Konkurencingiausias darbo apmokestinimas Baltijos šalyse

Data

2018 04 17

Įvertinimas
2
30232964_2325834944115814_851937111_o.jpg

Jau 2019 m. jausime Vyriausybės pristatytos mokesčių reformos naudą – sumažėjusi darbo apmokestinimo našta, mokesčių aplinka prognozuojama bei stabili ir šėšėlio mažinimas „baltaisiais finansais“.

„Šių metų mokesčių sistemos pokyčiai labiausiai nukreipti į vidutines pajamas gaunančius dirbančiuosius, kurie ir pajaus didžiausią jų naudą. Taip pat daug dėmesio skirsime skaidraus ir sąžiningo verslo skatinimui Lietuvoje“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Aiškus 3 metų planas

Tiek verslui, tiek žmonėms yra labai svarbu, kad mokesčių sistema būtų prognozuojama – žinojimas, kaip keisis mokesčiai ir galimybė pasiruošti pokyčiams. Todėl Vyriausybė siūlo įtvirtinti pagrindinių mokesčių pakeitimus trims ateinantiems metams (2019-2021 m.).

Tokiu būdu mokesčių sistema taps prognozuojama, stabili ir aiški. Konkurencinga mokestinė aplinka ir suteiktas mokesčių tikrumas sudarys palankias sąlygas verslui ir skatins investicijas Lietuvoje.

Mažiausias darbo apmokestinimas Baltijos šalyse

2019 - 2021 m. toliau mažės darbo jėgos mokesčiai, ypač vidutines pajamas gaunantiesiems asmenims. Bus nuosekliai didinamas ir išplėstas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir 2 proc. punktais visiems gyventojams sumažintas socialinio draudimo mokestis (siejant su pasiūlyta pensijų sistemos reforma).

Numatoma, kad 2021 m. darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje bus konkurencingiausias tarp Baltijos valstybių, taip skatinant investuoti į darbo vietų kūrimą Lietuvoje.

Šių pokyčių naudą pajus 1 milijonas dirbančiųjų ir per tris metus gyventojai gaus 1 mlrd. eurų papildomų pajamų „į rankas“

Darbo užmokesčio pokytis 2019-2021 m. įgyvendinus mokesčių ir pensijų reformas

Darbo jėgos mokesčių peržiūros kontekste bus konsoliduojamos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos (išskyrus nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokas), bazinę pensiją atitinkančią socialinio draudimo įmokos tarifo dalį įtraukiant į GPM tarifą.

Naujų gerai apmokamų darbo vietų kūrimą skatins ir nuo 2019 m. įvedamos Sodros įmokų „lubos“, kurių dydis per 3 metus nuosekliai mažės: 2019 m. – 120 VDU per metus, 2020 m. – 84 VDU per metus, 2021 m. – 60 VDU per metus.

Tai reiškia, kad 2021 m. įmokų „lubos“ prilygs socialinių išmokų „luboms“.

Bus perskaičiuoti mokesčių ir įmokų nominalūs dydžiai: GPM – 21 proc. (25 proc. didesnėms pajamoms, siejant su Sodros įmokų „lubomis“), darbdavio socialinio draudimo įmoka – 1,24 proc, darbuotojo socialinio draudimo (įskaitant PSD) įmoka – 18,5 proc. Dėl to darbo pajamų apmokestinimo tvarka bus aiškesnė, skaidresnė ir sudaranti sąlygas tolimesniam NPD didinimui.

Individualiai veiklai, autorinėms sutartims, dividentų, kapitalo prieaugio ir palūkanų pajamoms taikomas GPM tarifas nesikeičia. 21 proc. GPM tarifą siūloma taikyti tik pajamoms iš darbo santykių.

NT mokesčio pokyčiai

Siekiant išvengti nekilnojamojo turto (NT) kainų „burbulų“, siūloma apmokestinti antrą ir paskesnį gyvenamosios paskirties NT 0,3 proc. tarifu, kartu išlaikant NT apmokestinimo sistemos progresyvumą nuo 220 tūkst. eurų.

