Gyventojų pajamų mokestis

Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis atitinka minėtame įstatyme nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvoje, jis tam tikrą laiką išbūna Lietuvoje.

Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gautos pajamos.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:

  • per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos;
  • ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
  • palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius;
  • pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
  • su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
  • sporto veiklos pajamos;
  • atlikėjų veiklos pajamos;
  • pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą;
  • pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn pagal Lietuvos teisės aktus registruojamą kilnojamąjį daiktą;
  • honoraras;
  • kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.

Šiuo metu taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas.

Individualios veiklos pajamos, nepriklausomai nuo veiklos rūšies, apmokestinamos 15 procentų pajamų mokesčio tarifu. Galutinis mokėtinas pajamų mokesčio dydis nustatomas pritaikius mokesčio kredito sumą pagal įstatyme nustatytą tvarką.

Ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, taikomas 5 procentų pajamų mokesčio tarifas. 

Apskaičiuojant ir deklaruojant tik 2018 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokestį, mokėtiną nuo individualios žemės ūkio veiklos pajamų, šioms pajamoms taikomas 10 procentų pajamų mokesčio tarifas. Galutinis mokėtinas pajamų mokesčio dydis nustatomas pritaikius mokesčio kredito sumą pagal įstatyme nustatytą tvarką.

Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka

Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio įstatymo nustatyta tvarka atimama:

  • neapmokestinamosios pajamos;
  • pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą;
  • leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu ar uždirbimu;
  • per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos;
  • neapmokestinamasis pajamų dydis (tik iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais gautų pajamų ir tik mokestiniu laikotarpiu) ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis;
  • įstatyme nustatytos nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas).

Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų pajamų atimamos neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu arba uždirbimu.

Neapmokestinamosios pajamos

Pajamų mokesčiu neapmokestinamos šios pajamų rūšys:

  • įstatyme nustatytos pašalpos ir kompensacijos;
  • draudimo išmokos, atitinkančios įstatyme nustatytas sąlygas;
  • įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančios pensijų išmokos ir pensijų anuitetai;
  • palūkanos, atitinkančios įstatyme nustatytas sąlygas;
  • pajamos, gautos kaip labdara;
  • dovanos, gautos iš sutuoktinių, vaikų, tėvų, brolių, seserų, vaikaičių ir senelių arba iš kitų gyventojų neviršijančios 2 500 EUR per metus;
  • iš asmens susijusio darbo santykiais gautos dovanos ir prizai per metus neviršijantys 200 EUR ir darbdavio apmokėti geležinkelio ar kelių transporto bilietai skirti gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos;
  • paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus;
  • ne individualios veiklos turto, atitinkančio įstatyme nustatytas sąlygas, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos;
  • pajamos iš žemės ūkio veiklos, atitinkančios įstatyme nustatytas sąlygas;
  • teismų priteistos sumos;
  • stipendijos, atitinkančios įstatyme nustatytas sąlygas;
  • prizai, premijos ir loterijų laimėjimai, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas;
  • politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos ir dovanos;
  • dvasininkų, patarnautojų ir aptarnaujančiojo personalo išlaikymas, gautas iš religinių bendrijų, bendruomenių ir centrų;
  • pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, atitinkančios įstatyme nustatytas sąlygas;
  • tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.
  • neapmokestinamasis pajamų dydis

Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) yra 4 560 EUR (380 EUR per mėnesį), jei gyventojo metinės pajamos neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių  metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Jei gyventojo pajamos yra didesnės, jam taikytinas metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: metinis NPD = 4 560 - 0,5 x (gyventojo metinės pajamos – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).

NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Mokestiniu laikotarpiu taikomas mėnesio NPD apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas pagal šią formulę: mėnesio NPD = 380 - 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos - minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).

Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui gyventojui taikytinas NPD perskaičiuojamas atsižvelgiant ir į kitas jo per metus gautas pajamas (15 procentų pajamų mokesčio tarifu apmokestinamas individualios veiklos pajamas, ne individualios veiklos turto perleidimo pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, autorinius atlyginimus, honorarus, pensijas ir kt.)  ir dėl per didelio mokestiniu laikotarpiu pritaikyto NPD per maža išskaičiuota mokesčio suma turi būti grąžinta.

Gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas, įstatyme numatytomis mokymosi formomis ir jų organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris lygus 120 EUR per mėnesį.

Iš pajamų atimamos išlaidos

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų gali atimti šias patirtas išlaidas: gyvybės draudimo įmokas, įmokas į pensijų fondus, palūkanas už vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ir (ar) tam tikras studijas sumokėtas sumas.
Bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 proc. visų gyventojo apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, o bendra atimama metinė suma už gyvybės draudimo įmokas ir įmokas į pensijų fondus negali viršyti 2 000 EUR.

Administravimas

Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B.

A klasės pajamoms priskiriamos:

  • iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus nustatytas išimtis;
  • iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos.

B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Pajamų mokestį nuo išmokų, priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą tas pajamas išmokantys asmenys. Pajamų mokestį nuo pajamų, priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris privalo teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp deklaracijoje apskaičiuotos mokesčio sumos ir faktiškai sumokėtos mokesčio sumos, privalo sumokėti į biudžetą iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas buvo priimtas 2002 m. liepos 2 d. ir įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Šis įstatymas pakeitė nuo 1990 m. galiojusį Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-07-03