Finansų ministras: buhalteris turi nuolat "laikyti ranką ant pulso"

Neseniai pristatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, kuriame reikšmingą vietą užima mokesčių politika, mokesčių sistemos pertvarka, šešėlinės ekonomikos mažinimo kryptys. Su finansų ministru Viliumi ŠAPOKA kalbėjomės apie mokesčių lengvatų peržiūrėjimą, mokestinės naštos ir socialinės atskirties mažinimą bei kitus kiekvienam mokesčių mokėtojui aktualius klausimus. Su visais svarbiausiais pakeitimais mokesčių srityje pirmiausia teks susipažinti buhalteriams, kurie, pasak ministro, visada turi „laikyti ranką ant pulso“, susipažinti su naujausiomis žiniomis ir teisės aktų pakeitimais. Finansų ministras taip pat pasidalijo savo nuomone apie buhalterio vaidmenį mokesčių surinkimo sistemoje, apie buhalterinės apskaitos reglamentavimo, finansinių ataskaitų kokybės gerinimo ir kitas buhalteriams aktualias problemas.

Naujas finansų ministras – nauja mokesčių politika. Ji prasidėjo gana netikėtai, pirmiausia panaikinant investicinio gyvybės draudimo lengvatą. Gyventojai, kaupiantys ateičiai per gyvybės draudimą, nuo šių metų jau nebegali pasinaudoti mokestine lengvata ir susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio. Ar tai pati reikšmingiausia sritis mokestiniu požiūriu, kad ją reikėjo taip skubiai reformuoti? Gana netikėti ir staigūs kiti žingsniai – pensijų sistemos, socialinio draudimo mokesčių, akcizų, PVM lengvatų pertvarka. Kokia bus tolimesnė  Jūsų mokesčių politika – kelti esamus mokesčius, įvesti naujus, peržiūrėti, keisti mokesčių lengvatas, taikyti įvairių mokesčių išimtis, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir pan.?

Tikrai nepulsime kurti naujų mokesčių, norime peržiūrėti ir įvertinti visą sistemą. Nagrinėjame ir tarptautinę praktiką, stebime, ką naudingo galėtume perkelti į mūsų mokesčių sistemą. Visų pirmiausia sieksime socialiai teisingesnės mokesčių sistemos, kad mažiausiai uždirbantieji mažiau mokėtų ir mokesčių.   

Kalbėdami apie lengvatas, turėtume neužmiršti pagrindinio jų tikslo – kad jos būtų efektyvios, socialiai teisingos ir kurtų naudą tiems žmonėms, kuriems jos yra skirtos. Reikia prisiminti, kad jos biudžetui kainuoja daug – daugiau nei pusę milijardo eurų per metus (neskaičiuojant netekimų dėl NPD taikymo). Atsižvelgus į tai, privalome labai gerai pasverti, kokias mokestines lengvatas taikyti ateityje, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko su investicinio gyvybės draudimo lengvata. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad lengvatos būtų pagalba mažai uždirbantiems, skurdžiau gyvenantiems, o investicinio gyvybės draudimo lengvata naudojosi žmonės, kurių nereikėjo subsidijuoti.

Analogiška padėtis ir su PVM lengvata būtiniesiems maisto produktams, kurią kartas nuo karto pasiūlo vieni ar kiti politikai. Finansų ministerijos skaičiavimais, kainoms reikšmingo poveikio lengvatinis tarifas neturėtų arba jų sumažėjimas būtų trumpalaikis, o biudžeto netektys siektų  apie 135 mln. eurų. Tai reiškia, kad pagrindiniais tokios lengvatos naudos gavėjais turintys būti gyventojai jos tiesiog nepajustų. Naudą veikiausiai išsidalintų gamintojai ar pardavėjai, o lengvata savo tikslo nepasiektų, valstybės biudžetas prarastų ženklias pajamų sumas, kurias būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, socialinei atskirčiai mažinti. 

Taigi visas lengvatas peržiūrėsime iki šių metų vasaros. Tai bus vienas svarbiausių  mūsų uždavinių, atliekant mokesčių sistemos pertvarką.

