ES investicijos

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus pilnateise ES nare, atsirado galimybė pasinaudoti ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšomis, kurios buvo gaunamos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (toliau – BPD) ir 2004–2006 Sanglaudos fondo strategiją. Visa šio laikotarpio parama, skirta BPD ir Sanglaudos fondo projektams įgyvendinti, buvo 1,720 mlrd. eurų (BPD projektams įgyvendinti – 1 mlrd. 129 mln. eurų, Sanglaudos fondo – 826 mln. eurų).

2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšos Lietuvai skiriamos iš Europos socialinio, Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų pagal Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją (daugiau kaip 6,775 mlrd. eurų).

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu ES valstybės narės yra pasirengusios nedidinant finansinių išteklių kuo efektyviau kurti pridėtinę vertę ES viduje ES sanglaudos politikai skirtomis ES biudžeto lėšomis. Todėl šiame laikotarpyje pabrėžiama ES sanglaudos politikos sąsaja su strategijos “Europa 2020” tikslais - skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, tikintis kryptingai artėti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo link.

Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslui įgyvendinti pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą skirta 6,709 mlrd. eurų:

  • 3,501 mlrd. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo;
  • 1,127 mlrd. eurų iš Europos socialinio fondo;
  • 2,049 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo;
  • 31,8 mln. eurų iš specialiųjų asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai.

Įgyvendinant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslą, 2014–2020 m. laikotarpiu didelis dėmesys numatomas skirti į aukštą pridėtinę vertę orientuotai ekonomikai. Lėšos koncentruojamos tose srityse, kurios gali užtikrinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą ir jos konkurencingumą. Apie 10 proc. ES fondų lėšų planuojama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui, apie 8 proc. – smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui. Tikimasi, kad šios investicijos prisidės prie sąlygų vietinių ir užsienio investicijų pritraukimui pagerinimo, didins verslo konkurencingumą ir sudarys prielaidas spartesniam ekonomikos augimui. Taip pat labai svarbios yra investicijos į energetinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos sritis, kurioms numatoma skirti 14,5 proc. 2014–2020 m. ES fondų lėšų. Informacinės visuomenės skatinimui numatoma skirti 3,6 proc. lėšų.

2014–2020 m. laikotarpiu taip pat numatomos didesnės nei 2007–2013 m. laikotarpiu investicijos iš Europos socialinio fondo, kuriuo finansuojamos neinfrastruktūrinės veiklos, orientuotos į socialinės atskirties mažinimą, švietimą, žmogiškųjų išteklių potencialo didinimą, socialinės atskirties mažinimą. Bendrai šioms sritims numatoma skirti 28,8 proc. 2014–2020 m. ES fondų lėšų. Iš jų ne mažiau nei 20 proc. lėšų bus skirta kovai su skurdu. Viešojo valdymo veikloms, taip pat finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis, bus skirta 2,2 proc. ES fondų lėšų.

2014–2020 m. laikotarpiu toliau bus plėtojama ir gerinama transporto ir energetikos infrastruktūra (bendrai šioms sritims numatoma skirti 17,2 proc. ES fondų lėšų) bei bus investuojama į aplinkosaugos priemones (apie 12,5 proc. ES fondų lėšų).

2014–2020 m. laikotarpiu daugiau dėmesio skiriama iniciatyvoms, kylančioms iš vietinio lygmens. Numatomi įgyvendinti nauji mechanizmai (integruotos teritorinės investicijos ir bendruomenių inicijuojama vietos plėtra), iniciatyvą atiduodantys į aktyvių bendruomenių rankas. Taip pat remiamos tvarios miestų plėtros priemonės, kurioms įgyvendinti skiriama mažiausiai 5 proc. Europos regioninės plėtros fondo lėšų nacionaliniu lygiu.

2014–2020 m. laikotarpiu didelės pastangos dedamos siekiant supaprastinti administravimo procesą, t.y. standartizuojamos procedūros, elektronizuojamos formos atsisakant popierizmo, taikomas paprastesnis atsiskaitymas projektams iki 50 tūkst. eurų. Taip pat atliekami veiksmai, užtikrinantys geresnį planavimą ir mažesnį veiklų dubliavimąsi bei padedantys užtikrinti geresnį koordinavimą su kitomis ES priemonėmis, pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemone ar Užimtumo ir socialinių inovacijų programa.