Pokalbis su Lietuvos finansų ministru Viliumi Šapoka

Dalyvavote FinTech 2017 renginyje Paryžiuje. Kokią žinutę norėjote perduoti?

Aš manau, kad reikia dalyvauti svarbiuose susitikimuose, būtent toks ir yra FinTech. Mums tai galimybė, nes, jei taip galima pasakyti, Lietuva yra naujųjų technologijų revoliucijos kontekste viena iš pirmaujančių šalių.

Šioje srityje mes esame ypač pajėgūs, kadangi turime ne tik vieną sparčiausių interneto ryšių Europos Sąjungoje, bet ir prieigos prie interneto tinklo itin palankią teisinę aplinką. Ir tai dar ne viskas. Mūsų atvirumas ir gebėjimas prisitaikyti prie Europos kultūrų įvairovės sukuria labai patrauklią aplinką jaunosios kartos verslininkams. Mūsų tikslas – tapti regiono centru šioje srityje. Beje, gegužės 18 d. Vilniuje rengiame tarptautinę konferenciją apie finansų rinkas ir FinTech pramonės plėtrą. Tai rodo svarbą, kurią teikiame šio sektoriaus plėtrai.-

Jūs taip pat minėjote priemones, kurias pasitelkiate siekdami išsiskirti, konkuruoti tarptautinėje erdvėje ir paspartinti užsienio įmonių įsisteigimą Lietuvoje? Ką turėjote mintyje?

Mums svarbiausia turėti pozityvų ir konkretų požiūrį. Lietuvoje yra itin palankus įstatymų leidėjų ir reguliatorių požiūris naujoms technologijoms. Jos suteikia neregėtų perspektyvų, pavyzdžiui, finansinių paslaugų sektoriuje: paskola per sutelktinio finansavimo platformas tapo dar vienu įmonių veiklos finansavimo instrumentu.

Prieš rengiant sutelktinio finansavimo įstatymo projektą vertinome kitų šalių sutelktinio finansavimo reglamentavimo praktiką, - identifikavome problemas ir kliūtis. Finansinių paslaugų srityje mes pastebėjome, kad įprastas teisinis bankų veiklos reguliavimas nebuvo tinkamai pritaikytas visam finansinių paslaugų sektoriui. Todėl pakeitėme savo šalyje taikomą teisinį reguliavimą taip, kad šis sukurtų naujas galimybes verslo vystymuisi. Tuo pačiu metu, Seimas priėmė Vartojimo kredito įstatymą, suteikdamas galimybę veikti tarpusavio skolinimosi platformoms, bei praplėtė asmens tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu galimybes. Papildomai pažymėtina, kad investuotojams taip pat svarbu, jog Lietuva jau yra SEPA erdvės dalis.

Galiausiai pamatėme, kad verslininkui, kuriančiam naują produktą ar naują verslo modelį, ir norinčiam pritraukti investicijų, svarbiausia yra užtikrinti skaidrumą ir pasitikėjimą tarp verslininko ir investuotojų. Štai kodėl dabar visas dėmesys yra sutelktas palengvinti įmonės kūrimo procesą ir, tai jau duoda konkrečių rezultatų.

Ar turite kokių nors ypatingų priemonių investuotojams?

Suprantama, kad investuotojas privalo turėti galimybę veikti greitai. Dėl šios priežasties naujoms FinTech įmonėms pritraukti Lietuvos bankas sukūrė programą « New Comer ». Tai mums leido pasikviesti naujas kompanijas. Pažymėtina, kad tokios kompanijos , kaip Nasdaq, Barclays yra įsteigusios savo inovacijų ir informacinių technologijų centrus.Barclays paslaugų centre dirba per 1100 IT specialistų, kurie kuria ir vysto mobiliosios bankininkystės paslaugas. Galiausiai, prancūzų įmonė Téléperformance, atidariusi padalinį Lietuvoje, teikia klientų aptarnavimo paslaugas daugiau nei 750 įmonių Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Estijoje ir Latvijoje.

