• 1. Kas yra valstybės biudžetas ir kaip jis tvirtinamas?

      Valstybės biudžetas yra Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Valstybės biudžeto pajamas sudaro: pajamos iš mokesčių; pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą); valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, asignavimų valdytojų administruojamos pajamos; pajamos už valstybės lėšų likučius einamosiose sąskaitose; pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu pagal sutartinius įsipareigojimus; gaunama negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos); kitos pajamos. Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami  valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti, dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti, kitiems, įstatymais nustatytiems, valstybės įsipareigojimams vykdyti.

      Finansų ministerija, parengusi kitų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, teikia jį Vyriausybei, o pastaroji, jį apsvarsčiusi, teikia Seimui ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos. Tuomet biudžeto įstatymo projektas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Seime, kur Seimo komitetai ir nariai teikia pastabas bei pasiūlymus. Vyriausybei įvertinus juos,  projektas vėl svarstomas Seime, kuris turi patvirtinti biudžeto įstatymą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki naujų biudžetinių metų pradžios. Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, išlaidos metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžetų išlaidų.

      Atnaujinta: 2015 08 07

    • 2. Kuo valstybei svarbi subalansuota mokesčių sistema?

      Mokestis – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią valstybei turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų. Mokesčių sistemą sudarantys įvairių tipų mokesčiai formuojami atsižvelgiant į kiekvienoje valstybės taikomus apmokestinimo tikslus. Subalansuota mokesčių sistema užtikrina valstybės ūkio plėtrą, naujų įmonių, o kartu ir naujų darbo vietų kūrimąsi, stiprina  šalies ekonomiką. 

      Daugiau atsakymų į Jus dominančius klausimus apie mokesčius galite rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos parengtame Konsultacinės medžiagos kataloge (http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/konsultacines-medziagos-katalogas/).

      Atnaujinta: 2015 08 07

    • 3. Kuo svarbi ir ypatinga ES sanglaudos politika?

      Europos Sąjungos sanglaudos politika – tai bendroji ES politika, kurios tikslas – mažinti  skirtumus tarp ES regionų. Tam tikslui pasiekti visa ES yra padalinta į regionus, kurie pagal jų išsivystymo lygį (lyginant BVP vienam gyventojui rodiklį su ES vidurkiu) yra suskirstyti į tris kategorijas:

      • Mažiau išsivystę regionai (BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio). 2014–2020 m. laikotarpiu iš ES struktūrinių fondų 72 -mažiau išsivysčiusiems regionams (tarp jų ir Lietuvai) numatyta skirti 182,2 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis);
      • Pereinamojo laikotarpio regionai (BVP vienam gyventojui tarp 75 ir 90 proc. ES vidurkio).  2014–2020 m. laikotarpiu iš ES struktūrinių fondų 51 pereinamojo laikotarpio regionui numatyta skirti 32,4 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis);
      • Labiau išsivystę regionai (BVP vienam gyventojui didesnis nei 90 proc. ES vidurkio). 2014–2020 m. laikotarpiu iš ES struktūrinių fondų 151 labiau išsivysčiusiam regionui numatyta skirti 54,4 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis).

      ES sanglaudos politika įgyvendinama Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, įskaitant „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“, ir Sanglaudos fondo lėšomis bei pasitelkiant kitas finansines priemones. 2014–2020 m. laikotarpio ES biudžete numatyta 351,8 mlrd. eurų (arba trečdalis viso ES biudžeto) skirti ES sanglaudos politikos tikslams: ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslui bei Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui.

      2014–2020 m. laikotarpiu pabrėžiama ES sanglaudos politikos sąsaja su strategijos “Europa 2020” tikslais – skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, tikintis kryptingai artėti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo link. Šio strateginio matmens nustatymas reiškia tai, kad ES sanglaudos politikos lėšomis siekiama strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų.

      Atnaujinta: 2015 08 07

    • 4. Sanglaudos politikos reforma: kas keičiasi 2014-2020 m.?

      2014–2020 m. ES sanglaudos politikos kontekste ES valstybės narės yra pasirengusios nedidindamos finansinių išteklių kuo efektyviau kurti pridėtinę vertę ES viduje. Šis siekis lėmė modernaus ES sanglaudos politikos biudžeto principų susiformavimą.

