Investicinės paslaugos

Investicinės paslaugos apima šias pagrindines finansines veiklas: vertybinių popierių apyvartą (vertybinių popierių siūlymą ir jų perleidimą), investicines paslaugas ir investicinę veiklą – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusią veiklą (finansinio tarpininkavimo srityje teikiamas paslaugas, siekiant investuoti turimas vertybes), kolektyvinio investavimo subjektų veiklą (investicinių fondų arba investicinių bendrovių vykdomą lėšų surinkimo, jų investavimo finansų rinkose ir reinvestavimo veiklą).

Vertybinių popierių apyvartos reglamentavimas

Vertybinių popierių apyvartą reglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas. Vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvoje tik po to, kai įstatymo nustatyta tvarka yra viešai paskelbiamas vertybinių popierių prospektas. Vertybinių popierių prospektas yra investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentą (asmenį, siūlantį leisti ar leidžiantį savo vertybinius popierius) ir jo viešai siūlomus arba į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius.

Nustatytų prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento, kurio buveinė yra Lietuvos Respublikoje, vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje. Jei emitento buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, Vertybinių popierių įstatyme nustatytų prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje. Tačiau įstatyme yra nustatyti atvejai, kai paskelbti vertybinių popierių prospekto nereikalaujama: kai vertybiniai popieriai siūlomi tik profesionaliems investuotojams, vertybiniai popieriai siūlomi mažiau kaip 150 fizinių ar juridinių asmenų kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, neįskaitant profesionalių investuotojų, kai kiekvienas iš investuotojų įsigyja vertybinių popierių mažiausiai už 100 tūkst. eurų, kai siūlomų vertybinių popierių vieno vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip 100 tūkst. eurų, siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė valstybėse narėse nesiekia 100 tūkst. eurų per 12 mėnesių laikotarpį.

Siekiant užtikrinti akcininkų interesus Vertybinių popierių įstatyme taip pat nustatomi reikalavimai pranešti apie akcijų ar finansinių priemonių paketų, suteikiančių balsavimo teises emitente įgijimą ar praradimą.Investicinės paslaugos apima šias pagrindines finansines veiklas: vertybinių popierių apyvartą (vertybinių popierių siūlymą ir jų perleidimą), investicines paslaugas ir investicinę veiklą – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusią veiklą (finansinio tarpininkavimo srityje teikiamas paslaugas, siekiant investuoti turimas vertybes), kolektyvinio investavimo subjektų veiklą (investicinių fondų arba investicinių bendrovių vykdomą lėšų surinkimo, jų investavimo finansų rinkose ir reinvestavimo veiklą).

Finansinių priemonių rinkų reglamentavimas

Investicinės paslaugos ir investicinė veikla – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios paslaugos ir veikla, tokia kaip pavedimų priėmimas ir perdavimas, pavedimų vykdymas klientų sąskaita, finansinių priemonių portfelio valdymas, investavimo rekomendacijų teikimas ir kt. Investicines paslaugas ir investicinę veiklą (toliau – investicinės paslaugos) reglamentuoja Finansinių priemonių rinkų įstatymas.

Šias paslaugas Lietuvoje gali teikti tik licenciją tam turinčios finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir finansų patarėjo įmonės. Finansinė priemonė gali būti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai, pinigų rinkos priemonės, išvestinės finansinės priemonės ir kt. Investicinės paslaugos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindinės paslaugos yra tiesiogiai susijusios su investicinių paslaugų teikimu, o papildomos investicinės paslaugos su investicine veikla susijusios netiesiogiai (investiciniai tyrimai, įmonių konsultavimas verslo strategijos klausimais, paskolos investuotojams suteikimas, kurią gavę investuotojai gali įsigyti finansinių priemonių ir kt.). Valstybė, vadovaudamasi teisės aktais ir atlikdama investicinių paslaugų teikimo priežiūrą, siekia užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų investicinių paslaugų teikimą ir finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir riboti sisteminę riziką.

Kolektyvinio investavimo subjektų veikla. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuoja Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. Kolektyvinio investavimo subjektas – tai investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių sudarymo vienintelis tikslas yra sukaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ar kitą turtą.

Investicinio fondo sukauptos lėšos dalijamos į investicinius vienetus. Investicinis vienetas – tai perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma investicinio fondo bendraturčių teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį. Taigi investicinio fondo turtas priklauso visiems į fondą lėšas investavusiems asmenims (fiziniams ar juridiniams) atitinkamai pagal jų turimų šio fondo investicinių vienetų skaičių. Investicinio fondo turtą patikėjimo teise valdo valdymo įmonė, tačiau investicinio fondo turtas yra atskiras nuo valdymo įmonės turto. Investicinių bendrovių turtas skirstomas į akcijas, kurios priklauso jas įsigijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Investicines bendroves taip pat (bet nebūtinai) gali valdyti valdymo įmonės. Valdymo įmonė -  bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas. Valdymo įmonė gali teikti papildomas paslaugas: valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, pensijų fondų finansinių priemonių portfelius (jeigu įmonė atitinka Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo ir Pensijų kaupimo įstatymo reikalavimus), konsultuoti investavimo į finansines priemones klausimais, saugoti ir tvarkyti kitų valdymo įmonių valdomų investicinių fondų investicinius vienetus ar investicinių bendrovių akcijas.

Pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą kolektyvinio investavimo subjektai gali būti suderintieji (sudaromi tik atviro tipo investicinio fondo arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma) ir specialieji (atviro ar uždaro tipo investiciniai fondai arba atviro tipo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždaro tipo investicinės bendrovės). Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai, skirtingai nei suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai, sukauptas lėšas gali investuoti į įvairesnes turto rūšis: į nekilnojamąjį turtą, į bendrovių, kurių vertybiniais popieriais nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose (biržose), vertybinius popierius ar į šias priemones investuojančius kolektyvinio investavimo subjektus.

Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie savo vienetus ar akcijas siūlo informuotiesiems investuotojams, veiklą reglamentuoja Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. Informuotasis investuotojas – tai profesionalus investuotojas arba investuotojas, kuris patvirtina, kas supranta su investicijomis susietą riziką ir įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų į Informuotiesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą.

Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie savo vienetus ar akcijas siūlo tik profesionaliesiems investuotojams, valdymo įmonių veiklą reglamentuoja Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. Profesionalieji investuotojai – tai labai gerai savo riziką valdantys investuotojai, tokie kaip licencijuoti (ar kitu būdu prižiūrimi) subjektai veikiantys finansų rinkose, didelės įmonės, šalių vyriausybės ar centriniai bankai.

Valstybė, vadovaudamasi teisės aktais ir atlikdama investicinių paslaugų teikimo priežiūrą, siekia užtikrinti, kad būtų apsaugoti į visų tipų investicinius fondus lėšas investavusių asmenų interesai ir investicinių bendrovių akcininkų interesai.

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-02-05