Šapoka: dviems iš trijų pensijų fondų dalyvių teks grįžti į „Sodrą“

Publikuota: 2016-12-12 Autorius:

Rytoj Seime turėtų būti patvirtinta Vyriausybės programa, o ministrų kabinetas jau gruodžio 14 d. imasi 2017 m. biudžeto peržiūros. Apie numatomas kitų metų biudžeto korekcijas, viešųjų finansų prioritetus, planuojamas pensijų ir mokesčių sistemų pertvarkas – Viliaus Šapokos, paskirtojo finansų ministro, interviu VŽ.

Kokius esate numatęs pirmuosius darbus finansų ministro pareigose?

Vyriausybės programos koregavimas jau yra įvykęs, vykdome 2017 m. biudžeto projekto peržiūrą, dar liko baigti suformuoti komandą.

Ką kviečiate į savo komandą?

Kol kas nenorėčiau minėti konkrečių pavardžių. Komandą dar renkuosi, kalbuosi su žmonėmis. Matau, kad ji bus išskirtinai profesionali ir stipri. Konkrečios pavardės paaiškės, kai tie žmonės bus patikrinti. Suderinę su premjeru tas pavardes, manau, ilgai netrukus ir paskelbsime.

Kokios korekcijos iš viešųjų finansų valdymo, mokestinės srities atsirado keturmetėje Vyriausybės programoje, kokie yra galutiniai prioritetai?

Į programą įtraukta biudžeto sistemos reforma, numatant, kad asignavimų valdytojams, kurių skaičius mažės, bus keliami aiškūs ir išmatuojami tikslai, nustatyta labai aiški atskaitomybė už pasiektus rezultatus.

Investicijų projektams numatoma taikyti naudos ir kaštų analizę. Taip pat numatoma įvesti realią trimečio biudžeto planavimo sistemą, peržiūrėti ir sustiprinti fiskalinės drausmės stebėseną.

Tarp mokestinės srities prioritetų – darbo mokesčių konsolidacija ir padidinta atsakomybė už mokestinius pažeidimus.

Taip pat numatėme iš esmės peržiūrėti visas mokestines lengvatas, peržiūrėti skirtingų verslo formų mokestinius rėžimus. Bus įvertintas lengvatų pagrįstumas, tad daugelio nepagrįstų lengvatų neturėtų likti.

Kalbant konkrečiau, pavyzdžiui, ne kartą esu sakęs, kad PVM šildymo lengvata yra ydinga, nes tik nedidelei daliai žmonių ji yra aktuali, o daugeliui ja naudotis turėtų būti gėda, tad tokia lengvata turėtų išnykti kuo greičiau.

Ar rasis naujų lengvatų?

Kadangi mokestinės lengvatos iškraipo ekonominius sprendimus, tai bendras požiūris yra toks: jeigu jų įmanoma išvengti, tai taip ir darysime. Nebent galėtų atsirasti mokestiniai pakeitimai atsižvelgiant į šalies konkurencinę aplinką ir tai, ką daro mūsų šalys konkurentės. Negalime nereaguoti į tai, kas vyksta aplinkui. 

Turite omenyje lengvatą reinvestuojamam pelnui?

Tai galėtų būti pavyzdys. Bet žiūrint izoliuotai, reinvestuojamo pelno lengvata savaime nėra ta sidabrinė kulka, kuri staiga smarkiai padidintų Lietuvos investicinį patrauklumą, pritrauktų čia užsienio kapitalo.

O kas, jūsų nuomone, yra ta sidabrinė kulka?

Nėra stebuklingo sprendimo. Tik sunkus ir nuoseklus darbas gerinant verslo aplinką. Ir tai nėra vien mokesčiai. Tai yra visi administraciniai, verslo priežiūros procesai, švietimo sistemos, darbo santykių reforma.

Bet, kaip matome, naujoji valstiečių-žaliųjų ir socialdemokratų valdančioji dauguma jau yra pasirengusi atidėti darbo santykių reformą. Be to, ar nebijote, kad investuotojai planuojamą pensijų sistemos pertvarką įvertins kaip privačių lėšų nacionalizavimą, koks iš esmės įvyko prieš kurį laiką keliose Vidurio Europos šalyse, įskaitant kaimyninę Lenkiją?

Tikrai nereikėtų eiti jūsų minėtų šalių pavyzdžiu. Manau, reikėtų patobulinti tai, kas gerai veikia ir išspręsti klausimą dėl neefektyvios pensijų sistemos dalies. Ten pensijų reforma iš esmės buvo panaikinta. Tai to daryti nesirengiame.

