V. Šapoka: „ES pridėtinė vertė ir piliečių gerovė – kertiniai prioritetai sprendžiant dėl finansavimo“

Data

2017 11 02

Įvertinimas
1
pietus.jpg

Europos Sąjungos (ES) biudžetas, vienas pagrindinių ES tikslų ir politikos prioritetų įgyvendinimo įrankių, privalo reaguoti į ateinančio laikotarpio iššūkius, tačiau ir tradiciniai Sąjungos tikslai turėtų būti atliepti – taip apie ES finansų ateitį, susitikęs su Günther Oettinger, Europos Komisijos nariu, atsakingu už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

„Mūsų prioritetas – žmonės, todėl planuodami investicijas siekiame, kad išmatuojamą naudą jie pajustų kuo arčiau savęs, nesvarbu – gyvenantys didmiesčiuose, mažuose mietuose ar šalies kaimuose. Kiekvieną eurą investuojame tikėdamiesi grąžos: daugėjančių naujų ilgalaikio darbo vietų, augančio verslumo regionuose, mažėjančios socialinės atskirties ir skurdo. Todėl ES biudžeto, ypač Sanglaudos politikos, pridėtinė vertė akivaizdi. Būtent šių fondų pagalba Lietuvos BVP vienam gyventojui padidėjo nuo 50 procentų ES vidurkio 2004 m. iki 75 procentų ES vidurkio 2014 m.“, – sako V. Šapoka. 

Pasak ministro, šis pavyzdys rodo, kad ES piliečių gerovės didinimas taip pat yra svarbus ES pridėtinės vertės kriterijus, kuris turėtų būti įvertintas ir apibrėžiant ateinančio laikotarpio politinius tikslus bei jų įgyvendinimui būtinus finansinius išteklius. Tokios pozicijos Lietuva laikysis būsimose derybose dėl ES biudžeto apimties po 2020 m.

Taip pat atkreiptas dėmesys į Lietuvos pasirinktą kelią dabartiniu laikotarpiu tinkamai išnaudoti pažangius investicijų finansavimo būdus – finansines priemones – ir sukaupti grįžtančių lėšų fondus, kurie pakartotinai būtų skiriami naujoms investicijoms finansuoti. Šios dėl „atsinaujinančio“ pobūdžio leidžia pasiekti daugiau rezultatų, turint tą pačią lėšų sumą.

Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. laikotarpiu finansinių priemonių pagalba investuota apie 453 mln. eurų ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšų energetinio efektyvumo didinimo ir verslo finansavimo srityje, papildomai pritraukta apie 540 mln. eurų privačių lėšų. 2014–2020 m. laikotarpiu tokių priemonių pagalba investuota daugiau nei 621 mln. eurų ES fondų lėšų – įsteigti 8 fondai daugiabučių namų ir viešosios infrastruktūros modernizavimo bei verslo finansavimo srityje, numatyta pritraukti apie 866 mln. eurų privačių lėšų.

Finansų ministras kartu su G. Oettinger taip pat dalyvaus LR Seime vyksiančioje konferencijoje „ES finansų ateitis: ko reikia, kad Lietuvos ekonomika būtų atsparesnė ir labiau socialiai orientuota“.

Viešųjų ryšių skyrius
vrs@finmin.lt
www.finmin.lrv.lt