Taip pat esame numatę peržiūrėti smulkaus verslo apmokestinimą, planuojame veiklą pradedančiam smulkiajam verslui suteikti vienerių metų „atostogas“ nuo mokesčių. Be to, į technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms numatoma siūlyti leisti apmokestinamąjį pelną susimažinti nuo 50 iki 100 proc.

Kam ketinate skirti prioritetą, pertvarkant mokesčių sistemą – valstybės pajamų didinimui, mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų augimui, geresniam valstybės ir savivaldos atliekamų funkcijų finansavimui? Beje, koks Jūsų požiūris į naująjį socialinį modelį ir kada galima tikėtis galutinio jo varianto?

Vienas pagrindinių tikslų – sieksime mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, skatinsime savanorišką mokesčių mokėjimą.

Socialinis modelis labai svarbus Lietuvai – yra daug priežasčių, dėl kurių nebegalime gyventi pagal tuos pačius principus, pagal kuriuos gyvenome anksčiau. Viena jų – turime būti konkurencingi ir nuolat tobulėti. Tikiuosi, kad naujasis socialinis modelis, kartu su nuo šių metų pradžios padidintu neapmokestinamųjų pajamų dydžiu ir numatomomis mokesčių paskatomis investuoti į inovacijas, svariai prisidės prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir socialinės nelygybės mažinimo.

Kalbant apie savivaldybes, Finansų ministerija yra numačiusi regionų plėtros pertvarką, kuria siekiame identifikuoti ir efektyviai išnaudoti regionų ekonominį potencialą – kad investicijos būtų tinkamai planuojamos ir ekonomiškai pagrįstos, kurtų didesnę pridėtinę vertę (visų pirma darbo vietas), mažėtų infrastruktūros išlaikymo ir paslaugų sąnaudos. Finansų ministerija skatins savivaldybes labiau bendradarbiauti, kartu vykdyti visam regionui svarbius projektus, didinti veiklos skaidrumą, į planavimą ir sprendimų priėmimą įtraukiant ir gyventojus, ir verslą.

Ne pirmus metus ir ne iš vieno finansų ministro girdėjome, jog reikia skaidrinti verslą, dar labiau kovoti su mokestiniais sukčiais, siekti socialinio teisingumo. Deja, realybėje tai dar neįgyvendinta, o, pavyzdžiui, korupcijos lygio vertinimo lentelėje Lietuva pastaraisiais metais nusmuko. Ši vyriausybė žada realias permainas. Kodėl ankstesni ministrai nepasiekė užsibrėžtų tikslų? Ką šį kartą darysite kitaip? Kokie konkretūs veiksmai numatomi, ką konkrečiai siūlo Jūsų vadovaujama Finansų ministerija?

Pradėsime nuo savęs – keičiame biudžeto rengimo principus, sieksime, kad planavimo dokumentų būtų kuo mažiau, kad jie būtų kuo aiškesni, susiesime išlaidas su rezultatais, didinsime institucijų atsakomybę ir atskaitomybę. Daug dėmesio numatoma ir viešumui, kad visuomenė aiškiai ir paprastai galėtų matyti, kur naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.  

Neapskaityta ekonomika sudaro nuo 15 iki 25 proc. BVP. Mažėjimas yra, bet progreso per maža. Pavyzdžiui, per metus PVM prarandame tiek, kad galėtume kiekvienam pensininkui pridėti po 90 eurų kas mėnesį. Tad labai svarbu, kad žmonės suprastų, jog mokesčiai niekur nedingsta, jie grįžta konkrečia nauda, o jų nemokantys atsakomybės neišvengs.

Dėl to Finansų ministerija daug dėmesio skirs skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą. Numatome ir ugdyti visuomenės sąmoningumą, ir supaprastinti mokesčių procedūras (pavyzdžiui, formuoti preliminarias PVM deklaracijas ir kitas paslaugas mokesčių mokėtojams). Noriu akcentuoti, kad gauname vis daugiau informacijos apie mokesčių mokėtojus, jų gaunamas pajamas iš įvairių šaltinių, todėl vengiantys mokėti mokesčius nuo šios pareigos nepasislėps.

