2014-2021 m. EEE ir Norvegijos parama

Lietuvos pasirengimo dvišalėms deryboms naujienos:

Siekiant užtikrinti sklandų derybų procesą ir tinkamą valstybės interesų atstovavimą, efektyvų ir savalaikį konsultavimosi su susijusiomis institucijomis procesą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 729 (įsigaliojo 2016  m. liepos 20 d.) buvo nustatyta institucijų atsakomybė už pasirengimą įgyvendinti finansinius mechanizmus ir iš atsakingų valstybės institucijų ir įstaigų, ekonominių ir socialinių partnerių bei nevyriausybinių organizacijų sektoriaus atstovų sudaryta  komisija pasirengimo finansinių mechanizmų klausimams spręsti  (toliau – Komisija).

2017 m. vasario 8 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 1K-45, kuriuo buvo pakeista 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų Komisijos personalinė sudėtis.


Komisijos posėdžiai

2 POSĖDIS.  2017 m. balandžio 14 d. vyks antrasis 2014-2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų komisijos (toliau - Komisija) posėdis. Šio posėdžio metu bus aptariamos 2014-2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų investavimo kryptys.

Su posėdžio dokumentais galite susipažinti žemiau:

1 POSĖDIS. 2016 m. spalio 20 d. Finansų ministerijoje įvyko pirmasis 2014-2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų komisijos (toliau - Komisija) posėdis. Šio posėdžio metu buvo patvirtintas Komisijos darbo reglamentas, aptarta 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų pažanga, aptarta pasirengimo 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimui bei derybų dėl Susitarimo memorandumų proceso organizavimas. Taip pat pirmo posėdžio metu Finansų ministerija pristatė savo preliminarų pasiūlymą dėl strateginių 2014–2021m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų investavimo krypčių bei Valdymo ir kontroles sistemos (VKS) modelio, taip duodama pradžią tolimesnėms diskusijoms.

Su pirmo posėdžio dokumentais galite susipažinti žemiau:


EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo reglamentai

Finansinių mechanizmų valdyba 2016 m. rugsėjo mėnesį patvirtino 2014-2021 metų Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų reglamentus bei investavimo sričių gaires „Mėlynąją knygą“. Šių dokumentų patvirtinimas yra svarbus žingsnis pereinant į kitą pasiruošimo būsimam finansavimo periodui etapą – derybas tarp šalių donorių ir šalių paramos gavėjų.

Reglamentai yra EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimą aprašantys dokumentai, kuriuose yra nurodomos pagrindinės šių mechanizmų įgyvendinimo taisyklės ir procedūros. Šiuose dokumentuose taip pat apibrėžiamos pagrindinių mechanizmų įgyvendinime dalyvaujančių institucijų funkcijos ir atsakomybės.

„Mėlynojoje knygoje“ aprašomi prioritetiniai sektoriai, sritys ir priemonės, galimos finansuoti 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis.

Patvirtintus dokumentus galima peržiūrėti www.eeagrants.org svetainėje:

2014-2021 EEE finansinio mechanizmo reglamentas
http://eeagrants.org/Results-data/Documents/Legal-documents/Regulations-with-annexes/EEA-Grants-2014-2021

2014-2021 Norvegijos finansinio mechanizmo reglamentas
http://eeagrants.org/Results-data/Documents/Legal-documents/Regulations-with-annexes/Norway-Grants-2014-2021Investavimo sričių gairės (angl. Blue Book)
http://eeagrants.org/content/download/12185/160146/version/1/file/FMO_160376+Blue+Book+Final+Update_2016_V03.pdf

 

Daugiau apie 2014-2021 metų EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimą galite sužinoti čia.


Kita aktuali informacija:

2016 m. gegužės 3 d. po beveik dvejus metus trukusių derybų Europos Sąjunga, Islandijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė ir Norvegijos Karalystė pasirašė susitarimus dėl naujojo 2014–2021 metų laikotarpio Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo. Įgyvendinant šiuos mechanizmus planuojama 2,8 mlrd. eurų investicijų į 15 Europos Sąjungos valstybių, siekiant toliau mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus EEE šalyse ir stiprinti bendradarbiavimą su šalimis donorėmis.

