Seime pristatyti 2018 metų valstybės ir savivaldybių, Sodros bei PSDF biudžetai

Data

2017 10 19

Įvertinimas
0
15IG20151124Biudzetas3037.jpg

Skurdo mažinimas, šalies saugumo užtikrinimas, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimas bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimas – prioritetai, kuriais remiantis suformuotas ateinančių metų biudžeto projektas. Jį Seime pristatęs finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad, nepaisant 2018-aisiais metais planuojamo viešųjų finansų pertekliaus, išlaidauti neketinama – ta dalis pajamų bus atidėta į rezervą galimiems mažiau šalies ūkiui palankiems laikotarpiams ateityje.

„Šis biudžeto projektas optimalus, visi siūlymai pamatuoti, įvertinti ir, svarbiausia, nukreipti į problemas, kurias reikia spręsti čia ir dabar. Radome galimybių, kaip gausinti skurdžiausiai besiverčiančių, taip pat šeimų, auginančių vaikus, bei pensinio amžiaus šalies gyventojų pajamas. Be to, kitas nemažiau svarbus šio biudžeto bruožas – skirsime 2 proc. bendrojo vidaus produkto krašto gynybai ir įgyvendinsime įsipareigojimus tarptautiniams partneriams. Ir visa tai bus padaryta laikantis fiskalinės drausmės“, – sako V. Šapoka.

Pristatymą rasite čia.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos sieks 16081,5 mln. eurų, išlaidos – 15838,8 mln. eurų. Socialinio draudimo fondų subsektoriaus pajamos sudaro 5729,6 mln. eurų, išlaidos – 4417,8 mln. eurų. Centrinės valdžios pajamos – 8435,4 mln. eurų, o išlaidos – 8044,6 mln. eurų.

Biudžeto rodikliai parengti remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.

Pirmasis 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 23 d.

Skurdo mažinimas

Nuo kitų metų neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinė alga (MMA) pakils iki 400 eurų. Turintiems 30-55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0-25 proc. – iki 450 eurų. Taip bus užtikrinama, kad mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokėtų mažiau mokesčių.

Atsisakoma PNPD, o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos: auginantiems tris ir daugiau vaikų – nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2-ų metų, o nuo 2-ų iki 18-os metų amžiaus – 15,2 euro.

Lyginant su 2017 metų sausio 1 d. pensijos augs 63 eurais per mėnesį, viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų. Nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, planuojama, kad nuo spalio jos vidutiniškai pakils 13 eurų, o nuo kitų metų dar 30 eurų per mėnesį.

Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai numatoma 618 mln. eurų.

Saugumas

2018 m. Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. nuo šalies BVP. Lyginant su 2015 m. šalies gynybai ir saugumui bus skiriama dvigubai didesnė suma – 963 mln. eurų.

Siekiant gerinti sveikatos apsaugos sistemą, PSDF biudžetas augs 173 mln. eurų. Kils medikų atlyginimai, bus pradėtos finansuoti naujos iki šiol nekompensuotos gydymo paslaugos. Ypatingai daug dėmesio bus skiriama: sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bei prevencinėms programoms.

Skatinimas

164 mln. eurų bus skiriama verslo skatinimui ir inovacijoms. Pradedančiam smulkiam verslui suteikiamos pelno mokesčio „atostogos“. Taip pat vienerių metų SODROS įmokų „atostogos“ suteikiamos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims. Išradimų komercializavimui bus taikomas nebe 15 proc., o 5 proc. pelno mokestis, o investuojantys į technologinį atsinaujinimą gaus 100 proc. pelno mokesčio lengvatą vietoje buvusios 50 proc. Taip pat keisis LEZ lengvatos modelis – lengvatos bus taikomos visoms veikloms, išskyrus neatitinkančias tarptautinių principų.

Lyginant su prieškriziniu laikotarpiu finansavimas kultūrai išaugo 55,4 proc., 2018 metais jis bus didesnis 28,8 mln. eurų nei šiemet. Nuo kitų metų atsiras naujiena – kultūros pasas. Tai programa, kurios tikslas suteikti Lietuvos moksleiviams galimybę nemokamai lankytis teatre, kino filmuose, koncertuose, muziejuose, taip skatinant juos dalyvauti kultūriniame gyvenime ir ugdant aktyvius kultūros vartotojus.

2018 m. kultūros pasus gaus 1–4 klasių mokiniai, tai bus pilotinis projektas, o nuo 2019 m. juos planuojama duoti ir 5-8 klasių ir 9-12 klasių moksleiviams.

Nuo 2018 m. pedagogų atlyginimų augimui, pereinant prie etatinio apmokėjimo bus skirta 20 mln. eurų, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų kėlimui – 22,6 mln. eurų. Taip pat 4 mln. eurų padidės neformalaus vaikų švietimo finansavimas ir 5 mln. nemokamas aukštasis mokslas bakalauro studijose pagal valstybės poreikį.

Savivaldybės

Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., tai sudarys 256 mln. eurų. Iš visų pajamų šaltinių 2018 m. savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2 762 mln. eurų. Savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo, todėl tikimasi, kad kuriama ekonominė gerovė pasieks kiekvieną savivaldybės gyventoją.

Viešųjų ryšių skyrius
vrs@finmin.lt
www.finmin.lrv.lt