ES investicijos ir kitąmet augins šalies ekonomiką

Data

2017 07 11

Įvertinimas
0
IMG_4976.JPG

Ateinančiais metais Europos Sąjungos (ES) investicijos svariai prisidės prie šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo – jis turėtų būti apie 1,7 proc. didesnis nei būtų be šių investicijų. Tokios tendencijos prognozuojamos šiandien Stebėsenos komiteto nariams pristatytame 2014–2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui vertinime.

„Besirengiant investicijų laikotarpiui po 2020 metų būtina ne tik įvertinti tikėtiną ES investicijų poveikį, bet ir stebėti Lietuvos ekonominės–socialinės raidos tendencijas bei atsižvelgti į rekomendacijas dėl investavimo krypčių Lietuvoje 2021–2027 metais“, – sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Be to, atliktos studijos duomenys rodo, kad nemažą įtaką ES investicijos turės ir užimtumo skatinimui – didžiausias poveikis Lietuvoje numatomas 2021 m., kuomet, skaičiuojama, bus sukurta arba išsaugota daugiau nei 50 tūkst. papildomų darbo vietų. Tai lems apie 3,4 proc. mažesnį nedarbo lygį nei jis būtų be ES investicijų. Daugiausiai papildomų darbo vietų bus sukurta pramonės, privačių paslaugų ir statybų sektoriuje.

Taip pat, skaičiuojama, kad iki 2023 m. kiekvienas iš ES 2014-2020 m. fondų investuotas euras atneš 1,88 euro nominalios BVP grąžos ir sukurs 12,6 mlrd. eurų papildomo BVP.

Stebėsenos komitetas taip pat pritarė Partnerystės sutarties ir 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos keitimui dėl lėšų perskirstymo. Daugiau lėšų numatoma skirti verslo inovacijoms, inovatyvių startuolių kūrimuisi, daugiabučių modernizavimui, kompleksinių paslaugų jaunoms šeimoms kūrimui bei smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumui didinti. Didesnės investicijos taip pat numatytos mokslo ir verslo bendradarbiavimui bei miestų vietos veiklos grupių parengtų vietos plėtros strategijų įgyvendinimui.

Tuo metu, atsižvelgus į Europos Tarybos, Valstybės kontrolės, tarptautinių organizacijų bei atliktų vertinimų rekomendacijas, mažiau lėšų bus skirta nesisteminiam viešojo valdymo tobulinimui, perteklinę infrastruktūrą kuriantiems projektams ir nesuplanuotų energetikos srities projektų įgyvendinimui.

Komiteto nariai posėdžio metu taip pat patvirtino aštuoniolikos 2014–2020 m. ES lėšomis įgyvendinamų priemonių projektų atrankos kriterijus. Remiantis jais, bus vykdoma vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros tobulinimo, mokyklų tinklo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių pramonei, eco-inovacijų, bedarbių integracijos į darbo rinką bei kitų projektų atranka.

Naujausiais Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama 4900 projektų, kuriems skirta apie 2,2 mlrd. eurų (t. y., 33 proc. nuo visų Lietuvai skirtų ES fondų lėšų). Projektų vykdytojams už atliktas investicijas išmokėta beveik 1 mlrd. eurų.

Viešųjų ryšių skyrius
vrs@finmin.lt
www.finmin.lrv.lt