V.Šapoka: atsisakius pensijų fondo, lėšos turėtų grįžti į „Sodrą“

Vilnius, kovo 14 d. (BNS). Pensijų kaupimo antros pakopos fonduose atsisakančių gyventojų lėšos turėtų būti grąžintos „Sodrai“, o apskaičiuota jų senatvės pensija turėtų būti tokia, lyg jie nebūtų kaupę pensijų privačiai, teigia finansų ministras.

Vilius Šapoka interviu BNS sako, kad gyventojai ir verslas bus skatinami aktyviau kaupti pensijas privačiai, o valstybės parama jiems priklausys nuo šalies finansinių galimybių.

„Turime įsiklausyti į visų suinteresuotų pusių argumentus, kad sprendimas būtų subalansuotas ir ateityje prie šito klausimo nebereikėtų grįžti. Įvertinę dabartines finansines galimybes ir ateities finansinius įsipareigojimus, kad sistema iš tikrųjų būtų tvari ir prisidėtų prie socialinės sistemos tvirtinimo“, - BNS sakė V.Šapoka.

- Kaip suprantu, šiuo metu minimaliai antros pakopos pensijų fonduose kaupiantiems gyventoms bus pateiktos dvi alternatyvos - prisidėti prie kaupimo savo lėšomis arba grįžti į „Sodrą“?

- Apie tai dabar galima kalbėti tik kaip apie atspirties tašką. Antra pakopa savyje turi ir teigiamų, ir tobulintinų dalykų. Jeigu kalbėtume apie mažiau efektyvią dalį, kurioje yra kaupiama 2 proc. „Sodros“ įmoka, tai skaičiavimai rodo, kad tik labai nedidelė dalis gyventojų sukauptų pakankamai lėšų pensijų anuitetui įsigyti.

Jei yra tik vienkartinė išmoka, natūralu, jog tai nėra tikrosios socialinės sistemos dalis, nes išleidus šias lėšas, iki mirties žmogus lieka su sumažėjusia „Sodros“ pensija. Kadangi pensijų reforma įvyko daugiau nei prieš dešimtmetį ir per tą laiką jau buvo priimta įvairių sprendimų - ir dėl sunkmečio, ir pati sistema buvo reformuota 2013 metais, numatant papildomą kaupimą, šioje vietoje reikia žmonėms sudaryti galimybę priimti sprendimą.

Gal jiems vertėtų papildomai prisidėti patiems ir tokiu būdu sukaupti reikšmingesnes sumas, kad būtų galima įsigyti pensijų anuitetą, o gal derėtų grįžti į „Sodrą“ ir atstatyti „Sodros“ įsipareigojimus, kad pensija ne tik kad nustotų mažėti, bet būtų tokio dydžio, lyg žmogus nebūtų dalyvavęs antroje pakopoje.

- Tai reiškia, kad šių gyventojų antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos bus grąžintos „Sodrai“?

- Taip, jei žmogus pasirinktų, jog jam turi būti atstatyti įsipareigojimai mokėti pensiją, lyg jis nebūtų dalyvavęs kaupime, tokiu atveju tos lėšos būtų grąžinamos į „Sodrą“. Bet šis variantas yra tik kaip atspirties taškas tolesnei diskusijai, nes norima, kad atsikračius neefektyvių sprendimų, nebereikėtų sistemos toliau kaitalioti. Tokiu atveju tiek žmonėms, tiek pensijų fondų valdytojams, tiek bendrai visuomenei būtų užtikrintas sistemos nuspėjamumas.

- Kai kurie gyventojai pensijų fonduose yra sukaupę daugiau, kai kurie - mažiau, todėl visų jų grąžinimas į status quo padėtį neatrodo labai teisingas.

- Šiuo atveju sudėtinga nuspėti, kas bus, jeigu bus. Laikini pensijų fondų vienetų vertės svyravimai negarantuoja, kad ateityje bus pasiektas vienoks ar kitoks rezultatas. Kadangi mes kalbame apskritai apie visų įsipareigojimų atstatymą, tai šiuo atveju turbūt nereikėtų ieškoti, vienu euru daugiau ar mažiau laikinas pelningumas yra užtikrintas.

- Kiek žmonių galėtų grįžti į „Sodrą“?

- Pagal dabartinę informaciją, toje dalyje, kur yra kaupiama tik „Sodros“ 2 proc., aktyvių sąskaitų yra apie 400 tūkstančių, o iš viso sąskaitų ten yra daugiau kaip 700 tūkstančių. Aktyvių sąskaitų, kur gyventojai prisideda prie kaupimo, skaičius taip pat yra apie 400 tūkstančių.

- Ar bus sudaryta galimybė grįžti į „Sodrą“ ir tiems, kas jau dabar papildomai prisideda prie kaupimo?

- Manau, kad dėl to reikės apsispręsti, kai bus parengtas kompleksinis pasiūlymas.

- Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad siūlymas nutraukti „Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus yra pagrįstas. Ar toks variantas svarstomas?

- Šiuo metu yra svarstomi visi įmanomi variantai, manau, kad pasiūlymas iš Vyriausybės pusės bus tikrai subalansuotas. Kaip jau minėjau, atsižvelgsime tiek į dabartines finansines galimybes, tiek į ateities įsipareigojimus, demografinę situaciją.

- Vyriausybės veiksmų programos įgyvendinimo plane kalbama apie pensijų fondų finansavimo perkėlimą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.

