2008 m. birželio mėnesį paskelbtos vidutinės trukmės ekonominių rodiklių perspektyvos

Lietuvos ūkio projekcijų perspektyvos 2008 metams   išlieka stabilios: ūkio augimas nuosaikiai lėtėja ir pradeda kelis metus truksiantį kainų stabilizavimosi laikotarpį. 2008 metų pirmą ketvirtį užimtųjų skaičiaus 0,2 procento augimas vyko per daug nenukrypdamas nuo pavasarį projektuoto 0,3 procento augimo. Pirmojo pusmečio kredito prieaugio lėtėjimas atitiko projekcijų prielaidas: Lietuvoje komerciniai bankai pradėjo labai švelnų ūkio vėsinimą, nes pirmąjį ketvirtį išduotų kreditų prieaugio per ketvirtį sumažėjimas sudarė tik 2,5 , o antrąjį – 1,8 procento ketvirtinio BVP. Kita vertus, komercinių bankų 2007 m. IV – 2008 II ketvirčius Latvijoje ir Estijoje įvykdytas staigus kredito prieaugio sulėtinimas, sudaręs 9,2-13,9 procento ketvirtinio BVP, iš esmės padidina rizikos scenarijų išsipildymo Lietuvoje tikimybę 2009 metais. 2007 metų pirmą ir antrą ketvirčius Estijoje ir Latvijoje įvykęs 3,8-5,3 procento ketvirtinio BVP kredito prieaugio sulėtėjimas šiose šalyse per du-tris ketvirčius sukėlė pernelyg staigų vartojimo nuosmukį ir augimo sulėtėjimą. Paskutinius du ketvirčius  spartėjančiai mažėjantis Latvijos ir Estijos komercinių bankų išduodamų kreditų prieaugis, nesiekia nė trečdalio prieš metus buvusios sumos, todėl tikėtina, kad po dviejų trijų ketvirčių šias šalis ištikęs drastiškas vartojimo nuosmukis sparčiai gilės.

1 lentelė. Klientams suteiktų paskolų* prieaugis, proc. ketvirtinio BVP

 2 lentelė. Klientams suteiktų paskolų* prieaugio pagreitėjimas, proc. ketvirtinio BVP

* Be paskolų finansų institucijoms ir Vyriausybei. Išsamesnė informacija.

Pastaba. Paskolų prieaugis mln. Lt apskaičiuojamas palyginus su praeitu ketvirčiu ir įvertinamas kaip ketvirtinio BVP dalis. Paskolų prieaugio pagreitėjimas mln. Lt apskaičiuojamas lyginant paskolų prieaugio nagrinėjamų ir praeitų metų atitinkamus ketvirčius ir vėliau įvertinamas kaip ketvirtinio BVP dalis. Oficialūs pirminiai duomenys gauti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių centrinių bankų (www.lb.lt, www.bank.lv, www.bankofestonia.info) ir statistikos institucijų (www.stat.gov.lt, www.csb.gov.lv, www.stat.ee).

Padidėjo 2006 metais įžvelgtų ir įvertintų rizikų išsipildymo tikimybė. 2006 metų rugsėjį Finansų ministerija viešindama ekonominių rodiklių projekcijas skelbė: „Darome prielaidą, kad TVF konsultacijų išankstinės išvados apie kaimyninių šalių ūkį pagelbės joms laiku įgyvendinti ekonominės politikos priemones ir sudarys Lietuvai palankias išorines plėtros sąlygas.“ „Kita vertus, jeigu išsipildytų TVF nuogąstavimai dėl korekcijos Estijos arba Latvijos ūkyje ir komerciniai bankai pernelyg sparčiai pakeistų kredito pasiūlos politiką, tai Lietuvos ūkio augimas korekcijos metais būtų keliais procentiniais punktais lėtesnis, o po to vėl susilygintų su aukštu potencialiu BVP augimu. Neplanuoto BVP augimo lėtėjimo metu nominalaus fiskalinio deficito didėjimas, esant palankioms skolinimosi sąlygoms bei nepažeidžiant Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo pakto reglamentų nuostatų, galės būti panaudotas, kaip ūkį stabilizuojanti priemonė. Taip pat kelių procentinių punktų nominalaus BVP augimo lėtėjimą galėtų sukelti nekilnojamojo turto kainų sugrįžimas iki ekonominį pagrindimą turinčio lygio.“

