas leis palaipsniui atlyginti dirbantiesiems už ankstesniais laikotarpiais pasiektą darbo produktyvumą. 2007 metais tebeišliekantis spartus paklausos augimas gali keliais procentiniais punktais padidinti 2008 metų darbo užmokesčio augimo projekcijas.

Darbo jėgos persikvalifikavimas iš žemo produktyvumo sektoriaus į didesnio produktyvumo sektorių vidutinės trukmės  laikotarpiu taps svarbiu BVP augimo veiksniu, galinčiu apsaugoti nuo darbo jėgos trūkumo.

Dėl augančios darbo jėgos paklausos nedarbo lygis šalyje mažės nuo 5,6 proc.(užimtumo tyrimo duomenimis) 2006 metais iki žemiau nei 4,5 proc. 2007 metais.  

2006 metų IV ketvirčio ir 2007 I–II ketvirčių duomenys rodo, kad didėjantis darbo užmokestis Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, dar nepakankamai paskatino darbingo amžiaus gyventojų aktyvesnį dalyvavimą darbo rinkoje, todėl tikėtina, kad šie procesai prasidės vėliau. 2008-2010 metų nedarbo projekcijos pagrįstos prielaida, kad dėl darbo užmokesčio augimo padidėjusi darbingo amžiaus žmonių motyvacija ieškoti darbo ir sumažėjusi motyvacija emigruoti vidutinės trukmės laikotarpiu (2009-2010 m.) priartins nedarbo lygį iki 6 procentų  (infliacijos nedidinančio lygio).  Jeigu darbo jėgos aktyvumo lygis ir migracija kistų pagal pastaraisiais metais stebėtas tendencijas, tai nedarbas 2008 sudarytų apie 4,8 procentus, o 2009-2010 – 4,9 procentus.

Naudojami ekonominių rodiklių projekcijų rengimo metodai

Finansų ministerija makroekonominių  rodiklių projekcijas rengia vadovaudamasi bendrosios ir dalinės  pusiausvyros modeliavimo principais bei nacionalinės sąskaitybos principais. Projekcijos yra grindžiamos prielaida dėl išankstinių duomenų tikslumo.  Taikomi regresinės analizės ir ekonometrinio modeliavimo metodai. Naudojamos ekspertų, dirbusių pagal PHARE projektus, pasiūlytos metodikos. Projekcijos yra derinamos su Lietuvos banko, šakinių ministerijų, statistikos departamento bei mokslinių tyrimų institutų ekspertais.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-09-08