V.Šapoka: sprendimai dėl mokesčių pertvarkos bus priimti šiemet

Vilnius, kovo 15 d. (BNS). Pagrindiniai sprendimai dėl Vyriausybės planuojamos mokesčių pertvarkos, įskaitant ir darbo pajamų mokesčių perkėlimas darbuotojui, turėtų būti priimti dar šiemet, sako finansų ministras.

Vilius Šapoka interviu BNS sakė, kad pasiūlymai dėl mokestinių lengvatų likimo turėtų būti parengti iki metų vidurio. Ministras taip pat pripažino esantis lengvatų mažinimo šalininkas, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių lengvatų gali būti atsisakyta.

Anot V.Šapokos, ketinama apsispręsti ir dėl „Sodros“ įmokų lubų galimybės, tuo metu pensijų augimas turėtų būti atsietas nuo politinių sprendimų ir priklausyti nuo objektyvių ekonominių rodiklių.

- Sprendimus dėl darbo pajamų mokesčių konsolidavimo darbuotojo pusėje, kurie Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte buvo numatyti tik 2019-ųjų pabaigoje, dabar planuojama priimti jau per šiuos metus. Nusprendėte paskubėti?

- Man žymiai patogiau komentuoti galutinį priemonių plano variantą, o ne juodraščius. Taip, dabar numatyta visus svarbiausius sprendimus priimti šių metų Seimo rudens sesijoje, todėl dar iki jos turime visus tuos sprendimus paruošti. Natūralu, jog patys svarbiausi sprendimai, įskaitant ir mokestinę sritį, turi būti priimti šiemet.

- Gal jau esate preliminariai pasiskaičiavę, kokie galėtų būti mokesčių tarifai po šio sujungimo?

- Skaičiavimai šiuo metu yra atliekami, jie artėja į pabaigą. Manau, kai peržiūrėsime visą mokestinę sistemą, įskaitant ir lengvatas, visus savo siūlomus konkrečius skaičius vienu metu paskelbsime visuomenei, pateiksime juos viešai diskusijai.

- Ar išlaikomas „valstiečių“ rinkimų programoje deklaruotas tikslas turėti du su darbo pajamomis susijusius mokesčius - gyventojų pajamų ir pensijų draudimo?

- Pagal patvirtintą planą, visi mokesčiai bus perkeliami į darbuotojo pusę, o kadangi bazinės pensijos mokėjimas kelsis į valstybės biudžetą, tai „Sodros“ įmoka mažės, tačiau atitinkama dalimi padidės gyventojų pajamų mokestis. Faktinis darbuotojo apmokestinimas nesikeis, tačiau jis mažės mažiau uždirbantiems - tai priklausys nuo to, kiek bus padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis, o tai lems mūsų ekonomikos augimas ir finansinės galimybės. Nuostata, kad mažiau uždirbantys turi mokėti mažiau, yra labai aiški.

- Tačiau bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą numatytas tik 2019-ųjų pabaigoje?

- Su bazinės pensijos perkėlimu susijusius teisės aktų projektus numatyta pateikti šių metų Seimo rudens sesijai ir įgyvendinimas numatytas iki šių metų pabaigos. Iki 2019-ųjų pabaigos yra numatyta parengti planą ir jį įgyvendinti, bet visi tie sprendimai - juos priimti yra numatyta būtent iki šių metų pabaigos.

- Galima tikėtis, kad bazinės pensijos perkėlimas įvyks jau 2018 metais?

- Manau, kad galima tikėtis, jog tai įvyks kitais metais.

- „Sodros“ skolos perkėlimas į valstybės biudžetą dabar irgi numatomas ketvirtąjį šių metų ketvirtį?

- Natūralu, kad tai yra susiję su visais biudžeto įstatymais, kurių parengimas yra numatytas Seimo rudens sesijai. Taip, programos įgyvendinimo plano juodraštyje buvo numatytas pirmas šių metų ketvirtis, tačiau suderinus visus su tuo susijusius laikotarpius, pamatėme, kad realus terminas yra ketvirtas ketvirtis.