Kadangi verslininkai apie šias besiformuojančias rizikas buvo informuoti iš anksto  2006 metais, tai yra pagrindas tikėtis, kad šių rizikų išsipildymo pasekmės bus švelnesnės. Šias nuostatas gali tekti koreguoti vėliau, kai bus surinkti statistiniai duomenys apie Lietuvos ūkio subjektų faktinį pasiruošimą staigiai trumpalaikei vartojimo depresijai Estijoje ir Latvijoje. 2009 metams projektuojamas Lietuvos ūkio augimas gali būti įgyvendintas, tik jeigu vyks projektuojama savalaikė disinfliacija, t.y. komerciniai bankai kredito prieaugį mažins nuosaikiai ir nesukeldami šokų, o tam tikruose ūkio segmentuose vyks kainų mažėjimas. Šias rizikas gali efektyviai atsverti racionalūs verslininkų prevenciniai sprendimai, kuriems paruošti buvo turima keli metai ir kuriuos belieka tik ryžtingai ir savalaikiai įgyvendinti.

Užsienio komercinių bankų sprendimai steigti savo atstovybes Lietuvoje yra savalaikis pasiryžimo vystyti Lietuvos ūkį įsipareigojimas, šiuo metu suteikiantis pagrindą rizikos scenarijaus nelaikyti centriniu.

Padidėjo anksčiau nereikšmingomis laikytos rizikos ir kelių rizikos veiksnių išsipildymo vienu metu tikimybė. Nors 2007 metų liepos pabaigoje JAV prasidėjusi finansų krizė buvo sėkmingai ir greitai suvaldyta, tačiau jos pasekmės gali sulėtinti visos ES ūkio plėtrą. Jeigu Lietuvos prekybos partnerių Europos Sąjungoje plėtra sulėtės, tai apsunkins mūsų eksportuotojų perspektyvas. Šiuo metu nėra pakankamai duomenų leidžiančių įvertinti šios rizikos poveikį Lietuvos BVP augimui.

Tarptautiniai kainų pokyčiai labai nepalankiai veikia visos Lietuvos arba bent daugumos piliečių disponuojamas pajamas. Jeigu pastarąjį mėnesį iki rekordinio lygio staiga pabrangusi nafta neatpigs, tai vidutinis metinis naftos brangimas sudarys apie 42 procentus. Dėl gamtinių dujų pabrangimo apie 70 procentų Lietuva taip pat praras dalį nacionalinių pajamų. Lietuvai maisto prekių brangimas 2007 metais apie 0,8 procento BVP padidino iš užsienio prekybos gaunamas įplaukas, tačiau papildomos pajamos yra sukoncentruotos mažame ūkio segmente: daugumos vartotojų perkamoji galia dėl tarptautinio maisto prekių brangimo taip pat  stipriai mažės. Dėl pabrangusių gamtinių dujų, naftos, maisto produktų  ir monopolinių-oligapolinių viršpelnių Lietuvos vartotojų disponuojamos pajamos sumažės keliais procentais BVP. Tokiam daugumos vartotojų perkamosios galios sumažėjimui tapus permanentiniu, BVP augimas vėlesniais metais gali sulėtėti labiau nei prognozuojama šiuo metu.