      2014–2020 m. laikotarpiu svarbus tampa koncentracijos principas, pagal kurį investicijos koncentruojamos į ribotą skaičių prioritetų, atsižvelgiant į tai, kad apčiuopiamos naudos jos duos tik tuo atveju, kai bus investuojama į tuos sektorius, kuriems tų investicijų labiausiai reikia ir kuriuose galima pasiekti didžiausio teigiamo pokyčio.

      Iki šiol didelė svarba buvo skiriama lėšų panaudojimui (tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES valstybėse narėse). 2014–2020 m. laikotarpiu pabrėžiami  rezultatai ir jų siekimas. Rezultatai atsispindės siekiamų rodiklių reikšmėse. Jų nepasiekus, bus imamasi priemonių užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą ir tam gali prireikti perprogramuoti lėšas, keisti strateginius dokumentus, ir kt.

      2014–2020 m. laikotarpiu daugiau dėmesio skiriama vietos lygio iniciatyvoms. Numatomi įgyvendinti nauji mechanizmai (integruotos teritorinės investicijos ir bendruomenių inicijuojama vietos plėtra), iniciatyvą atiduodantys į aktyvių bendruomenių rankas. Taip pat remiamos tvarios miestų plėtros priemonės, kurioms įgyvendinti skiriama mažiausiai 5 proc. Europos regioninės plėtros fondo lėšų nacionaliniu lygiu.

      2014–2020 m. laikotarpiu didelės pastangos dedamos, siekiant supaprastinti administravimo procesą, t.y. standartizuojamos procedūros, elektronizuojamos formos, atsisakant popierizmo, taikomas paprastesnis atsiskaitymas projektams iki 50 tūkst. eurų. Taip pat atliekami veiksmai, užtikrinantys geresnį planavimą ir mažesnį veiklų dubliavimąsi bei padedantys užtikrinti geresnį koordinavimą su kitomis ES priemonėmis, pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemone ar Užimtumo ir socialinių inovacijų programa. Be to, 2014–2020 m. laikotarpiu Lietuvoje keičiamas požiūris į ES fondų skirstymą – pereita nuo kalbų apie paramos įsisavinimą prie diskusijų apie kokybiškas investicijas.

      Atnaujinta: 2015 08 07

    • 5. Kas yra valstybės skola ir kodėl ji atsiranda?

      Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. Pagrindiniai tikslai, kuriems valstybė skolinasi:

      • biudžeto deficitui finansuoti (kai valstybės išlaidos viršija pajamas, o lėšų rezervo, kuriuo galima būtų kompensuoti praradimus, nėra);
      • pinigų srautams subalansuoti (pvz., kai dėl sezoninių pokyčių atsiranda laikini pajamų ir išlaidų skirtumai, kai pajamos iš mokesčių į biudžetą gaunamos tam tikromis dienomis, o lėšų suplanuotoms išlaidoms prireikia kasdien);
      • ankstesnėms skoloms grąžinti (kai skolintomis lėšomis grąžinami ankstesni įsipareigojimai. Tokį sprendimą renkasi valstybės, susiduriančios su nuolatiniu biudžeto deficitu. Minėta praktika naudojama ir kitais atvejais – pvz., esant palankioms rinkos sąlygoms siekiama pasiskolinti už mažesnes palūkanas ir grąžinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, taip mažinant skolą ir taupant valstybės lėšas) bei kitiems tikslams, kurie numatyti Valstybės skolos įstatyme.

      Atnaujinta: 2015 08 07

    • 6. Kokios yra pagrindinės valstybės skolinimosi priemonės?

      Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) yra pagrindinė valstybės skolinimosi priemonė. Tai - valstybės vardu vidaus (obligacijos, iždo vekseliai, taupymo lakštai) ar užsienio rinkose (euroobligacijos) išleidžiami vertybiniai skolos popieriai, patvirtinantys jų turėtojo teisę numatytais terminais gauti jų nominalią vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą. VVP galima įsigyti emisijų platinimo metu arba antrinėje rinkoje. Norintys investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius - obligacijas, valstybės iždo vekselius ar euroobligacijas - turi kreiptis į komercinių bankų finansų maklerių padalinius arba į bet kurią atitinkamas paslaugas teikiančią finansų maklerio įmonę.

