Lietuvos stabilumo programa – apdairus finansų valdymas ir pradėtų darbų tęstinumas

Data

2019 04 30

Įvertinimas
0
AdobeStock_135097268.jpeg

Finansų ministerijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2019 m. programoje numatoma ir bus siekiama kasmet išlaikyti valdžios sektoriaus perviršį, kuris 2019-2022 m. vidutiniškai sieks 0,2 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybės patvirtinta 2019 m. Lietuvos stabilumo programa šiandien pateikta Europos Komisijai.

„Vyriausybė sieks vykdyti pradėtas struktūrines reformas, įgyvendinti kitus prioritetinius darbus, palaipsniui kaupti rezervus ir laikytis fiskalinės drausmės taisyklių. Praėjusiais metais jų laikėmės, todėl šiais ir vėlesniais metais būtina tęsti apdairų finansų valdymą, kad Stabilumo programoje įvardintų rizikų išsipildymo atveju būtų išlaikytas valdžios sektoriaus finansų tvarumas “, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Fiskalinės politikos kryptis išliks tokia, kokia buvo numatyta ir praėjusių metų Stabilumo programoje. Bus vykdoma iš esmės neutrali politika, kai Vyriausybės veiksmais ekonomika nei skatinama, nei slopinamas jos augimas.

Tikslinga kaupti rezervus

Stabilumo programoje pateikiama informacija ir apie atnaujintą ekonominės raidos scenarijų. Numatoma, kad Lietuvos BVP 2019 metais galėtų padidėti 2,6 procento. Tikimasi, kad Lietuvos ūkis augs sparčiau nei euro zonos, o augimas ir vidutiniu laikotarpiu kasmet sudarys vidutiniškai 2,4 procento. Pagrindiniu ūkio augimo varikliu bus vidaus paklausa – namų ūkių vartojimas ir investicijos.

Numatoma, kad visu vidutiniu laikotarpiu Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei potencialiai leistų turimi gamybos pajėgumai ir darbo jėgos ištekliai. Dėl to dalis į biudžetus surenkamų pajamų bus laikinos. Šių pajamų tikslinga neišleisti, papildant jomis rezervus. Lėšos kaupiamos tam, kad nepalankiomis ekonominėmis aplinkybėmis jos prisidėtų prie socialinių įsipareigojimų gyventojams vykdymo ir ekonomikos skatinimo.

Mažėja valdžios sektoriaus skola

Valdžios sektoriaus skola 2018 metų pabaigoje sudarė 34,2 procento BVP ir buvo 5,2 procentinio punkto mažesnė negu 2017 metais. Prognozuojama, kad 2022 metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola sudarys 32,9 procento BVP. Skolos ir BVP santykio dinamika atitinka bendras makroekonomines tendencijas, Vyriausybės vykdomą fiskalinę politiką, siekiant viešųjų finansų tvarumo.

Stabilumo programa yra Lietuvos vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos dalis ir pagal Europos semestro procedūras kiekvienais metais balandžio mėnesio pabaigoje pateikiama Europos Komisijai ir Europos Tarybai.

Europos Komisija, įvertinusi programos atitiktį Stabilumo ir augimo paktui, išvadas paskelbs šių metų gegužę.

Stabilumo programą, kurioje apibrėžtos 2019 – 2022 m. Lietuvos fiskalinės politikos gairės, rasite čia.

Papildoma informacija

Stabilumo programa – tai dokumentas, kuriame pagal Europos Komisijos priimtinų veiksmų kodekse nustatytus reikalavimus pateikiama naujausia informacija apie šalyje vykdomą bei suplanuotą biudžeto politiką. Programa rengiama atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytą pareigą teikti informaciją apie fiskalinę politiką.

Lietuvos stabilumo 2019 metų programoje pateikiama informacija apie :

  • ekonomikos situaciją bei jos perspektyvas;

  • vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos gaires;

  • valdžios sektoriaus finansų padėtį 2018 metais ir 2019-2022 metų projektuojamusfiskalinius rodiklius (pajamas, išlaidas, balansą, skolą);

  • galimas fiskalines bei kitas teigiamas bei neigiamas rizikas, kurioms išsipildžius, gali keistis valdžios sektoriaus finansų projekcijos;

  • tai, kaip ir kokiose srityse gerinama viešųjų finansų kokybė (pvz.: mokesčių administravimas, valstybės turto valdymas,finansinio stabilumo užtikrinimas, kt.).

Už programų rengimą bei atnaujinimą yra atsakingos ES šalių narių vyriausybės. Stabilumo programas rengia Euro zonai priklausančios šalys, o ne euro zonos narės rengia konvergencijos programas.