Tai ką rengiatės daryti su pensijų sistema Lietuvoje?

Koreguotoje programoje neliko nuostatų, kas bus konkrečiai daroma. Dabar apsiribota šios sistemos (antros ir trečios pensijų sistemos pakopų – VŽ) įvertinimu. Nėra numatoma ką nors naikinti. Tačiau problemas, kurios šiuo metu yra tose pensijų sistemos pakopose, reikės išgryninti ir išspręsti.

Tai kokia jūsų, kaip buvusio Vertybinių popierių komisijos pirmininko ir vieno Lietuvos banko departamentų direktoriaus, nuomonė? Kaip tas pensijų pakopas reikia keisti ir ar iš vis ką nors reikia keisti?

Kalbant apie pensijų sistemos antrą pakopą – nelabai seniai buvo įvykdyta reforma, kuri nustatė, kad yra pervedama dalis įmokos iš „Sodros“, o žmones prisideda patys dar gaudami skatinančiąją įmoka iš valstybės biudžeto. Trečdalis gyventojų, dalyvaujančių antroje pakopoje (352.500), pasirinko tokį modelį ir tikėtina, kad iki senatvės jie nuosekliai kaupdami, turės pakankamai lėšų, kad tai būtų reikšminga būsimos pensijos dalis.

Tačiau žmonės, kurie yra likę vos prie 2 % iš „Sodros“ pervedamos į pensijų fondus dalies (684.000), dažniausiai gauna mažesnes ar nepastovias pajamas. Tikimybė, kad jie sukaups lėšų, kurios galėtų būti rimta paspirtis senatvei, yra labai nedidelė, tuo pačiu „Sodros“ įsipareigojimai jiems yra sumažinti. Kitaip tariant, jų pensija sumažės, tačiau didesnių sumų jie senatvei fonduose nesukaups. Ši problema yra žinoma, tad geriausia išeitis yra juos sugrąžinti į „Sodrą“. Tada sistema bus kompaktiškesnė, atitinkamai bus pasiekti antrai pakopai keliami tikslai, o tos neefektyviosios antros pakopos dalies bus iš esmės atsisakyta.

Ar tiems žmonėms leisit pasirinkti, grįžti į „Sodrą“, ar, tarkim, prisidėti papildomai ir likti antroje pakopoje?

Taip, žinoma. Variantų dėl pasirinkimo gali būti labai įvairių, bet faktas yra tas, kad tiems žmonėms neapsimoka būti antroje pakopoje, tad reikia sudaryti tiems žmonėms kitokias galimybes.

Kokias galimybes?

Tai kiek gilesnės analizės klausimas. Bet mes visus atsakymus (suderinę su socialinės apsaugos ir darbo ministru) netrukus turėsime.

Gal vis tik galite kalbėti konkrečiau. Kodėl dalyvauti antroje pakopoje, neprisidedantiems prie kaupimo pensijai savo lėšomis, neapsimoka?

Tai rodo, kad daugelis iš tų pensijų sistemos dalyvių nepajėgtų sukaupti anuiteto (bent 12–13.000 Eur – VŽ), kuris būtų mokamas pensijai iki mirties. Jie to nesulauks, o gaus tiesiog vienkartinę išmoką, na o labiausiai tikėtina pasekmė yra labai aiški. Tie pinigai bus panaudoti per trumpa laiką, o žmonės toliau turės gyventi su palyginti nedidele pensija.

Kaip bus su pensijų sistemos trečia, t.y. savanoriško kaupimo, pakopa?

Kadangi trečia pakopa Lietuvoje yra nykstamai maža, taip pat Lietuvoje nėra išsivysčiusi profesinių pensijų sistema, reikės spręsti, kokiais būdais būtų galima paskatinti žmones kaupti pensiją savanoriškai.

Ar nematote prieštaravimo tarp šio siekio žmones skatinti kaupti senatvei ir svarstymų Seime jau nuo kitų metų panaikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą kaupiantiems pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis?

Sutinku, kad trečia pakopa ir investicinis pensijų draudimas yra alternatyvūs produktai, tačiau tyrimai rodo, kad pastarasis produktas Lietuvoje nėra efektyvus ir yra labai brangus dėl to, kad valstybė yra sukūrusi mokestines paskatas. Taigi, reikės labai gerai pasverti, kokias taikyti mokestines lengvatas ateityje, kad būtų paskatintas ilgalaikis kaupimas, bet biudžeto pinigais mes nepadėtume kaupti turtingesniems, kurie ir taip taupo.