Jeigu kuro kainos išliktų 2008 metų gegužės mėnesio lygyje, tai dėl ūkio priklausomybės nuo pabrangusių importinių naftos ir gamtinių dujų 2008 metų einamosios sąskaitos deficitas  pablogėtų apie 2,5 procentus BVP. Mineralinių produktų prekybos disbalansas sudarytų apie pusę Lietuvos einamosios sąskaitos deficito. Skandinavijos bankų teikiamas finansavimas pagrįstai griežtėja, tačiau tai apribos Lietuvos galimybes importuoti ir todėl vartotojai anksčiau ar vėliau privalės keisti importinių prekių, ypatingai kuro, vartojimo įpročius. Naftos ir gamtinių dujų  pabrangimas suformavo riziką, kad visuomenė nėra pasirengusi radikaliai ir skubiai keisti gyvenimo būdą: vietoje individualių automobilių rinktis viešąjį transportą, investuoti į šilumos efektyvų naudojimą. Pasitvirtinus nuogąstavimams, kad visuomenė nesugeba keisti gyvenimo būdą, šalies kreditiniai ištekliai būtų eikvojami importuojamam kurui apmokėti, o ne gamybinei veiklai plėsti arba refinansuoti, todėl ūkinė veikla lėtėtų dar labiau. Tvaraus kuro išteklių naudojimo iniciatyvos yra būtinos, kad realizuotųsi ekonominių rodiklių projekcijų centrinis scenarijus.

2007 metų globalios finansų krizės pasekmės Kazachstane apribojo naudotų automobilių reeksportą 2008 metais, todėl šios rizikos poveikis Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijoms gali paaiškėti vėliau, kai statistiniai duomenys parodys, kiek yra lankstūs Lietuvos eksportuotojai ieškodami naujų rinkų.

Planinių ūkio stimuliavimo priemonių vykdymas, siekiant išvengti rizikų sinergijos efekto ir pernelyg didelio deficito, tenkintų reitingų agentūrų lūkesčius. 2007 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1358 dėl Lietuvos konvergencijos 2007 metų programos, įpareigojo įgyvendinti ūkio stimuliavimo 2009 metams priemonių gaires: „... per 2008 metus parengti priemones, galinčias užtikrinti, kad būtų nuosekliai naudojamasi mažai infliacijai ir dideliam užimtumui reikalingu ūkio potencialiu augimu ir nedidinamas valdžios sektoriaus deficitas. Prireikus šiomis priemonėmis būtų galima siekti realaus sektoriaus ir mokestinių bazių stabilumo. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės, kurios produktyvumą užtikrina privataus sektoriaus dalyvavimas siekiant bendro projekto pelno, taikymas valstybės fiskalinio deficito nedidinančiomis investicijoms leistų išvengti didesnio už natūralų ciklinį augimo lėtėjimo ir užtikrintų planuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surinkimą“.

 Jeigu išsipildytų Konvergencijos programoje numatyti rizikos scenarijai, 2008 metais gali būti siūloma atididėti Konvergencijos programoje įvardintas papildomas priemones 2008 metų fiskalinėms užduotims įvykdyti ir taip išvengiant prociklinio fiskalinio deficito mažinimo 2008 ir 2009 metais. Išsipildžius rizikai dėl staigaus išorinio disbalanso sumažinimo ir ūkio plėtros lėtėjimo, siekį subalansuoti biudžetą laikinai pakeistų siekis neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos. Kita vertus, ES steigimo sutartyje numatytomis aplinkybėmis: nenumatytomis aplinkybėmis staiga labai sulėtėjus BVP augimui ir netekus mokestinių pajamų - deficitui nedaug viršijus 3 procentų BVP ribą, pagal tarptautines sutartis būtų vykdomas įsipareigojimas greitai sumažinti fiskalinį deficitą ir vėliau vėl siekti subalansuoto biudžeto.