Tai reiškia, kad antras ir paskesnis gyvenamosios paskirties NT būtų apmokestinamas 0,3 proc. iki 220 tūkst. eurų vertės, o jei šis viršija 220 tūkst. eurų ribą – taikomas progresinis tarifas, t.y. vertei nuo 220 iki 300 tūkst. eurų būtų taikomas 0,5 proc., vertei nuo 300 iki 500 tūkst. eurų – 1 proc, o vertei, viršijančiai 500 tūkst.eurų – 2 proc.

Per šešėlį – „baltaisiais finansais“                     

Modernioje valstybėje neturi būti vietos šešėlinei ekonomikai. Tuo tikslu  siūlomos naujos elgseną keičiančios ekonominės paskatos gyventojams ir verslui padėsiančios savo finansus tvarkyti skaidriai.

Bus suteikiama vienkartinė galimybė sumokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių – 2019 m. bus suteiktas 6 mėnesių laikotarpis savanoriškai deklaruoti ir sumokėti neapskaičiuotus mokesčius.

Numatytos naujos VMI teikiamos elektroninės paslaugos, kurios supaprastins mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimą – nuo 2019 m. apskaitos paslauga individualia veikla užsiimantiems asmenims, nuo 2020 m. vidurio – virtualus kasos aparatas.

Bedarbio pašalpas gaunantiems asmenims nebus paskatų slėpti pajamų – socialinių išmokų mokėjimas  įsidarbinus pratęsiamas nuo 6 iki 12 mėnesių.

Skatinami „baltieji finansai“ – legaliai veikiančios ir mokesčius mokančios įmonės turės geresnes sąlygas dalyvauti viešuose pirkimuose, gauti bankinį finansavimą. Taigi sąlygos veikti legaliai pagerės. Ir priešingai – rizikingos įmonės, siejamos su nesąžiningu mokesčių mokėjimu, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, joms bus sunku gauti finansavimą iš bankų.

Siekiant kovoti su PVM sukčiavimu, numatoma plačiau taikyti taip vadinamąjį atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą (kai prievolė apskaičiuoti PVM sandoriuose tarp verslo subjektų perkeliama pirkėjui) – efektyvią ir ES plačiai taikomą priemonę kovojant su PVM sukčiavimu. Šios taisyklės būtų taikomos VMI ir FNTT identifikuotuose rizikingiausiuose sektoriuose – naftos produktai ir elektronikos prekės.

Bus siekiama, kad atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus būtų proporcinga. Baudos už mokesčių nesumokėjimą išliks nuo 10 iki 50 procentų, tačiau bus įtvirtintos detalios jų taikymo taisyklės diferencijuojant pagal pažeidimo pobūdį ir mokėtojo kaltę.

Administracinių Nusižengimų Kodekse numatytos baudos už su mokesčiais susijusius nesikeitė daugiau nei dešimt metų, todėl sankcijos už nusižengimus padidinamos apie 30 proc., kita vertus, įteisinama galimybė apskritai netaikyti sankcijų už mažareikšmius pažeidimus.

Siūloma trumpinti mokestinės senaties terminą (t.y. laikotarpį, už kurį galima patikrinti mokesčių sumokėjimą) nuo 5 iki 3 metų (su tam tikromis išimtimis, pvz. ilgesnis terminas išliks tiems mokesčių mokėtojams, kurie neatitiks minimalių patikimumo reikalavimų (t.y. mokėtojams, kurie (ar jų vadovai) daro reikšmingus ir piktybinius pažeidimus nuslepiant mokesčius, įdarbinant nelegalius darbuotojus, taip pat tais atvejais, kai iškelta baudžiamoji byla).

Nuo 2019 m. numatoma galimybė susigrąžinti dalį sumokėto GPM, perkant oficialiai apskaitytas remonto, statybos, kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas. Kartu bus peržiūrėtas atitinkamų su tuo susijusių veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašas.

Bus naikinanamos pelno mokesčio lengvatos viešųjų įstaigų pelnui, nenaudojamam viešajam interesui tenkinti.

 

Spaudos konferencijos metu demonstruotas skaidres rasite čia.

Kviečiame visuomenę susipažinti su mokesčių pokyčiais ir šešėlio mažinimo pasiūlymais ir išreikšti savo nuomonę čia.