- Ketinate peržiūrėti ir visas mokestines lengvatas, kurias grubiai būtų galima skirstyti pagal naudos gavėjus - gyventojus arba verslą. Kurios grupės lengvatų atsisakymas, jūsų nuomone, būtų prasmingesnis?

- Manau, kad į lengvatas turime žiūrėti iš kelių kriterijų pusės. Pirmiausia, ar tie tikslai, kurie buvo ir yra keliami tai lengvatai, ar lauktas rezultatas yra pasiektas, ar iš tikrųjų jis yra pasiekiamas. Antras dalykas, ar ši lengvata yra socialiai teisinga, ar nevyksta perskirstymas iš bendrų mokesčių mokėtojų pinigų labiau turtingiesiems. Reikia įvertinti, ir kiek tai kainuoja visuomenei, mokesčių mokėtojams. Ir tik tuomet kompleksiškai bus galima kalbėti apie konkrečius pasiūlymus, kurias lengvatas reikia naikinti, o kurias palikti. Esame pažadėję, kad tą iki vasaros atliksime, darbai yra įsibėgėję ir kai tik turėsime konkrečius rezultatus, pateiksime pasiūlymus viešai diskusijai.

- Sutikite, turbūt sunku surasti lengvatą, kuri būtų idealiai socialiai teisinga.

- Visada reikia prisiminti, kad valstybės ištekliai yra riboti, dėl to reikia susikoncentruoti, kur valstybė galėtų kurti paskatas, kad pasiektų geriausią įmanomą rezultatą. Mokestinės lengvatos dažnai nėra tas efektyvus būdas, kaip pasiekti joms keliamus tikslus. Jeigu kalbame apie mažiausiai uždirbančius, galbūt skurstančius asmenis, tai šią problemą nebūtinai reikia spręsti mokestinėmis lengvatomis, o tikslinės pagalbos teikimu, tikslinėmis išmokomis. Šie variantai, atsisakius tam tikrų mokestinių lengvatų, būtų svarstomi.

- Esate lengvatų mažinimo šalininkas?

- Taip.

- Tačiau ne viskas priklauso nuo Vyriausybės. Aš beveik neabejoju, kad rudenį Seime bus registruota įstatymo pataisa dėl PVM lengvatos šildymui pratęsimo.

- Kalbat apie PVM lengvatą šildymui, politinė valia yra aiškiai išreikšta, lengvata nustoja galioti šių metų viduryje, ir šių metų biudžete jos pratęsimui nėra numatyta lėšų. Tačiau yra numatyta tikslinė pagalba gyventojams, kuriems iš tikrųjų sunku sudurti galą su galu, tie žmonės galės kreiptis dėl kompensacijų. Dėl efektyvaus paramos modelio šiuo metu dirba tiek Finansų ministerija, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek savivaldybės, kad kompensacija būtų suteikiama maksimaliai mažiausiai varginant gyventojus, turinčius teisę ją gauti.

- Informacijos apie kompensacijų mechanizmą pastaruoju metu trūksta.

- Manau, kad šiam reikalui laiko dar turime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija artimiausiu metu turėtų pateikti pasiūlymą, kad jis būtų tinkamai išdiskutuotas ir būtų iš tiesų efektyvus.

- Daug dėmesio pastaruoju metu sulaukia ir ūkininkams taikomos lengvatos. Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl jiems taikomų akcizų, gyventojų pajamų ir pelno mokesčio lengvatų pernai biudžetas neteko 121,4 mln. eurų pajamų. Nemanote, kad tai pakankamai didelė suma?

- Ne tik ūkininkai, bet ir kiti ūkio sektoriai turi įvairių lengvatų, todėl kompleksiškai vertinsime visas lengvatas, visus lengvatinius režimus, įvairias galimybes legaliai susimažinti mokesčius arba jų visai nemokėti. Tik tuomet pateiksime konkrečius siūlymus, kurių lengvatų būtų tikslinga atsisakyti, o kurias palikti.

