Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Konferencijos metu – diskusijos apie aktyvesnį Lietuvos dalyvavimą EK programoje „Europos horizontas“

Data

2020 05 28

Įvertinimas
0
IMG_20200528_114741.jpg

Mokslo ir inovacijų politikos prioritetai, jų veiklos kryptys, sprendimai ir tobulinimai – tai tik nedaugelis temų, kuriomis gegužės 28 d. vykusioje „Europos horizontas“ programos konferencijoje diskutavo mokslo ir verslo atstovai, politologai bei viešojo administravimo ekspertai. Šiomis diskusijomis Lietuva siekia aktyviau įsitraukti į Europos Komisijos (EK) programą „Europos horizontas“.

Pernai Prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo diskusijas dėl Lietuvos Europos Sąjungos (ES) inovacijų politikos stiprinimo ir pasirengimo dalyvauti programoje „Europos horizontas“. Dėl COVID-19 teko atidėti š.m. kovo 23 d. numatytą apskrito stalo diskusiją ir kitus renginius, kuriuose būtų gyvai keičiamasi nuomonėmis apie galimybes ir iššūkius įgyvendinant Lietuvos inovacijų politiką. Vietoje to, diskusijų dalyviai buvo paprašyti raštu atsakyti į pateiktą klausimyną bei pasidalinti dalyvavimo tarptautiniuose projektuose patirtimi. Gautų atsakymų ir pasiūlymų pagrindu buvo parengtos rekomendacijos, nustatančios kryptis galimiems politiniams sprendimams.

Video konferencijos metu Finansų ministerijos Investicijų departamento vadovė Rūta Dapkutė-Stankevičienė pasidalijo pasiūlymais, kaip skatinti aktyvesnį Lietuvos dalyvavimą „Europos horizonto“ programoje.

„Iki šiol Lietuva daugelyje EK tiesiogiai valdomų programų įskaitant ir „Europos horizonto“ buvo neto mokėtoja, o ne naudos gavėja. Šiuo metu nuo įmokėto 1 euro atgauname tik 0,5 euro. Todėl nemaža dalis Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklų Lietuvoje buvo finansuojama Sanglaudos politikos lėšomis. Tačiau ateina naujas periodas ir Sanglaudos politikos lėšos Lietuvai mažėja, atskiriami regionai, todėl lėšų pritraukimas iš tiesiogiai EK valdomų programų tampa dar aktualesnis“, – pažymėjo R. Dapkutė-Stankevičienė.

Anot Investicijų departamento vadovės, neseniai Finansų ministerijos paskelbtame Ateities ekonomikos DNR plane yra numatyti 5 prioritetai, iš kurių – investicijos į Žmogiškuosius išteklius, Inovacijas, Lietuvos mokslinio potencialo didinimą užima reikšmingą vietą. Dar daugiau – į planą įtraukta konkreti priemonė – „Europos horizonto“ akceleravimo programa – 50 mln. eurų. Šios programos pagrindinis tikslas – sukurti veiksmingą paskatų ir pagalbos sistemą Lietuvos rengiamiems mokslo ir inovacijų projektas aktyviau dalyvauti Europos horizontas programoje.

Visas Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas orientuotas į tas inovacijų ir sritis, kurios leistų sparčiau transformuoti Lietuvos ekonomiką į aukštos pridėtinės vertės lygį. Reiškia mokslo ir inovacijų dalis mūsų ekonomikoje tampa vis svarbesnė. Ypač aktualus yra mokslo ir verslo stipresnis bendradarbiavimas.

„Šios rekomendacijos, apie kurias kalbame šiandien ir yra pagrindas „Europos horizonto“ akceleravimo programos veiksmams, nepamirštant koncentruotis ten, kur esame stiprūs – sumanios specializacijos srityse“, – teigė R. Dapkutė-Stankevičienė.

Visgi, anot Investicijų departamento vadovės, reikia didinti finansavimą mokslininkams ir kitiems tyrėjams taip pat toliau vykdyti švietimo reformą ir infrastruktūros valdymo optimizavimą.

„Horizontas 2020“ – didžiausia kada nors egzistavusi ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Ji prisidės prie naujų mokslo perversmų, atradimų ir pasaulinio lygio naujovių, puikias idėjas iš laboratorijos perkeldama į rinką.