ERPB vadovas: Lietuvai tenka keli rimti iššūkiai, bet ir veriasi galimybės

Data

2018 11 29

Įvertinimas
0
47115831_261227887875166_323828168907554816_n.jpg

Įtempta tarptautinė ekonominė aplinka, „Brexitas“, klimato kaitos klausimai ir žaliosios energetikos skatinimas, emigrantų susigrąžinimas, gerinant ekonominę šalies būklę, - tokie iššūkiai dabar svarbūs Lietuvai ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB), interviu finansų ministro patarėjai Ramintai Stanaitytei-Česnulienei Londone sakė ERPB prezidentas Suma Chakrabarti.

Jo teigimu, dabar Lietuvai reikia gerokai mažiau pagalbos nei prieš dešimtmetį ar seniau, o kalbant apie perspektyvą, galima gilinti banko ir Lietuvos bendradarbiavimą energetinio efektyvumo, Lietuvos kapitalo rinkos ir finansinių technologijų (fintech) srityse.

- Kaip vertinate Lietuvos ekonomikos progresą, lyginant su kitomis šalimis, kuriose veikia ERPB?

- Manau, kad Lietuvą galime laikyti viena iš ERPB sėkmės istorijų. Akivaizdu, kad ES kontekste Lietuva šiuo metu yra ne tik pažengusi į priekį, pereinant prie gerai veikiančios rinkos ekonomikos, bet ir viena geriausiai veikiančių ekonomikų iš beveik 40 banko vienijamų šalių. Bendrojo vidaus produkto (BVP) rezultatai puikūs, šalis sėkmingai atsigavo po ekonominės krizės. Manau, kad Lietuva išgyvena perėjimą iš mažų kaštų šalies į didelę pridėtinę vertę kuriančią šalį.

 - Kokiose srityse matote galimybių glaudesniam bendradarbiavimui?

- Sričių, kur Lietuvai reikėtų kažkokios pagalbos, yra kur kas mažiau nei prieš 10 ar 15 metų. Tačiau manau, kad pirmiausiai galėtume gilinti bendradarbiavimą energetinio efektyvumo srityje. Šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujame su Viešųjų investicijų plėtros agentūra plėtojant žaliąjį finansavimą. Projektus energijos efektyvumo srityje plėtosime ir ateityje. Taip pat sieksime, kad Lietuva diversifikuotų savo energijos tiekimą, ir būsime suinteresuoti investuoti į atsinaujinančios energetikos projektus.

Antroji sritis, kurioje matau galimybę glaudžiau bendradarbiauti, yra Lietuvos kapitalo rinkos plėtra. Manau, kad finansinių priemonių projektų įgyvendinime pasiekėme tikrai daug. Vis dėlto galime padaryti ir daugiau. Pavyzdžiui, valstybės valdomoms įmonėms sudaryti priėjimą prie skolos kapitalo rinkų ir listinguoti jas akcijų biržoje.

Trečioji sritis, kurioje matau didelį Lietuvos potencialą, yra fintech. Kai tik išgirstu šį žodį, iš karto pagalvoju apie Lietuvą. Norime bendradarbiavimu padėti, kad šalyje veikiančios įmonės plėtotų savo veiklą ne tik Lietuvoje ar regione, bet visur, kur veikia ERPB. Per ateinančius kelis mėnesius parengsime tam tikrų produktų, kurie padės pasiekti šį tikslą. Ir jais galės naudotis ne tik fintech, bet ir įmonės iš kitų sektorių. Šie produktai padės Lietuvos įmonėms sėkmingiau veikti išorės rinkose.

- Kokie globalūs iššūkiai laukia tiek ERPB, tiek Lietuvos?

- Pirmiausia, Lietuva yra tokiame regione, kuris yra kupinas iššūkių. Taip pat kyla daug klausimų dėl „Brexito“ scenarijaus, nuo kurio daug kas priklauso. Žvelgiant į dabartines aktualijas, realiausias scenarijus nėra toks ir blogas, ir vis dėlto Lietuvai „Brexitas“ yra labai svarbus veiksnys. Nors Lietuva save sieja su ES, tačiau ji taip pat turi labai glaudžių saitų su Jungtine Karalyste.

Be to, labai svarbūs klimato kaitos klausimai. ERPB yra vienas iš lyderių, kurie skatina žaliąją ekonomiką, bet šioje srityje reikės dar nemažai padirbėti. Tai, ką kartu su jumis padarėme energijos efektyvumo klausimu, yra nepaprasta. Turėtume apie tai daugiau kalbėti.

Ir, žinoma, migracijos klausimai. Yra migracija į Europą, bet taip pat yra migracija iš Europos. Emigracijos klausimas Lietuvai labai aktualus, nes šalis netenka daug kvalifikuotų darbuotojų, tačiau pastaruoju metu šalis šią problemą pakankamai neblogai sprendžia. Turime suprasti, kas šiuos žmones priviliotų atgal. Istorija rodo, kad žmonės išvyksta, bet jie yra linkę grįžti, kai gerėja ekonomika. Tą matome Lietuvoje.

ERPB – tarptautinė finansų institucija, įsteigta 1991 m., skirta skatinti ekonomines reformas, kurios paspartina valstybių perėjimą prie atviros ir demokratiškos rinkos ekonomikos. Banko narėmis yra 67 valstybės ir dvi tarptautinės institucijos (Europos Sąjunga ir Europos investicijų bankas), ERPB veiklą vykdo 37 valstybėse. Lietuva ERPB nare yra nuo 1992 m. Bankas mūsų šalyje yra investavęs į 84 projektus, investicijos siekia 793 milijonus eurų. ERPB valdytojų taryba yra aukščiausias ERPB valdymo organas, o ERPB valdytojas iš Lietuvos yra finansų ministras V. Šapoka.

Šaltinis: ELTA