- Konkretus pavyzdys - dėl akcizo lengvatos ūkininkams dyzelinui pernai biudžetas negavo 87 mln. eurų.

- Prieš teikdami siūlymą dėl konkrečios lengvatos naikinimo ar palikimo, turime įvertinti visą mokesčių sistemą, visas lengvatas. Labai konkrečius pasiūlymus dėl kiekvienos lengvatos pateiksime, tik įvertinę visus privalumus ir trūkumus.

- Valstybės kontrolė dar 2013 metais atliko mokestinių lengvatų, įskaitant ir ūkininkams, auditą, tačiau per tuos metus realių pokyčių nesulaukėme.

- Kodėl buvo delsiama, turbūt reikėtų klausti ne manęs, o anksčiau dirbusių kolegų. Mes Valstybės kontrolės rekomendacijas taip pat vertinsime, prieš teikdami savo siūlymus.

- Koks likimas laukia Vyriausybės programoje minimų progresinių mokesčių, apie kuriuos programos įgyvendinimo plane jau neužsimenama?

- Niekas netrukdo analizuoti įvairių variantų, kaip būtų galima tobulinti mokesčių sistemą, tačiau kol nepertvarkysime dabartinės sistemos, kol nerevizuosime visų lengvatų, neįvertinsime galimybių su dabartine mokestine sistema paskatinti ūkio augimą, tol diskusijos dėl naujų mokesčių nėra prasmingos. Jei sistemoje turime galimybių susimažinti ar iš viso išvengti mokesčių mokėjimo, įlįsti į šešėlį, bet kokių naujų mokesčių atsiradimas uždės papildomą naštą sąžiningiems verslininkams, o šešėlyje esantis verslas tą išnaudos savo konkurenciniam pranašumui sustiprinti.

Šiuo metu Vyriausybės programos priemonių plane nenumatyta įvesti naujų mokesčių.

- Vyriausybės programos įgyvendinimo plane išliko „Sodros“ įmokų „lubų“ galimybė, tačiau su jomis sunkiai suderinamo „Sodros“ senatvės pensijų dydžio ribojimo atsisakyta.

- Taip, numatyta apsvarstyti galimybę įvesti „Sodros“ įmokų lubas, taip sukuriant palankesnes sąlygas investuotojams, kad jie steigtųsi, kurtu, gamintų ir dalintųsi sukuriama gerove Lietuvoje.

- Veiksmų programos plane vidutinę senatvės pensiją iki 2020 metų numatoma padidinti 27,5 proc. - priklausomai nuo skaičiavimų, iki 325-340 eurų. Ar, Jūsų manymu, tai pakankamas augimas?

- Kartu su nauju socialiniu modeliu buvo įdiegtas pensijų indeksavimas, kuris depolitizavo pensijų didinimą, ir tai yra viena iš struktūrinės reformos dalių. Todėl šiuo atveju turime kalbėti apie tai, ar mūsų ekonomikos augimas leis ir kiek leis tas pensijas padidinti.

- Pensijų indeksavimas priklausys nuo ekonomikos ir darbo užmokesčio fondo augimo. Tačiau ar galima tikėtis papildomų sprendimų didinti pensijas?

- Manau, kad turėtume vengti sprendimų, kurie būtų pagrįsti ne ekonomikos augimo, darbo užmokesčio ir kitais objektyviais rodikliais, o būtų tiesiog politiniai. Turime atsiremti į tai, kiek ekonomikos augimas leidžia didinti pensijas.

- Tokiu atveju, palyginti su dabartiniu dydžiu, pensijos per šį laikotarpį didėtų tik 37-52 eurais. Sutikite, įvertinus prognozuojamą infliacijos augimą, tai nėra itin didelė suma.

- Manau, kad koreguojantis objektyviems dydžiams - tiek ekonomikos, tiek darbo užmokesčio augimo, galės koreguotis ir šis numatomas skaičius.

- Dėkui už pokalbį.

Autorius: Šarūnas Sabaitis

verslas@bns.lt, +370 5 205 8520 - Verslo naujienų skyrius

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-03-15