Ar kitų metų biudžetas planuojamas jau be gyvybės draudimo lengvatos?

Galutinį sprendimą turėtų priimti Seimas. Mano nuomone, šiuo metu yra būtina apriboti tokios lengvatos galiojimą, kitaip tariant, kad mažai uždirbantys santykinai gautų didesnę lengvatą nei turtingesni.

Kokios numatytos esminės 2017 m. biudžeto korekcijos?

Šiuo metu pakeitimus dar svarstome, kol nesam pasitarę Vyriausybėje, jų konkrečiai negalėčiau įvardyti, tačiau pati kryptis yra labai aiški: reaguojame į Valstybės kontrolės, Lietuvos banko ir Europos Komisijos pastabas.

Tikimės, kad galutinis rezultatas finansinės drausmės prasme bus geresnis nei buvusios valdžios pateiktas projektas.

Seime praėjusią savaitę pasirodė kelios iniciatyvos paankstinti pensijų kompensavimą ir reikšmingai padidinti akcizus, kurios, jei bus priimtos, akivaizdžiai paveiks kitų metų biudžeto pajamų ir išlaidų eilutes. Ar tos iniciatyvos derintos su Jumis asmeniškai, su Vyriausybe?

Be jokios abejonės, visos šios iniciatyvos derinamos su Vyriausybe. Juokaudamas sakau, kad visos iniciatyvos, kurios didina biudžeto pajamas yra sveikintinos, o tos, kurios mažina pajamas, nelabai pageidaujamos.

Jei bus priimtas įstatymas paankstinti pensijų kompensavimą iki 2017 m. liepos, tam reikės beveik 42 mln. Eur. Iš kur tuos pinigus paimsite, iš planuojamų didesnių akcizų alkoholiui, kurie kitąmet didėtų labai panašia suma?

Ne. Kadangi šitie įsipareigojimai pateko į ankstesnius biudžetus, tie pinigai neatsispindės kitų metų biudžete. Tas kompensavimas bus vykdomas iš šiųmečio biudžeto pertekliaus. (Per 2016 m. 10 mėn. jis siekė 178,1 mln. Eur – VŽ).

Ką darysite su Seimo narių pageidavimais pamaloninti savo rinkėjus apygardose? Kasmet tokių prašymų padidinti biudžeto išlaidas susikaupia gana apvalios sumos.

Kaip finansų ministras Vyriausybei siūlysiu į absoliučią daugumą neatsižvelgti.

Biudžeto projekte numatyta kitąmet skolintis 3,2 mlrd. Eur? Skolinsitės daugiau, mažiau?

Konkrečių skaičių neįvardysiu, tačiau Lietuvos skola, kaip nedidelei atvirai ekonomikai šiuo metu yra per didelė, todėl reikia stengtis subalansuoti biudžeto išlaidas ir pajamas bei mažinti skolą.

Ką veiksite su sutaupytais, kaip deklaruojama, 80 mln. Eur, jei bus nukeltas naujo Darbo kodekso ir viso socialinio modelio įsigaliojimas nuo sausio iki kitų metų liepos?

Ankstesnis biudžeto projektas buvo ties neatitikimo fiskalinei drausmei ribos, šiuo atveju tie pinigai bus nukreipti deficito mažinimui.

Ar atidėdami socialinio modelio įsigaliojimą pusmečiui taip apsidraudėte nuo potencialių Europos Komisijos sankcijų, kuri lapkritį perspėjo, kad dėl ankstesnės Vyriausybės pateikto kitų metų biudžeto projekto kyla rizika Lietuvai pažeisti fiskalinę drausmę?

Europos Komisijos išsamaus vertinimo, ar įgyvendinamam socialiniam modeliui gali būti pritaikyta išlyga dėl per aukšto deficito rodiklio, dar nėra. Bet nebus ir dėl ko bausti. Žinome reikalavimus, juos tikrai išpildysime. Manau, kad bus atsižvelgta į tai, kad socialinis modelis ir su juo priimtos Darbo kodekso pataisos bus dar labiau patobulintos ir labiau atitiks struktūrinės reformos kriterijus.

Planuojate apjungti GMP ir „Sodros“ įmokas bei išskaidrinti atlyginimų sistemą Lietuvoje, sumažinti darbo rinkos šešėlį. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad vokelių kultūros išguiti nepavyks, jei „Sodros“ įmokos nebus susietos su pensijos dydžiu ir taip motyvuoti žmonės mokėti didesnes įmokas?