Konkrečiai šaliai skirti EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšos skiriamos šioms valstybėms: Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Kiprui, Kroatijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Maltai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Vengrijai, ir paskirstomos taip:

Šalis gavėja

EEE finansinio mechanizmo lėšos

(mln. Eur)

Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos

(mln. Eur)

Bendra suma

(mln. Eur)

Bulgarija

115,0

95,1

210,1

Kroatija

56,8

46,6

103,4

Kipras

6,4

5,1

11,5

Čekija

95,5

89,0

184,5

Estija

32,3

35,7

68,0

Graikija

116,7

-

116,7

Vengrija

108,9

105,7

214,6

Latvija

50,2

51,9

102,1

Lietuva

56,2

61,4

117,6

Malta

4,4

3,6

8,0

Lenkija

397,8

411,5

809,3

Portugalija

102,7

-

102,7

Rumunija

275,2

227,3

502,5

Slovakija

54,9

58,2

113,1

Slovėnija

19,9

17,8

37,7

 

Finansinių mechanizmų lėšos galės būti skirtos  šioms sritims:

  • Inovacijoms, moksliniams tyrimams, švietimui ir konkurencingumui didinti:

1. Verslo plėtrai, inovacijoms ir MVĮ.

2. Moksliniams tyrimams.

3. Švietimui, stipendijoms, pameistrystei ir jaunimo verslumui skatinti.

4. Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai.

  • Socialinei įtraukčiai, jaunimo užimtumui didinti ir skurdui mažinti:

1. Europos visuomenės sveikatos problemoms spręsti.

2. Romų įtraukčiai didinti.

3. Rizikos grupėms priklausančių vaikų ir jaunuolių problemoms spręsti.

4. Jaunimo dalyvavimui darbo rinkoje didinti.

5. Vietos plėtrai didinti ir skurdui mažinti.

  • Aplinkos apsaugai, energetikai, klimato kaitos problemoms spręsti ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai:

1. Aplinkos apsaugai ir ekosistemoms.

2. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimui skatinti, energijos vartojimo efektyvumui didinti, energetiniam saugumui.

3. Klimato kaitai mažinti ir prisitaikymui prie jos padarinių didinti.

  • Kultūrai, pilietinei visuomenei, geros praktikos valdymui ir pagrindinėms teisėms ir laisvėms užtikrinti:

                       1. Kultūriniam verslumui, kultūros paveldui ir kultūriniam bendradarbiavimui skatinti.

                       2. Pilietinei visuomenei ugdyti.

                       3. Geros praktikos valdymui skatinti, atskaitingų institucijų veiklos skaidrumui didinti.

                       4. Žmogaus teisėms nacionaliniu lygmeniu užtikrinti.

  • Teisingumui ir vidaus reikalams:

                       1. Prieglobsčio ir migracijos problemoms spręsti.

                       2. Pataisos tarnyboms ir kardomojo kalinimo problemoms spręsti.

                       3. Tarptautiniam policijos bendradarbiavimui ir kovai su nusikalstamumu skatinti.

                       4. Teisingumo sistemos veiksmingumui didinti ir teisinei valstybei stiprinti.

                       5. Smurtui šeimoje ir smurtui dėl lyties mažinti.

                       6. Nelaimių prevencijai ir pasirengimui joms.

Planuojama, kad š. m. gegužės pabaigoje atsakingos šalių donorių institucijos paskelbs naujo laikotarpio finansinių mechanizmų įgyvendinimo reglamentų projektus, būsimų dvišalių derybų su šalimis gavėjomis grafiką dėl susitarimo memorandumų sudarymo, taip pat detalias investavimo sričių gaires.

