2014–2020 m. ES investicijų Lietuvoje panaudojimas – vienas sparčiausių bendrijoje

Data

2018 11 14

Įvertinimas
0
AdobeStock_189281555.jpeg

Finansų ministerijos Investicijų departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Eidžiūnė Vyriausybėje pristatė 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo trečiojo ketvirčio ataskaitą. Naujausi duomenys rodo, kad iki 2018 m. rugsėjo 30 d. projektams paskirstyta 3,9 mlrd. eurų ES fondų lėšų.

Padidėjo ir paskelbtų kvietimų bei sudarytų projektų sąrašų suma – ji iki 2018 m. rugsėjo 30 d. sudarė 5,2 mlrd. eurų ES fondų lėšų, o išmokėtų lėšų suma padidėjo iki beveik 1,7 mlrd. eurų. Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje Europos Komisijai deklaruota 1,5 mlrd. eurų ES fondų lėšų.

Lietuva pagal iki 2018 m. rugsėjo 30 d. išmokėtas ES lėšas šaliai (24 proc. nuo 2014–2020 m. Lietuvai skirto finansavimo) užima 8 vietą tarp visų šalių narių ir viršija ES vidurkį, kuris yra 19 procentų.

Vienas svarbiausių trečiojo ketvirčio pasiekimų – spalio mėnesį Vyriausybės suteiktas Nacionalinės plėtros institucijos statusas trims finansų įstaigoms: UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“. Tai padės spręsti finansavimo klausimus įvairiose srityse, kur finansiškai gyvybingi projektai dėl didelės rizikos ar ilgo atsiperkamumo negali gauti finansavimo.

Taip pat buvo skirta papildoma 100 mln. eurų investicija daugiabučių namų atnaujinimo projektams finansuoti. Už šias lėšas VIPA valdomas Daugiabučių namų modernizavimo fondas planuoja atnaujinti kelis šimtus daugiabučių namų.

Dar vienas svarbus ketvirčio pasiekimas – liepą prasidėjusi informacinė kampanija „Aš tavo kaimynas – nerūšiuok manęs“. Ji inicijuota, siekiant šviesti savivaldybių gyventojus bei keisti jų neigiamas nuostatas apie socialinio būsto gyventojus, parodant, kad šie žmonės – ne vien socialinės rizikos asmenys. Ši kampanija papildo ES lėšomis finansuojamą priemonę „Socialinio būsto fondo plėtra“, pagal kurią savivaldybėms finansuojamas naujų socialinių būstų įsigijimas (pirkimas, statyba arba pritaikymas).

Ataskaitoje taip pat nagrinėjamas investicinis požiūris ir jo pritaikomumas, matuojant investicijų atsiperkamumą. Investicinis požiūris – tai socialinės-ekonominės politikos veiksmų vertinimo metodas, nustatantis, ar resursai, reikalingi šių veiksmų įgyvendinimui, yra adekvatūs jų daromo poveikio visuomenei atžvilgiu.

Investicinis požiūris remiasi investicijų atsiperkamumo skaičiavimais, t. y. kaštų-naudos analize (KNA), kurios pagrindinė pritaikymo sritis įprastai yra įgyvendinimo alternatyvų ir finansavimo pakankamumo analizė investiciniuose infrastruktūros projektuose (pvz. transporto, aplinkosaugos ir kitose panašiose srityse). Tačiau investicinį požiūrį galima pritaikyti ir analizuojant socialinės politikos projektus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija jau pradėjo taikyti šį metodą. Ataskaitoje aprašomi du atvejai, kaip šios ministerijos atliko išsamią kaštų ir naudos analizę, norėdamos pagrįsti investicijų atsiperkamumą, planuojant iš EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšų finansuojamus pokyčius socialinės politikos srityje.