Taip, numatome konsoliduoti su darbo santykiais susijusius mokesčius, kad pati sistema taptų skaidresnė ir paprastesnė. Taip pat įvertinsime aplinkinių šalių konkurenčių mokestines sistemas užsienio investuotojų akimis, kad vien techninis mokesčio tarifo padidėjimas nesuveiktų atgrasančiai. Visus šiuos dalykus svarstysime. Kalbant apie pensijas, tai bazinę pensiją (112 Eur, galioja nuo 2016 m. sausio) iškelsime į valstybės biudžetą, o kita pensijos dalis, kuri priklausys nuo įmokų, būtų mokama iš „Sodros“. Taigi, tas įmokų ir išmokų susiejimas atsiras vienareikšmiškai.

Kada planuojate įgyvendinti mokestinę reformą?

Šios permainos nėra numatytos 2017 metais. Kitų metų pradžioje bus pradėti pasirengiamieji darbai. Ar tai įvyks jau 2018 m., priklausys nuo Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos prioritetų.

Vyriausybės programoje numatyta įvesti progresinius mokesčius, kai „bus tam pasirengę žmonės“. Kada juos svarstysite?

Vyriausybė tikrai nepasižada, jog progresinių mokesčių sistema būtinai atsiras, bet ji svarstoma ir analizuojama. Tokia galimybė tikrai yra.

Kokius tikslus ir užduotis keliate Valstybinei mokesčių inspekcijai?

Pirmiausiai, tai raginčiau ieškoti visų įmanomų priemonių, kad būtų sukuriamos paskatos mokėti mokesčius ir atskleisti piktybinius mokesčių nemokėjimo atvejus.

Žinoma, reikia toliau didinti inspekcijos veiklos efektyvumą ir administracinius gebėjimus atsižvelgiant į geriausią užsienio praktiką. Tokie yra keliami pradiniai tikslai.

Dar manau, kad norint surinkti daugiau mokesčių reikia didinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, parodyti kaip jos leidžia mokesčių mokėtojų pinigus, kokių tikslų siekia ir kaip juos įgyvendina.

Juk žmonėms, stebintiems valstybės biudžeto lėšų švaistymo skandalus, kokių pastaraisiais metais būta ne vienas ir ne du, sunku patikėti, kad su mokesčiais elgiamasi atsakingai. Tai natūraliai kelia žmonių nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir nenorą mokėti mokesčius.

Lietuva artėja prie 75% ES gerovės, matuojamos BVP gyventojui lygiu, vidurkio. Jį perkopus ES parama pagal Bendrijos taisykles jau po 2020 m. turėtų mažėti. Kuo tuos pinigus pakeisite? Juk 2 mlrd. Eur kasmet netektų ES lėšų padarytų nemažą skylę biudžete.

Iš tiesų daugiausiai investicijų šiandien atliekama iš ES lėšų. Iki galo nežinome ar jos mažės ir kiek mažės, tačiau ieškoti alternatyvų, kaip pritraukti papildomas lėšas investicijoms būtina, nes be jų negalėsime padidinti darbo našumo, kuris šiuo metu mindžikuoja vietoje. Teks kurti tokias finansines priemones, kur būtų akumuliuotos ES, valstybės ir svarbiausia institucinių investuotojų, pavyzdžiui, pensijų fondų, draudimo bendrovių ir kitų finansinių įstaigų lėšos.

Kalbant apie infrastruktūros plėtros projektus, smulkaus ir vidutinio verslo inovacijas institucinių investuotojų potencialas šiandien nėra išnaudojamas, nes iki šiol nebuvo deramai pasirūpinta, kad būtų sukurti instrumentai, kurie atitiktų tokių investuotojų investavimo strategijas.

Kaip dėl valstybės valdomų įmonių (VVĮ) dividendų, ar jie gali tapti alternatyva pereinant nuo ES subsidijų prie kitų valstybės investavimo šaltinių?

Manau, kad šiandien VVĮ sumokami dividendai nėra pakankami, o joms keliami nepakankamai ambicingi tikslai.

Turime ir gerų pavyzdžių, bet jų tikrai nėra daug. Turime paspartinti VVĮ valdymo pertvarką, išskaidrinti tų bendrovių veiklą, kad grąža mokesčių mokėtojams būtų didesnė.



 

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-12-15