Mokesčių ir socialinė sistema tobulinama atsižvelgus į visuomenės nuomonę

Data

2017 08 03

Įvertinimas
0
finansu-ministerijoje-pristatyti-mokesciu-ir-socialines-sistemos-pakeitimai-5982c2b76bf3e.jpg
BNS nuotrauka

Sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, 17-osios Vyriausybės teigimu, priimami tik išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. To ir siekta pirmą kartą surengtos tokio plataus masto konsultacijos dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo metu. Ją visą birželį vykdė Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pristatymą rasite čia.

Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, peržiūrėjus visuomenės, įvairių organizacijų bei asociacijų pateiktus pasiūlymus matyti, kad visuomenė teigiamai įvertino pagrindinius mokesčių reformos tikslus: kovoti su skurdu, gausinti mažiau uždirbančiųjų ir vaikus auginančių šeimų pajamas, skatinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimąsi bei šalies žmonių verslumą.

„Tik diskutuodami galime rasti tinkamiausius sprendimus. Nebūtinai priimtinus visiškai visiems, tačiau pasvertus, logiškais argumentais grįstus, kompromisinius. Tokia ir yra šios Vyriausybės pozicija – ne išsakyti nuomonę, o rasti sprendimą. Tikiu, kad tai pavyko padaryti sėkmingai, o šiandien pristatytas rezultatas – mūsų visų“, – sako Premjeras S. Skvernelis.

Konsultacijos metu sulaukta beveik 100 įvairių asociacijų ir gyventojų pasiūlymų, daugiausia jų – dėl žemės ūkio sektoriaus. Taip pat nemažai dėmesio gyventojai skyrė pakeitimams, susijusiems su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamo turto mokesčiu.

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, tiek gyventojai, tiek įvairios organizacijos bei asociacijos pateikė daug konstruktyvių pasiūlymų – kai kurie jų buvo įvertinti ypač gerai ir bus naudingi visai šaliai.

„Man, kaip finansų ministrui, svarbu, kad šalis gyventų pagal galimybes. Šie pasiūlymai tokie ir yra – gerai apgalvoti, pasverti ir turintys pamatuojamą naudą. Suradome būdų, kaip mažinti skurdą, užtikrinti svaresnę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, paskatinti imtis verslo, investuoti į technologinį atsinaujinimą ir sukti inovacijų keliu“, – sako V. Šapoka.

Siekdama numatytų tikslų Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Taip pat vietoj siūlyto neapmokestinamojo 100 eurų dydžio SODROS įmokoms numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis MMA, jau nuo kitų metų nebemokės nei Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei darbuotojo „SODROS“ įmokos.

Be to, numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet jau gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai.

Skaičiuojama, kad, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina du vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį papilnės daugiau nei 82 eurais, per metus beveik – 994 eurais, auginančių tris vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1346 eurais.

Dar vienas svarbus ir visuomenės palaikymo sulaukęs Vyriausybės siūlymas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi vykdantys individualią veiklą Gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantys mokės mažiau, generuojantys didesnį pelną – atitinkamai daugiau.

Vyriausybė ir toliau siekia suvienodinti žemės ūkio sektoriaus apmokestinimą. Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės pereiti į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, kurios taip pat turės pereinamąjį laikotarpį. Kita gera naujiena tokią veiklą vykdantiems – galimybė į  leidžiamuosius atskaitymus įtraukti žemės įsigijimo išlaidas.

Be to, Vyriausybė siūlo, kad dirbantys pagal verslo liudijimus ir toliau galės vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant automobilių remonto ar statybų sektorių, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nebus didesnė nei 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą nebegalės mokėti fiksuoto mokesčio, o jų apmokestinimas priklausys nuo gaunamo pelno.

Taip pat, siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Be to, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

Planuojama, kad artimiausiu metu Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengs pakeitimus įtvirtinsiančių teisės aktų projektus, o rudenį, kartu su biudžetu, jie bus teikiami Seimui.

Viešųjų ryšių skyrius
vrs@finmin.lt
www.finmin.lrv.lt