Finansų ministerijos ir tarptautinių institucijų požiūris į Lietuvos ekonomikos raidą sutampa

Data

2018 11 14

Įvertinimas
0
AdobeStock_51292838.jpeg

Finansų ministerija, rengdama valstybės biudžetą laikosi fiskalinės drausmės taisyklių. 2019 m. biudžetas buvo planuojamas atsižvelgiant į įgyvendinamas reformas, fiskalinės drausmės reikalavimus, besikeičiančią makroekonominę aplinką ir būtinus rezervus ateičiai. Finansų ministerijos rudens makroekonomikos prognozės, kuriomis remiantis formuojamas kitų metų biudžetas, artimiausios Europos Komisijos prognozėms. O netrukus išgirsime ir EBPO prognozes.

„Ekonomikos kaitimą įžvelgėme gerokai anksčiau nei kitos institucijos ir tą skelbėme. Tuo remdamiesi vykdėme ir vykdome atsakingą fiskalinę politiką, todėl 3-ius metus iš eilės formuojame viešųjų finansų perteklių – kaupiame rezervus. Ir dabar privalome remtis labiausiai tikėtinu ekonomikos scenarijumi. Tokį šiuo metu geriausiai atspindi Finansų ministerijos prognozuojami skaičiai. Mes priimame ir įsiklausome į Lietuvos institucijų prognozes ar vertinimus, tačiau taip pat turime įsiklausyti ir į didžiulę patirtį turinčių tarptautinių organizacijų, tokių kaip EK, TVF ar EBPO įžvalgas“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos ciklinę padėtį (teigiamą produkcijos atotrūkį nuo potencialo), parengtas ir Seimui pateiktas valdžios sektoriaus perteklių formuojantis ir 2019 m. biudžeto projektas. Trejus metus iš eilės pasiekus perteklinius valdžios sektoriaus finansus, 2019 m. pabaigoje būtų sukaupta apie 3 proc. BVP siekiantis finansinis rezervas, skirtas stabilizuoti ekonomiką nepalankiais laikotarpiais.

„Būtų neatsakinga biudžetą formuoti remiantis optimistiniu arba pesimistiniu požiūriu, taip pat negalima žaisti kraštutiniais emociniais pareiškimais – turime remtis skaičiais ir faktais. Kaip ne kartą minėjau – sunkiems laikams būtina ruoštis, tačiau taip pat svarbu neįsikalbėti ligos. Negalime visko išleisti ir prasiskolinti, taip pat negalime viso pajamų augimo atidėti rezervams, tokiu atveju nesidalintume ekonominės gerovės augimu su žmonėmis – turime visa tai subalansuoti“, – teigia V. Šapoka.

2019 metams skirtingų institucijų produkcijos atotrūkio nuo potencialo įvertis Lietuvai, pagal kurį sprendžiama apie ekonomikos ciklinę padėtį,  svyruoja 0,6-2,4 proc. intervale, o Finansų ministerijos  apskaičiuotas įvertis patenka į šio intervalo vidurį.


*FM ir EK potencialiam BVP ir produkcijos atotrūkiui skaičiuoti naudoja ES valstybių narių bendrai sutartą metodiką, naudojamą ES mastu vykdomos fiskalinės priežiūros kontekste.


FM, EK ir VK apskaičiuotas potencialaus BVP pokytis, proc.

FM, EK ir VK apskaičiuotas produkcijos atotrūkis nuo potencialo

Skirtingų institucijų  įverčių skirtumus lemia skirtinga potencialaus BVP apskaičiavimo metodika, skirtingi statistiniai duomenys, skirtingas pradinės kapitalo sankaupos vertinimas bei skirtingi ekonomikos perspektyvų įverčiai. Būdami euro zonos nariai mes privalome laikytis bendrai sutarto apskaičiavimo metodikos. Finansų ministerijos apskaičiuota Lietuvos potencialaus BVP raida identiškai sutampa su EK.

Papildoma informacija

2015 m. Lietuvai tapus visateise euro zonos valstybe, pereita prie bendrai ES mastu sutartos  potencialaus BVP metodikos.

Skirtingos nei ES mastu naudojamos potencialaus BVP, produkcijos atotrūkio nuo potencialo  ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio apskaičiavimo metodikos didintų riziką neatitikti ES mastu įtvirtintoms fiskalinės drausmės taisyklėms. O už reikšmingą nukrypimą nuo vidutinio laikotarpio tikslo šaliai taikomos sankcijos.