Infliacijos lėtėjimo perspektyvos išlieka patikimos ir stiprėja kainų mažėjimo, ypatingai vidaus paklausą tenkinančiuose sektoriuose, tikimybė. Lietuvos komerciniai bankai kaip ir Latvijos bei Estijos bankai priklauso tiems patiems užsienio investuotojams ir paklūsta toms pačioms pelno siekimo strategijoms. Todėl  Lietuvos verslininkams yra apdairu savo įmonių finansinius likvidumo rodiklius planuoti pagal Estijoje ir Latvijoje komercinių bankų vykdomą kredito prieaugio drastiško mažinimo ir vartojimo depresijos scenarijų. 2007 metų pavasarį Finansų ministerijos paviešinta rekomendacija tampa kertiniu akmeniu verslo strategijoms siekiančioms išsaugoti valdomo kapitalo vertę: „... vidutinės trukmės ūkio rizika priklauso nuo šalies gebėjimo laiku ir racionaliai pasiruošti natūraliems ūkio ciklams. Tiek privataus, tiek valdžios sektoriaus finansinius likvidumo ir mokumo rodiklius tikslinga vertinti ne tik pagal nominalias, bet ir struktūrines vertes: yra apdairu atsižvelgti į laikinai gaunamas ciklines pajamas, kurios išnyks kartu su kredito prieaugio lėtėjimu. Pastaraisiais metais vidutiniškai apie šeštadalis įplaukų yra gaunama dėl kasmet spartėjusio kredito prieaugio, kuris praėjusiais metais sudarė šeštadalį BVP. Sektoriai, kurių įplaukos dėl paskolų prieaugio gausėjo labiau nei kitų, savo finansinių rodiklių apytikrę struktūrinę vertę gautų atsižvelgdami į didesnes nei šeštadalis (statybų sektorius, mažmeninės prekybos, pramonės, finansinio tarpininkavimo), o sektoriai, kurių įplaukas paskolų prieaugis paveikė per antrinius makroekonominius stimulus dėl paspartėjusio darbo užmokesčio statybų, prekybos, finansinio tarpininkavimo ir pramonės sektoriuose, savo struktūrinę finansinių rodiklių vertę gautų atsižvelgdami į mažesnes nei šeštadalis ciklines pajamas. Apytikrė įmonių finansinių rodiklių struktūrinė vertė leistų išvengti neplanuotų pasekmių, prasidėjusių kartu su cikliniu palūkanų normų didėjimu.“

Verslininkai, planuojantys apdairiai valdyti ūkio ciklo riziką, turi kelis ketvirčius parengti  finansines priemones likvidumo stygiaus scenarijui. Lojalūs pirkėjai būtų patikimiausias likvidžių lėšų šaltinis rizikos scenarijaus atveju. Atsižvelgiant į visas rizikas ir vartojimui skiriamų lėšų akivaizdų lėtėjimą, kelių ketvirčių perspektyvoje reikia tikėtis konkurencijos paaštrėjimo ir kainas mažinančių „kainų karų“, ypač oligapoliniame mažmeninės prekybos sektoriuje. Įmonių finansus derėtų planuoti atsižvelgiant į akivaizdžias tendencijas, pagal kurias didėja  palūkanų priedai už riziką ilgalaikėms paskoloms. Įmonių finansų apdairų planavimą reikės derinti su dėl įstojimo į ES sumažėjusiu darbo užmokesčio lankstumu: vieninga ES darbo rinka apsunkins įmonių galimybes trumpalaikes likvidumo problemas spręsti mažinant darbo užmokestį arba atleidžiant darbuotojus. Įmonės trumparegiškai atleidusios darbuotojus gali jų nesusigražinti paspartėjus ūkio plėtrai vėlesniais metais. Darbo našumo didinimas tampa kertiniu įmonės vertės išsaugojimo veiksniu.