 Finansų ministerijai pavaldi Valstybinė mokesčių inspekcija pastaraisiais metais tikrai nemažai nuveikė šviesdama mokesčių mokėtojus, skatindama sąžiningai mokėti mokesčius – rengiami nemokami seminarai, teikiamos konsultacijos, viešai tariamasi su specialistais, diegiama išmanioji mokesčių administravimo sistema. Ką dar, Jūsų nuomone, gali nuveikti VMI? Rengti čekių loterijas? Tikrinti važtaraščius gatvėse?

Čekių loterija yra viena iš priemonių, svarstome, kokia galėtų būti jos apimtis, tikslinė auditorija ir kitus aspektus. Tačiau tai ne panacėja. VMI turi ieškoti visų įmanomų priemonių, kuriančių paskatas mokėti mokesčius ir atskleisti piktybinius mokesčių nemokėjimo atvejus. Vienas iš tokių dalykų – keitimasis informacija apie mokesčių mokėtojus. Šiemet gausime informaciją iš 40 šalių, kitąmet – jau iš 100, nekalbant apie Lietuvos kredito įstaigas. Be to, mokesčių vengimo rizikos analizei ir kovai su šiuo reiškiniu VMI naudos išmaniąją mokesčių sistemą.

Šių metų pradžioje Finansų ministerija pranešė apie puikius biudžeto surinkimo rezultatus. Turbūt nepaneigsite svarbaus Mokesčių inspekcijos indėlio, viršijus biudžeto pajamų iš mokesčių surinkimo planą. Ar turite kokių nors priekaištų pačiai institucijai, ar tik jos atleistam ir korupcija apkaltinant vadovui? Kada galima tikėtis naujo VMI vadovo ir kokie išskirtiniai reikalavimai jam bus keliami?

Naujo VMI vadovo konkursą skelbsime per artimiausią mėnesį, reikalavimai bus skelbiami viešai.

VMI, be abejonės, yra viena svarbiausių šalies institucijų, dėl to jai ir jos vadovui taikomi ypatingi skaidrumo ir atsakomybės reikalavimai. Po pono Bradausko atleidimo kreipėmės į VMI, ragindami VMI įvertinti minėto tyrimo informaciją pačios institucijos ir atskirų darbuotojų veiklos skaidrumo užtikrinimo ir atitinkamų rizikų vertinimo aspektais. Be to, įvertinus rizikas ir atlikus antikorupcinį vertinimą, imtis priemonių gerinant vidaus kontrolės procesus. Šis darbas jau vyksta ir tikiuosi, kad VMI imunitetas sustiprės.

Mokesčių keitimas, atkeitimas, iš anksto visko neišaiškinus – nemažas stresas buhalteriui. Metų pabaigoje už dalyvavimą seminaruose sumokėti pinigai, atrodo, viskas aišku, o po Naujųjų – vėl pasikeitimai: tai nauja autorinių sutarčių apmokestinimo tvarka, tai „Sodros“ mokesčių pokyčiai, pasikeitusi įmokų į Garantinį fondą tvarka ir pan. Prisiskambinti į Mokesčių inspekciją ar „Sodrą“ neįmanoma, o ir konsultantai ne visuomet pateikia kvalifikuotą atsakymą. Koks Jūsų požiūris į buhalterį, į jo vaidmenį mokesčių surinkimo sistemoje?

Geras buhalterio darbas, jo atsakingumas svarbus ne tik verslui, bet ir valstybei, nes į buhalterinę apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų pagrindu atliekamos finansinių duomenų analizės, rengiamos finansinės ir kitos ataskaitos įvairiais tikslais, tarp jų – ir mokesčių administravimo. Tinkamai deklaruojami ir mokami mokesčiai, prievolių įvykdymas laiku rodo įmonės sąžiningumą, patikimumą, atsakingą požiūrį, todėl buhalterio darbas reikalauja nuolat gilinti žinias, būti susipažinusiam su naujovėmis, domėtis teisės aktų pakeitimais. Manau, kad tokia buhalterio darbo specifika, kai reikalaujama nuolat „laikyti ranką ant pulso“, būdinga ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių buhalteriams.