Ar ši nauja teisinė bazė yra pakankama?

Iš tiesų, reikalinga bendra politika ir konkreti vizija daugelyje sričių. Pritaikytos fiskalinės priemonės, socialinių išlaidų tinkamas įvertinimas, kryptingas švietimas, aukšto lygio universitetų tinklas yra pagrindas, kuris didina patrauklumą. Visi šie mūsų šalies ekonomikos gyvavimą apibūdinantys aspektai yra ypač svarbūs tvariam įmonių augimui ir būtent jie parodo tai mūsų išskirtinumą. Beje, dėl stabiliai kylančių vidaus vartojimo, eksporto, o taip pat ir investicijų rodiklių mūsų šalies ekonomika vis nenustoja augti. Siekdami išsaugoti šią augimo tendenciją ir toliau, ėmėmės palankių fiskalinių priemonių. Mūsų šalies socialinės politikos kaštai lyginant su kitomis Europos valstybėmis yra pakankamai subalansuoti. Ir vis dėlto neketiname sustoti čia. Vyriausybė ketina pateikti dar naujų fiskalinių priemonių užsienio investuotojų pritraukimui skatinti.

Kaip vertinate Brexit‘o finansines pasekmes?

Referendumo rezultatas tai beprecedentis iššūkis Europos Sąjungai. Šiame kontekste tai ir tikėjimo Europa, jos vienybės išbandymas. Tačiau pamatinės Europos Sąjungos vertybės nepasikeitė, tuo turime būti tikri. Vis dėlto, reikia priminti, kad turime bendrų interesų tiek globalios politikos, tiek ekonomikos ir saugumo srityse, todėl šalys lieka strateginėmis partnerėmis. Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą, bet ne Europą.

Beje, 200 000 tūkst. lietuvių piliečių gyvena Jungtinėje Karalystėje. Svarbu priimti tinkamą teisinį sprendimą dėl jų statuso apsaugant tiek šių asmenų, tiek Jungtinės Karalystės interesus. Siekiant apsaugoti ateities prekybos ryšius, svarbiausia sureguliuoti santykius priimant teisingus susitarimus socialinio draudimo sistemos, finansų teisinės bazės srityse.

Kalbant apie biudžetą, kiekviena iš derybų šalių privalo gerbti savo teisinius įsipareigojimus. Pasitraukus Jungtinei Karalystei, niekas neturėtų užmiršti pagrindinių Europos Sąjungos tikslų. Mes, Europos šalys, privalome priimti naujus iššūkius, susijusius su migracija, ekonomika, laisvos prekybos susitarimais su Šiaurės Amerika.. Iš tiesų, jei tai yra būtina, esame pasiruošę daugiau prisidėti prie ES biudžeto. Jau vykdome įsipareigojimą NATO didinti išlaidas gynybai, kitais metais numatyta pasiekti 2 proc. biudžete ribą.

Jūsų šalis tapo Europos Sąjungos nare 2004 m. ir gauna paramą iš ES biudžeto. Kokią naudą tai suteikė?

Jai buvo sėkmė ir galimybė. Struktūriniai fondai sudaro apie 12 proc. mūsų biudžeto – ES investicijų indėlis yra esminis visuose mūsų šalies ekonomikos sektoriuose. Per paskutinius dešimt metų mes nuolat sėkmingai ekonomiškai augome, vėliau kilus krizei būtent Europos parama mums leido atsilaikyti ir vėl paleisti mūsų ekonomikos variklį. Kalbant apie sanglaudos fondus, reikia pabrėžti,  kad ši parama yra ypač svarbi Lietuvos regioniniam vystymuisi. Lietuva tai - 3 milijonai žmonių, gyvenančių 5 regionuose, 103 bendruomenėse. Kaip ir kitose Europos valstybėse viešosios investicijos, kurių dalis sudaro ES fondų lėšos, yra esminės tolygaus vystymosi užtikrinimui.  

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-05-29