      Atnaujinta: 2015 08 07

    • 7. Kas yra Vyriausybės taupymo lakštai ir kodėl jie platinami?

      Taupymo lakštai – gyventojams ir kitiems mažmeniniams investuotojams skirta investavimo priemonė. Ji panaši į indėlius banke, tik šiuo atveju santaupos patikimos ne bankams, o Vyriausybei, kuri naudoja lėšas viešosioms paslaugoms, kuriomis naudojasi Lietuvos gyventojai, finansuoti. Beveik 70 proc. viešųjų išlaidų skiriama socialinei ir sveikatos apsaugai bei švietimui. Vyriausybė sudaro galimybę saugiai taupyti tiems gyventojams, kurie nenori santaupų laikyti bankuose. Savo ruožtu Vyriausybei taupymo lakštai – tai galimybė pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti neinvestuotas gyventojų santaupas.

      Atnaujinta: 2015 08 07

    • 8. Kas gali investuoti į taupymo lakštus, kur galima jų įsigyti?

      Taupymo lakštų gali įsigyti fiziniai asmenys, individualios įmonės, ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos (susivienijimai, konfederacijos, sąjungos, draugijos), profesinės sąjungos, labdaros ir paramos fondai, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, sodininkų bendrijos, daugiabučio namo savininkų bendrijos, politinės partijos ir šeimynos. Įmonės, turinčios AB ir UAB statusą negali įsigyti taupymo lakštų.

      Įsigyti taupymo lakštų investuotojai gali internetu www.vtl.lt (mokėdami pavedimu) ir per bankus (šiuo metu SEB, Swedbank, DNB), kuriuose gyventojai gali įsigyti šią investavimo priemonę, atsiskaitydami ir grynaisiais pinigais (bankų skyriuose), ir pavedimu, pavyzdžiui, naudodamiesi elektronine bankininkyste.

      Atnaujinta: 2015 10 13

    • 9. Kur galima rasti daugiau informacijos apie taupymo lakštus?

      Interneto svetainėse www.vtl.lt, www.finmin.lt, SEB, Swedbank, DNB bankų skyriuose. Darbo dienomis Informacija taip pat teikiama šiuos vertybinius popierius platinančių bankų telefonais, o asmenys, taupymo lakštus įsigyjantys svetainėje www.vtl.lt, konsultuojami telefonu (8 5) 263 8818.

      Atnaujinta: 2015 10 13

    • 10. Kokio tikslo siekiama, plėtojant viešojo ir privataus sektorių partnerystę? Kokie tokio bendradarbiavimo privalumai?

      Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, auga investicijų poreikis viešajai infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms plėtoti bei jų kokybei tobulinti, tačiau ribotos viešojo sektoriaus galimybės skirti šiam tikslui pakankamą finansavimą skatina ieškoti naujų priemonių ir galimybių.  Viena iš jų - viešojo ir privataus sektorių partnerystė, sudaranti sąlygas pritraukti privataus kapitalo investicijas viešojo sektoriaus poreikiams tenkinti. Plačiąja prasme šią partnerystę galima apibrėžti kaip viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, įgyvendinant infrastruktūros projektus ar teikiant viešąsias paslaugas.

      Pagrindiniai viešojo ir privataus sektorių partnerystės privalumai: užtikrinamos reikiamos investicijos į viešąjį sektorių bei efektyvesnis valstybės lėšų valdymas; užtikrinamas savalaikis ir kokybiškesnis viešųjų paslaugų teikimas; investicijų projektai dažniausiai įgyvendinami nustatytu laiku bei nereikalauja nenumatytų papildomų viešojo sektoriaus išlaidų; privataus sektoriaus subjektui suteikiama galimybė užsitikrinti ilgalaikes pajamas; vykdant partnerystės projektus, panaudojami privataus sektoriaus gebėjimai ir patirtis; tinkamai paskirsčius rizikas, mažinamos išlaidos joms valdyti; dauguma atvejų turtas, sukurtas pagal partnerystės sutartis, gali būti apskaitomi ne viešojo sektoriaus balanse.

      Atnaujinta: 2015 10 13