Buhalteriams labai rūpi ir jų veiklos reglamentavimas. Prireikė net kelerių metų ir kelių tūkstančių buhalterių parašais patvirtintos peticijos, kol pavyko valdžios atstovams įrodyti, kad Buhalterinės apskaitos įstatyme įteisintas privalomas jų egzaminavimas yra beprasmis. Visa tai buvo sugalvota kaip priemonė finansinių ataskaitų kokybei gerinti. Kaip Jūs vertinate Lietuvos buhalterių profesinę kompetenciją bei jų rengiamų ataskaitų ir deklaracijų kokybę? Kokias naujoves planuojate šioje srityje?

Girdėdama susirūpinimus dėl finansinių ataskaitų kokybės ir siekdama įvertinti vartotojų poreikius bei priemones kokybei gerinti, Finansų ministerija šiuo metu vykdo potencialiai didžiausių finansinių ataskaitų informacijos vartotojų apklausą. Be to, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba šių metų pradžioje atliko tyrimą dėl Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių ataskaitų kokybės.

Apie tai, kokios priemonė galėtų pagerinti buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų kokybę, svarstysime turėdami tiek apklausos, tiek tyrimo rezultatus. Finansų ministerija yra atvira visiems pasiūlymams, kurie leistų pagerinti buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų ar deklaracijų kokybę.

Prieš penkiolika metų finansinės atskaitomybės rengimo taisykles savo įsakymais tvirtindavo finansų ministras. Po to sekė laikotarpis, kai ši funkcija buvo perduoda pusiau privačiai viešajai įstaigai. Dabar visa tai vėl grįžo į Finansų ministerijos rankas. Ar tai pripažinimas, kad eksperimentas su teisės aktais nepavyko? O gal turite sumanymų, kaip šis reglamentavimas keisis ateityje?

Tuo laikotarpiu, kai Apskaitos ir audito tarnyba buvo viešąja įstaiga, Finansų ministerija buvo viena šios įstaigos dalininkų, o nuo 2007 m. liepos 1 d. tapo vienintele dalininke.  Reorganizuojant Audito ir apskaitos tarnybą, Turto vertinimo priežiūros tarnybą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, buvo peržiūrėtos šių biudžetinių įstaigų atliekamos funkcijos ir nuo 2016 m. sausio 1 d. įsteigta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba.

Funkcijų paskirstymas nebuvo ir nėra eksperimentas – atsižvelgta į pasiektus rezultatus, besikeičiančią aplinką ir teisėkūros reikalavimus. Vykdant funkcijų peržiūrą bei atsižvelgiant į tai, kad verslo apskaitos standartų rengimas turi būti suprantamas kaip politikos formavimo priemonė, taip pat siekiant optimizuoti visų turimų resursų panaudojimą, verslo apskaitos standartų rengimas buvo perduotas Finansų ministerijai. Tarnybai paliktos su politikos įgyvendinimu susijusias funkcijos.

Iki šiol verslo apskaitos standartus tvirtinusi ir auditorių priežiūrą atlikusi Audito ir apskaitos tarnyba pernai buvo reorganizuota prie jos prijungiant buvusį Bankroto departamentą bei Turto vertinimo institutą. Kaip vertinate šį žingsnį? Ar ne paprasčiau buvo iš viso atsisakyti minėtos tarnybos, nes su buhalterine apskaita ji dabar turi mažai ką bendro?

Kaip jau minėjau, reorganizuojant Tarnybą, buvo peržiūrėtos visos jos atliekamos funkcijos ir galiausiai jai pavesta atlikti tik tas, kurios susijusios su politikos įgyvendinimu. Buhalterinės apskaitos srityje Tarnyba rengia apibendrintų verslo apskaitos standartų paaiškinimus, verslo apskaitos standartų taikymo analizių išvadas ir konsultuoja konkrečiais verslo apskaitos standartų klausimais.

Per 2016 m. dėl apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo Tarnyba atsakė į apie 600 raštu gautus paklausimus, į 2100 paklausimų telefonu. Be to, Tarnyba Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje organizavo nemokamas konsultacijas verslo apskaitos standartų taikymo klausimais, kuriose dalyvavo apie 850 buhalterių, auditorių ir kitų suinteresuotų asmenų.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-03-29