Savivaldybių DUK

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų bei bendrojo finansavimo lėšų įtraukimas į savivaldybių biudžetus

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnio 4 punktu, savivaldybės, atsižvelgdamos į iš valstybės institucijų ir įstaigų gautas dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

Čia pateikiami atsakymai į savivaldybėms dažniausiai kylančius klausimus dėl ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų (kartu su bendrojo finansavimo lėšomis) įtraukimo į savivaldybių biudžetus, taip pat dėl šių lėšų apskaitos, pervedimo ir kt.

 

Klausimas/problema

Atsakymas

Dėl fizinio ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų pervedimo.

Jei projektą vykdo savivaldybės administracija ar savivaldybei pavaldi įstaiga, ar savivaldybės iždas gali/turi ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas visų pirma gauti į savo banko sąskaitą (fiziniu banko pervedimu) ir tada šias lėšas pervesti administracijai/pavaldžiai įstaigai, kuri vykdo ES projektą?

 

ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos iš valstybės biudžeto įprastai pervedamos tiesiogiai projekto vykdytojui, su kuriuo yra sudaryta projekto sutartis.

Todėl, jei projekto sutartis yra sudaroma su savivaldybės administracija, kaip juridiniu asmeniu, projekto lėšos turėtų būti pervedamos į šio juridinio asmens sąskaitą, skirtą projekto lėšoms, o ne į savivaldybės iždo sąskaitą.

Taip pat jei projekto vykdytojas yra savivaldybei pavaldi įstaiga – paramos lėšos turi būti pervedamos tiesiogiai jai, o ne savivaldybės iždui.

Savivaldybės iždo, kaip tarpininko įsikišimas į lėšų pervedimo schemą, prieštarauja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėms ir neatitinka patvirtintos ES paramos Valdymo ir kontrolės sistemos (VKS).

 

Dėl ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įtraukimo į savivaldybių biudžetus (pinigų principu).

Kokia tvarka savivaldybės turi įtraukti į savivaldybės biudžeto pajamas bei asignavimus (Formos 1-sav. ir 2-sav) savivaldybės administracijos ir (arba) savivaldybės pavaldžių įstaigų iš valstybės biudžeto gautas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas?

Savivaldybės į biudžetus turi įtraukti administracijos ir kitų pavaldžių įstaigų iš valstybės biudžeto gautas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas.

Savivaldybės turėtų pačios nusistatyti tvarką, kokiu būdu savivaldybės pavaldžios įstaigos turėtų pateikti savivaldybės iždui informaciją apie iš valstybės biudžeto gautas ir panaudotas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas (rekomenduojama savivaldybei nusistatyti informacijos susirinkimo formą).

 

Dėl gautos ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų priskyrimo pajamų ekonominės klasifikacijos straipsniui.

Kokiam ekonominės klasifikacijos straipsniui savivaldybė, rengdama biudžeto vykdymo ataskaitas, turėtų priskirti gautas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas? Ar bendrojo finansavimo lėšos turi būti priskiriamos tam pačiam straipsniui kaip ES lėšos?

Iki ekonominės klasifikacijos pakeitimo (planuojami patikslinimai nuo 2018 metų) savivaldybės iš valstybės biudžeto gautą ES paramą kartu su bendrojo finansavimo lėšomis turėtų priskirti prie 1.3.3 ekonominės klasifikacijos kodų grupės, o paramą gautą iš užsienio valstybių (Norvegijos, EEE, Šveicarijos ir pan.) kartu su bendrojo finansavimo lėšomis – prie 1.3.1 ekonominės klasifikacijos grupės.

 

Dėl ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų buhalterinės apskaitos savivaldybės ižde.

Ar savivaldybės iždo finansinėje apskaitoje reikia registruoti savivaldybės administracijos ir (arba) jos pavaldžių įstaigų tiesiogiai iš valstybės biudžeto gautas ES finansavimo sumas?

ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų apskaitą turi tvarkyti projekto vykdytojas, t.y. savivaldybės administracija arba savivaldybei pavaldi įstaiga.

Savivaldybės iždui finansinėje apskaitoje nereikia registruoti savivaldybės administracijos ir (arba) pavaldžių įstaigų iš valstybės biudžeto gautų ES ir (arba) kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Ši informacija pateks į savivaldybių konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Dėl savivaldybių tiesiogiai gaunamos finansinės paramos iš Europos Komisijos ar kitų paramą teikiančių organizacijų (kai parama „nepraeina“ per valstybės biudžetą).

Dalį ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų savivaldybės gauna tiesiogiai iš Europos Komisijos ar kitų paramą teikiančių tarptautinių organizacijų, ši parama nėra perskirstoma savivaldybėms per valstybės biudžetą. Už šių lėšų panaudojimą savivaldybė ar jai pavaldžios įstaigos atsiskaito tiesiogiai paramos davėjui. Ar reikia savivaldybėms tokias lėšas įtraukti į savo biudžetus?

 

Ar „Erasmus+“ projektai (iš Švietimo mainų paramos fondo) turi būti planuojami savivaldybės biudžete?

Tiesiogiai iš paramos davėjų (Europos Komisijos ar kitų paramą teikiančių organizacijų) gaunamomis lėšomis savivaldybių biudžetų tikslinti nereikia.

2017 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad savivaldybės patikslina savo patvirtintus biudžetus atsižvelgdamos tik į iš valstybės institucijų ir įstaigų (t.y. iš valstybės biudžeto asignavimų) gautas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas. Vadovaujantis LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543, 55.8 papunkčiu, ES paramos lėšas, kurios nėra gautos kaip asignavimai, galima priskirti kitoms biudžetinių įstaigų įplaukoms, kurios gali būti naudojamos pagal atskirą įstaigos vadovo patvirtintą išlaidų sąmatą įstaigos funkcijoms atlikti.

Kitoms biudžetinių įstaigų įplaukoms turėtų būti priskiriamos ir “Erasmus+” projektų lėšos (už šių lėšų panaudojimą Švietimo mainų paramos fondas tiesiogiai atskaitingas Europos Komisijai).

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-05-08