Apdairiai parengtas 2009 metų valstybės biudžeto projektas taip pat numatytų daug santūresnį pajamų  planą ir didesnį ilgalaikio skolinimosi poreikį. Toks biudžeto projektas leistų atsižvelgti į TVF rekomendaciją Lietuvai siekti „švelnaus nusileidimo“, bet ruoštis „sunkiam nusileidimui“. Centrinis makroekonominis scenarijus, pagal kurį bus ruošiamas 2009 metų biudžetas bus orientuotas į sudėtingo persitvarkymo scenarijų. Estijos statistiniai duomenys parodo, kaip patikimai veikia ekonominiai dėsningumai: staigaus komercinių bankų paskolų prieaugio mažinimo aplinkybėmis infliacija stabilizuojasi nepaisant valdžios sektoriaus deficito arba pertekliaus blogėjimo. Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad dėl valdžios sektoriaus pajamų tendencijų pasikeitimo Estijoje mažėjantis perteklius ir infliacijos stabilizacija vyksta tuo pačiu metu: stabilizavosi arba mažėti pradėjo kainos už rekreacijos, kultūros, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugas. Pirmas neginčijamas disinfliacijos Estijoje rodiklis yra BVP defliatoriaus sumažėjimas 3 procentiniais punktais: 2007 metų IV ketvirtį jis sudarė 11 procentų, o 2008 metų pirmą ketvirtį staiga stipriai pakeitė tendenciją ir sumažėjo 3 procentiniais punktais. Išsilaikius tokioms stiprioms tendencijoms po kelių ketvirčių realizuotųsi BVP defliatorių defliacijos rizika: daugelyje sektorių prasidėtų drastiškas pelnų nykimas. Kadangi Estijoje komerciniai bankai kredito prieaugį pradėjo mažinti 3 ketvirčiais anksčiau nei Lietuvoje ir šis procesas sparčiai stiprėjo, tai šioje šalyje infliacijos sulėtėjimas prasidėjo taip pat anksčiau.

Silpniausią rinkos jėgų spaudimą mažinti kainas patirtų eksportuojamas prekes ir paslaugas teikiančios įmonės. Todėl mažiausiai išbandymų arba tik neesminius finansinius sunkumus patirtų įmonės, eksportuojančios paklausias prekes arba paslaugas.

Išskirtiniu vidaus sektoriumi, galinčiu išlaikyti didesnius įkainius ir viršpelnius, išliks finansinio tarpininkavimo sektorius: komercinių bankų pelnai ir toliau bus išskirtinai dideli palyginus su kitais sektoriais. Kita vertus, Lietuvos banko praėjusiais metais leistas gausus naujų komercinių bankų ir jų atstovybių  steigimasis optimaliai ir laiku stiprina konkurenciją finansinių paslaugų rinkoje ir didina švelnios ūkio disinfliacijos tikimybę.

Didesnio pelningumo taip pat galima tikėtis tam tikrose prekių grupėse dėl Giffeno prekių efekto: gali padidėti pirmo būtinumo prekių vartojimas, nepaisant aukštų kainų. Paklausa Giffeno prekėms gali pasireikšti po kelių metų sulėtėjus darbo užmokesčio augimui.

Bet kokio scenarijaus atveju susidarys palankios sąlygos išlaikyti teigiamus finansinius rodiklius verslui, teikiančiam žemesnių kainų ir gausios paklausos prekes ir paslaugas. Paskutinių ketvirčių duomenys rodo, kad pastaruosius kelis metus išlikę aktualūs teiginiai apie kainas ir įmonių finansinius rodiklius artimiausiais ketvirčiais gali prarasti sąsajas su ūkio perspektyvomis. 2005 metų rudenį skelbtos rizikos, kad „...infliacijos spartėjimą gali sukelti netobulos ir ribotos konkurencijos sektorių siekis didesnių kainų pagalba dalį padidėjusių vartotojų pajamų panaudoti įmonių finansiniams rodikliams gerinti“ – buvo pagrįstos 2003 metų rudenį pirmą kartą paskelbtomis ir vėliau sustiprėjusiomis tendencijomis, „...kad kredito apimčių augimas artimiausiu laikotarpiu nelėtės ir sudarys palankias sąlygas spręsti įmonių trumpalaikes ir ilgalaikes finansines problemas.“ Realizavusis rizikai dėl kredito prieaugio staigaus lėtėjimo, šių teiginių būtų atsisakyta.

Latvijoje ir Estijoje komercinių bankų pradėtas paskolų prieaugio mažinimas savo mastu pralenkia pasaulio centrinių bankų praktikoje pasitaikančias infliacijos mažinimo pasekmes, todėl Lietuvos verslininkai iš anksto pasiruošę kainų mažėjimo rizikos scenarijui turi daugiausiai galimybių išsaugoti savo valdomo kapitalo vertę.