- Plane yra numatyta įvertinti, ar būtų prasminga perkelti tuos 2 proc., kuriuos šiuo metu moka „Sodra“, į valstybės biudžetą. Aš tai vertinčiau kaip techninį veiksmą, analizė parodys, ar tokiu būdu bus tie (pinigų - BNS) srautai subalansuojami, nes tai iš tiesų perkėlimas iš vienos kišenės į kitą.

- Ar galima teigti, kad įgyvendinus planuojamas permainas, fonduose kaupiantiems pagal sistemą 2+2+2 niekas nepasikeis?

- Manau, kad galime svarstyti papildomus variantus, kaip suaktyvinti pačių gyventojų pastangas kaupti ateičiai. Kaip rodo dabartiniai duomenys, savanoriška trečia pakopa yra mažai gyvybinga, profesinių pensijų fondų iš viso nėra. Todėl kaip vieną iš variantų galime svarstyti, ar nevertėtų žmonėms leisti dar daugiau papildomai primokėti patiems į antrą pakopą, išnaudojant šį gana efektyvų, nebrangų ir griežtai prižiūrimą instrumentą (...).

Taip kaupiamos lėšos būtų koncentruojamos vienoje vietoje, taip padidinant tikimybę sukaupti pakankamą sumą įsigyti pensijų anuitetą, kuris žmogui būtų papildoma paspirtis iki pat mirties.

- Jūsų minimas koncentravimas yra susijęs su antros ir trečios pakopos sujungimu?

- Nebūtinai, į tą jungimą ar prijungimą galima žiūrėti labai įvairiai. Atsiradus galimybei žmonėms papildomai primokėti į antrą pakopą arba atsiradus galimybei įmonėms papildomai mokėti už savo darbuotojus, taip juos motyvuojant, galima iš esmės vienoje vietoje turėti tiek antrą, tiek dabartinę trečią, tiek profesinių pensijų pakopą. Bet tai vėlgi yra tik kaip atspirties taškas, o galutinis variantas bus pateiktas po analizės, kurią atliksime kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

- Kokia numatoma valstybės parama, pertvarkius pensijų kaupimą. Ar daugiau prisidėjęs gyventojas galės tikėtis ir didesnės paskatinamosios įmokos iš biudžeto?

- Manau, turime žiūrėti į tai realistiškai. Kaupimas ateičiai yra gerai, tačiau turime įvertinti ir dabartines finansines galimybes. Kadangi šiuo metu yra trečiai pakopai numatyta limituota mokestinė paskata (2 tūkst. eurų įmokų lubos, nuo kurių galima taikyti gyventojų pajamų mokesčių lengvatą - BNS), tokia ar panaši paskata galėtų būti ir ateityje, bet nemanau, kad dabartinės finansinės galimybės leidžia kalbėti apie didesnę skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto.

- Tačiau dabar taikomos 2 proc. skatinamosios įmokos atsisakyti neketinama?

- Aš manau, kad šioje vietoje turėtume išsaugoti tai, kas veikia efektyviai. 2 proc. įmoka nuo vidutinio darbo užmokesčio turi ir nežymią perskirstymo funkciją, todėl toks variantas galėtų išlikti. Tačiau dabartiniu metu tikrai nematome galimybės, kad šią įmoką būtų galima padidinti.

- Nuo 2020 metų nuo 2 proc. iki 3,5 proc. turėtų didėti ir „Sodros“ įmoka. Ar perkeliant fondų finansavimą į biudžetą, šį įmokos didinimą planuojama išlaikyti?

- Aš manau, kad tikrai reikės rimtai pasvarstyti, ar valstybė turi tokių finansinių galimybių.

- Kokios finansinės paskatos numatomos darbdaviams, kurie prisidėtų prie gyventojų pensijų kaupimo?

- Reikėtų papildomai įvertinti, kiek tai kainuotų valstybės biudžetui. Šioje vietoje didelių paskatų valstybė iš tikrųjų neturėtų sukurti. Galbūt reikėtų nustatyti kažkokias ribas, taikyti panašią logiką, kaip trečios pakopos pensijų kaupime, kur kartu su investiciniu gyvybės draudimu numatytos įmokų lubos.

Panašūs variantai galėtų būti svarstomi, bet visada reikia prisiminti, kad turi būti išlaikytas principas, jog bendrais mokesčių mokėtojų pinigais neturėtume skatinti tų, kurie uždirba daugiau kaip vidutiniškai. O ar tai būtų kažkokia suma, ar procentinis dydis, dėl to reikėtų apsispręsti, tokios alternatyvos yra analizuojamos.

- Ar pertvarkant pensijų sistemą, nebus pažeistas teisėtų lūkesčių principas?

- Tikrai neplanuojame jokių reformų, kurios būtų nesuderinamos su teisėtų lūkesčių principu ar kitais mūsų Konstitucijoje įtvirtintais principais.

- Dėkui už pokalbį

-------------

2016 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 21 antros pakopos ir 12 trečios pakopos pensijų fondų, pensiją juose kaupė atitinkamai 1,255 mln. ir 51,6 tūkst. dalyvių - 3,4 proc. ir 9 proc. daugiau nei metų pradžioje. Antros pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė gruodžio pabaigoje buvo 2,487mlrd. eurų, trečios pakopos - 79,503 mln. eurų.

verslas@bns.lt, +370 5 205 8520 - Verslo naujienų skyrius

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-03-15