ECOFIN posėdyje – ir apie nedelsiant reikalingus sprendimus, ir apie ateities iššūkius

Data

2017 07 11

Įvertinimas
0
2017 07 11 ECOFIN.jpg

Savo tikslus, prioritetus ir viziją, kaip bus sprendžiami visai Europos Sąjungai (ES) aktualūs ir svarbūs klausimai ekonomikos ir finansų srityse, pristatė pirmininkavimą ES Tarybai perėmusi Estija.

Ekonominės politikos srityje planuojama dėmesį sutelkti į ES Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimą, derybų su Europos Parlamentu dėl investicijų plano Europai užbaigimą. Finansinių paslaugų srityje svarbiausi darbai bus susiję su Bankų sąjungos užbaigimu, Kapitalo rinkų sąjungos kūrimu. ES pirmininkaujanti šalis taip pat numato nemažai laiko skirti diskusijoms skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo iššūkiams tiesioginių mokesčių srityje, PVM sistemos modernizavimui, kartu tęsiant kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu.

„Sveikinime Estiją, kuriai teko pareiga perimti pirmininkavimą anksčiau nei buvo planuota, tačiau tikimės, kad tai nebus jokia kliūtis siekiant užsibrėžtų tikslų. Svarbiausias priešakyje laukiantis uždavinys – atkurti pasitikėjimą ES projektu. Todėl manome, kad būtina tęsti diskusijas dėl tolesnio Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo, Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo bei Bankų sąjungos stiprinimo“, – sako ECOFIN posėdyje Lietuvą atstovavęs finansų ministras Vilius Šapoka.

Šiandieniniame ECOFIN posėdyje taip pat buvo pristatyta iniciatyva, kuria siekiama užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui, mokesčių slėpimui. Siūlomas mechanizmas turėtų atgrasyti tarpininkus/mokesčių konsultantus kurti mokesčių vengimo schemas, o mokesčių mokėtojus jomis naudotis. Tai leistų ateityje išvengti problemų, išryškėjusių Panamos dokumentų paviešinimo kontekste.

Be to, finansų ministrai sutarė dėl artimiausių žingsnių, sprendžiant „blogųjų“ paskolų, t.y. paskolų,  kurias skolininkai delsia ar neišgali sumokėti, problemą – patvirtintos Tarybos išvados. Jose numatyti konkretūs veiksmai priežiūros, struktūrinių reformų, antrinės rinkos plėtojimo bei bankų sistemos restruktūrizavimo srityse. Skaičiuojama, kad bendra neveiksnių paskolų suma ES viršija 1 trln. eurų (daugiau nei 7 proc. ES BVP), tai sudaro maždaug 5,4 proc. visų bankų paskolų.

„Nepaisant to, kad dabartinė situacija mums Lietuvoje leidžia jaustis saugiai, nes tokių paskolų dalis siekia apie 4,5 proc., kitos šalys susiduria su itin grėsminga situacija – tokių paskolų dalis mažėja lėtai. Šiuo klausimu diskutuojame ir ieškome sprendimų, kurie užtikrintų ES finansų sistemos stabilumą. Be to, neveiksnių paskolų sumažinimas leistų bankams „atlaisvinti“ kapitalą, kuris galėtų būti išnaudojamas visos ekonomikos finansavimui“, – teigia V. Šapoka.

Viešųjų ryšių skyrius
vrs@finmin.lt
www.finmin.lrv.lt