BDAR
gdpr

Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimo veiksmų programos yra draugiškos aplinkai

Date

2007 08 23

Rating
0

Vilnius, rugpjūčio 23 d. Neseniai Europos Komisijos patvirtintos Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, pagal kurias bus naudojama beveik 85 proc. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, skirtų 2007-2013 m., buvo parengtos atsižvelgus į išsamią ir patikimą informaciją apie galimas jų įgyvendinimo pasekmes aplinkai.

Finansų ministerija, prieš teikdama tvirtinti šias programas, organizavo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV), kurį atliko „Centre for Strategy and Evaluation LLP“ bei UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Tai pirmas SPAV Lietuvoje, atliktas strateginiams dokumentams, kuris atspindi, kaip į veiksmų programas buvo integruoti aplinkos apsaugos klausimai. SPAV ataskaitoje pateikta esamos aplinkos būklės apžvalga, įvardintos aplinkos problemos ir rekomendacijos, kaip jas spręsti, be to, prognozuojami aplinkos pokyčiai, jeigu veiksmų programos nebus įgyvendintos.

SPAV ataskaitoje teigiama, jog  augančios ekonomikos šalyse, kokia ir yra Lietuva, labai svarbu yra sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kurį sukelia besaikis gamtos išteklių naudojimas.  Todėl turime išmokti „pagaminti daugiau gerovės naudojant mažiau gamtinių išteklių“.

Pagrindinės aplinkosaugos problemos, kurios bus sprendžiamos įgyvendinant veiksmų programas:

•  Vandens apsauga. Nepatenkinama geriamojo vandens kokybė: dėl blogos vamzdynų būklės požeminiame vandenyje yra padidinta geležies, mangano ir fluoro koncentracija, todėl būtina kuo skubiau renovuoti apie 21 proc. viso tinklo. Apie 1 mln. šalies gyventojų  naudoja gruntinį kastinių šulinių arba individualių gręžinių vandenį, kuris dažnai yra užterštas ir neatitinka reikalavimų geriamam vandeniui. Be to, didesniuose miestuose plečiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą, proporcingai didėja ir nuotekų valymo metu susidarančio dumblo kiekiai. Šis dumblas nėra tinkamai tvarkomas, tik kaupiamas, tačiau savivaldybės ir vandentvarkos įmonės nepajėgios savarankiškai spręsti  šią problemą.

•  Atliekų tvarkymas. Lietuvoje per metus susidaro beveik 5 mln. tonų nepavojingų atliekų ir apie 120 tūkst. tonų pavojingų atliekų, komunalinės atliekos sudaro apie 1 mln. tonų. Didžioji dalis komunalinių atliekų nerūšiuojama ir nenaudojama kaip antrinės žaliavos. Tik 6 proc. atliekų perdirbama, o 2,8 proc. sudeginama. Vis daugiau atliekų šalinama sąvartynuose, kurie neatitinka aplinkos apsaugos reikalavimų ir teršia aplinką. Didelė problema yra praeityje sukauptų pavojingų atliekų bei teritorijų sutvarkymas.

• Oro kokybė. Nors oro kokybė nėra bloga, pastaraisiais metais tampa aktuali didžiųjų miestų užterštumo kietosiomis dalelėmis problema, kuri susijusi su  nepakankamu viešojo transporto išvystymu ir augančiu individualių automobilių skaičiumi. Net 75 proc. keleivinio transporto priemonių yra daugiau kaip 10 metų senumo. Be to, labai mažai naudojamas bevariklis transportas.

• Biologinė įvairovė ir kraštovaizdžio apsauga. Daugumoje saugojamų teritorijų (iš viso jos užima 15 proc. šalies teritorijos) silpnai išvystyta pažintinio turizmo ir ekologinio švietimo infrastruktūra – tai labai riboja saugomų teritorijų vertybių prieinamumą visuomenei. Šalies kraštovaizdį darko nenaudojami karjerai, pradėti ir nebaigti statyti statiniai, nenaudojamos aikštelės, žemės ūkio gamybiniai centrai ir kt. objektai. Tai mažina šalies rekreacinį potencialą, patrauklumą bei sudaro pavojų lankytojams. Ypatingo dėmesio nusipelno Baltijos jūros kranto apsauga, nes dažnos uraganinės audros, vandenyno lygio kilimas ardo krantus. Jūrinės industrijos plėtra taip pat neigiamai veikia krantodaros procesus.

• Teritorijų planavimas. Daugelyje miestų ir rajonų savivaldybių galiojantys bendrieji  teritorijų planavimo dokumentai yra pasenę, o tai mažina investuotojų galimybes realizuoti savo užmojus.

• Būstas.  Dauguma (66 proc.) Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose. Daugybė būstų yra neprižiūrimi ir susidėvėję, statyti iki 1990 m. Jų termoizoliacinės savybės neatitinka šiandienos poreikių. Be to, apie 70 proc. individualių gyvenamųjų namų, vaikų ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų apdengti stogais su asbestu, kuris kelia grėsmę žmogaus sveikatai.

• Efektyvesnis energijos vartojimas. Viena rimčiausių neefektyvaus energijos vartojimo Lietuvoje priežasčių yra ta, kad daugumos viešosios paskirties pastatų šiluminės savybės yra labai prastos ir jiems apšildyti reikia daug energijos. Šių pastatų renovacija – vienas svarbiausių uždavinių.

• Valdymas. Tiksliai ir operatyviai vertinti aplinkos būklę trukdo tai, kad Lietuvoje veikianti aplinkos monitoringo ir taršos kontrolės sistema atsilieka nuo ūkinės veiklos vystymosi tempų bei didėjančių aplinkosaugos reikalavimų.

• Visuomenės informavimas. Visuomenė yra mažai informuota apie aplinkos problemas, ir tai stabdo jos dalyvavimą, priimant aplinkosaugos sprendimus.

SPAV atskaitos išvada – veiksmų programų prioritetai, tikslai ir uždaviniai atitinka tiek šalies ūkio plėtros, tiek ir aplinkosaugos strategines nuostatas. Jeigu veiksmų programos nebus įgyvendintos, sparčiai auganti ekonomika gali padaryti neigiamą poveikį aplinkai, gali nukentėti saugomos teritorijos. Vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, atliekų surinkimo kainos didėtų, tačiau negerėtų šių paslaugų ir aplinkos kokybė. Rekreacinių išteklių būklę ir toliau blogintų didėjantis neorganizuotas turizmas, o šalis vis tiek liktų terra incognita dėl turistinio įvaizdžio trūkumo. Jei aplinkosaugos nepasiektų veiksmų programose numatytos investicijos, neigiamos pasekmės aplinkai išryškėtų gana greitai, o po kurio laiko tai neigiamai paveiktų ir šalies verslą bei ekonomiką.

Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programas, strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) ir daugiau susijusios informacijos galima rasti interneto svetainėje www.esparama.lt.

 

Viešųjų ryšių skyrius
Tel.: 2399 296
www.finmin.lt