Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl Sanglaudos politikos

Data

2018 05 29

Įvertinimas
3
Viceministre_M_Tuskiene (18).jpg

Šiandien Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl Sanglaudos politikos reglamentų, kuriuose nustatomos Europos struktūrinių ir investicijų bei kitų pasidalijamojo valdymo ES fondų įgyvendinimo taisyklės.

Europos Komisija siūlo, kad 2021–2027 m. Sanglaudos politikai būtų skirta 11 procentų mažiau lėšų nei 2014-2020 m. laikotarpyje.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, Lietuvai Sanglaudos politikos lėšos turėtų mažėti 24 procentais, t.y. beveik ketvirtadaliu, iki 5,6 mlrd. eurų. Panašiai lėšos mažės ir kitoms sparčiai konverguojančioms ES valstybėms narėms, tokioms kaip Estija, Slovakija, Čekija, Malta, Lenkija ir Vengrija.

„Sanglaudos politika – vienas iš svarbiausių Lietuvos derybinių prioritetų, ypač atsižvelgiant į šios politikos pridedamąją vertę ir sėkmingus įgyvendinimo rezultatus. Pradinis Europos Komisijos pasiūlymas, kuriame lėšos labiausiai mažinamos geriausius ekonominės plėtros rezultatus parodžiusioms valstybėms, nėra priimtinas. Manome, kad sparčiai besivystantiems regionams lėšos turėtų mažėti laipsniškai, nes priešingu atveju kyla rizika tolesnei regiono konvergencijai ir didėja tikimybė pakliūti į vadinamuosius „vidutinių pajamų spąstus“, – pažymėjo finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Sanglaudos politikos reglamentuose siūloma išlaikyti dabartinę glaudžią lėšų panaudojimo sąsają su struktūrinėmis reformomis ir Europos semestru, numatyti didesnį nacionalinį indėlį, įgyvendinant projektus, trumpinti lėšų panaudojimo terminus (konkretiems metams numatytas lėšas bus leidžiama panaudoti per n+2, o ne per n+3 metus).

Toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas.

Sanglaudos politika – pagrindinė ilgalaikių ES investicijų politika, ženkliai prisidėjusi prie Lietuvos ekonomikos augimo. Lietuvos BVP vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, per narystės ES laikotarpį padidėjo 25 proc. punktais (nuo 50% (2004 m.) iki 75% (2014 m.) ES vidurkio). Skaičiuojama, kad be ES investicijų šis skaičius būtų 4 proc. punktais mažesnis.

Sanglaudos politikos lėšomis Lietuvoje finansuojamas ne tik svarbiausios infrastruktūros sukūrimas (pvz., kelių, geležinkelių, vandentvarkos, turizmo, mokslinių tyrimų, sveikatos srityse), bet ir struktūrinių reformų įgyvendinimas (inovacijų, skaitmeninės ekonomikos, sveikatos ir švietimo srityse).