Vartojimo kredito reglamentavimas

Vartojimo kreditų teikimą reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas. Šis įstatymas nustato vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų (ir tarpininkų) pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais.

Vartojimo kredito įstatymas įgyvendina 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB nuostatas.

Pagrindinės Vartojimo kredito įstatymo nuostatos:

  • Teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla turi tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų/tarpininkų sąrašą priežiūros institucijos įrašyti asmenys. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys.
  •  Vartojimo kredito sutarties reklamoje, kurioje nurodoma palūkanų norma arba bet kokios su vartojimo kreditu susijusios išlaidos, privalo būti nurodyta standartinė informacija:
    • fiksuotoji ir (arba) kintamoji vartojimo kredito palūkanų norma ir informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą;
    • bendra vartojimo kredito suma;
    • bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;
    • jei taikoma, vartojimo kredito sutarties trukmė; 
    • jei taikoma, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma ir dalinių mokėjimų suma.
  • Vartojimo kredito davėjas iki vartojimo kredito sutarties sudarymo turi pateikti vartojimo kredito gavėjui tokią standartinę informaciją:
    • kredito rūšis;
    • bendra vartojimo kredito suma ir vartojimo kredito išmokėjimo sąlygos;
    • vartojimo kredito sutarties trukmė;
    • vartojimo kredito palūkanų norma, vartojimo kredito palūkanų normos taikymo sąlygos;
    • bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;
    • įmokų dydis, jų mokėjimo skaičius ir periodiškumas;
    • pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ar palūkanos ir jų apskaičiavimo tvarka;
    • mokėjimų nevykdymo pasekmės;
    • vartojimo kredito gavėjo teisė atsisakyti vartojimo kredito sutarties arba grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir informacija apie vartojimo kredito davėjo teisę į kompensaciją ir kt.
  • Siekiant apsaugoti vartotojų interesus įstatyme taip pat numatyta:
    • vartojimo kredito davėjo pareiga prieš vartojimo kredito sutarties pasirašymą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą;
    • reikalavimai vartojimo kredito sutarties formai ir turiniui;
    • vartojimo kredito gavėjo teisė nenurodant priežasties atsisakyti vartojimo kredito sutarties per 14 kalendorinių dienų nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo arba sutarties sąlygų ar informacijos pagal šio įstatymo 11 straipsnį gavimo dienos;
    • vartojimo kredito gavėjo teisė bet kuriuo metu grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą;
    • vartojimo kredito davėjo teisė į kompensaciją dėl išlaidų, susijusių su vartojimo kredito grąžinimu anksčiau nustatyto termino, kai anksčiau nustatyto termino grąžinamas vartojimo kreditas ar jo dalis viršija 2320 eurų per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį;
    • bendrai vartojimo kredito kainai taikomi reikalavimai.

Vartojimo kredito davėjų ir tarpininkų veiklos priežiūros funkcijas atlieka Lietuvos bankas, kuris taip pat nagrinėja tarp vartotojų ir vartojimo kreditų davėjų kylančius ginčus.

Vartojimo kredito gavėjai, vartotojų asociacijos turi teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl galimo Vartojimo kredito įstatymo pažeidimo pateikdami raštu prašymą, kurį gavusi priežiūros institucija gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Už šio įstatymo pažeidimus priežiūros institucija vartojimo kredito davėjui gali taikyti poveikio priemones.

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-02-05