Dvišalėse derybose šalys donorės ir šalis gavėja susitaria kokioms konkrečioms sritims ir programoms paskirstomos šaliai gavėjai numatytos lėšos ir kokia bus finansinių mechanizmų įgyvendinimo toje šalyje schema. Šie susitarimai patvirtinami atskirai dėl kiekvieno finansinio mechanizmo pasirašant susitarimo memorandumus. Rengiant susitarimo memorandumus, konkrečios finansavimo sritys turi būti parinktos atsižvelgiant į šalies gavėjos poreikius ir skiriamą sumą, taip pat turi būti atsižvelgta į Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, nacionalinius prioritetus, konkrečias šaliai skirtas rekomendacijas ir pagal Europos Sąjungos sanglaudos politiką su Europos Komisija sudarytas partnerystės sutartis.

Europos Sąjungos ir šalių donorių susitarimuose nustatyta, kad ne mažiau kaip 10 proc. visų konkrečiai šaliai gavėjai skirtų lėšų skiriama pilietinei visuomenei skirtam fondui, 1 proc. – deramo darbo ir trišalio dialogo skatinimo fondui.

Be to, naujuoju laikotarpiu bus sukurtas daugiašalis regioninio bendradarbiavimo fondas (iš kurio skiriamas papildomas finansavimas), administruojamas tiesiogiai pačių šalių donorių. Finansavimą iš šio fondo, teikdamos paraiškas, galės gauti šalių  gavėjų organizacijos kartu su partneriais iš kitų Europos Sąjungos valstybių , šalių donorių ar trečiųjų kaimyninių šalių. Numatomas šio fondo biudžetas yra 100 mln. Eur, iš jų bus skiriama:

•          65,5 proc. lėšų – jaunimo užimtumui skatinti, daug dėmesio skiriant jaunimo nedarbo ir mokymo judumo programoms, dvejopo mokymo programoms, pameistrystei ir jaunimo įtraukčiai bei jaunimo įdarbinimo paslaugas teikiančių organizacijų gebėjimams stiprinti ir gerosios patirties mainams. Ši fondo dalis bus skiriama projektams, kuriuos įgyvendinant dalyvauja šalys gavėjos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuriose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc. (ataskaitinių 2013 m. Eurostato duomenys). Be to, projektai turi būti susiję bent su dviem šalimis, iš kurių bent viena yra šalis gavėja (šalys donorės galės dalyvauti kaip partnerės).

•          34,5 proc. lėšų – regioniniam bendradarbiavimui stiprinti sutartomis prioritetinėmis finansavimo kryptimis – įgyvendinant institucinių gebėjimų stiprinimo, žinių ir gerosios patirties mainų projektus. Ši fondo dalis bus skiriama projektams, kuriuos įgyvendinant dalyvauja šalys gavėjos ir kaimyninės trečiosios šalys (šalys donorės galės dalyvauti kaip partnerės). Fondą administruos Finansinių mechanizmų valdyba. Parengusi Fondo įgyvendinimo taisyklių projektą, valdyba konsultuosis su šalimis gavėjomis dėl projektų, finansuojamų iš fondo lėšų, įgyvendinimo.

Lietuvos pasirengimas dvišalėms deryboms

Dvišalėse derybose su šalimis donorėmis dėl susitarimo memorandumų sudarymo, atsižvelgiant į Lietuvos poreikius, kitas investicijas, šalių donorių bendradarbiavimo prioritetus bei galimybes, bus nustatytos finansavimo sritys Lietuvoje. Pagal kompetenciją Finansų ministerija, dėl investavimo sričių ir finansinių mechanizmų įgyvendinimo modelio konsultuodamasi su kitomis Lietuvos valstybės institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais bei nevyriausybinių organizacijų atstovais, koordinuos minėtas derybas. Sudarius susitarimo memorandumus, paskirtos institucijos parengs programas pagal sutartas investavimo kryptis. Šalims donorėms patvirtinus programas, prasidės projektų atranka ir įgyvendinimas.

Visa aktuali informacija apie derybas ir tolesnę 2014–2021 metų EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo eigą bus skelbiama čia: http://www.eeagrants.lt/2014_2021_laikotarpis

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-13