2012 m. balandį paskelbtos vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijos išsamiau

Gana spartų BVP augimą 2011 m. (5,9 proc.), kaip ir buvo prognozuota, nulėmė auganti gamyba ir atsigaunantis vartojimas. Iki trečiojo 2011 m. ketvirčio ekonomika augo labai sparčiai (daugiau nei 6 proc. vidutiniškai per ketvirtį), tačiau ketvirtąjį ketvirtį  Lietuvos  ekonomika patyrė ES skolos krizės sukeltą poveikį ir buvo užfiksuotas santūresnis 4,4 proc. augimas. Mažiau augusios užsienio paklausos poveikį sušvelnino sparčiau augusi vidaus paklausa, ypač privatus vartojimas. Jis paskutinį metų ketvirtį augo itin sparčiai.

Po kelerius metus trukusio realaus galutinio vartojimo mažėjimo 2011 metais fiksuotas 4,7 procento augimas, o namų ūkių vartojimo išlaidos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 6,1 procento. Privatų vartojimą labiausiai skatino gerėjusios namų ūkių nuotaikos ir atsigaunanti darbo rinka – mažėjo nedarbo lygis, augo užimtumas ir darbo užmokestis. Tai leido namų ūkių pajamoms augti greičiau už infliaciją ir didino jų perkamąją galią. Padidėjusi perkamoji galia ir gerėję ateities lūkesčiai mažino namų ūkių paskatas taupyti, todėl namų ūkiai galėjo skirti didesnę pajamų dalį ne pirmo būtinumo prekėms įsigyti. Tai ypač pasakytina apie 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį, kai privatus vartojimas per metus paaugo 8,1 procento.

Nors privataus sektoriaus įsiskolinimas ribojo ir toliau ribos vartojimo finansavimo galimybes, tačiau augančios pajamos ir sukaupti gyventojų indėliai sudarys sąlygas 2012 metais saikingai didėti privačiam vartojimui: pastaruoju metu infliacija viršija palūkanas už indėlius, tai skatina vartoti, o ne kaupti ateičiai. 2012 metais padidėjus užimtumui ir sparčiau augant darbo užmokesčiui namų ūkių vartojimas augs greičiau nei BVP.

Dėl poreikio toliau konsoliduoti viešuosius finansus valdžios sektoriaus vartojimas vidutiniu laikotarpiu išliks  nuosaikus.

2012 metais  pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose numatoma lėta plėtra, o ES ekonomikos augimo perspektyvos vis dar rizikingos, tačiau Europos centrinio banko ir ES šalių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad ir 2012–2015 metų laikotarpiu toliau formuosis palankios sąlygos Lietuvos ūkiui augti.  Lietuvos ūkis išsaugojo konkurencingumą, todėl eksporto augimo 2013–2015 metais mastas turėtų būti  artimas daugiamečiam vidutiniam eksporto augimo mastui. Tačiau  dėl prastesnių pagrindinių eksporto rinkų perspektyvų 2012 m. paklausa Lietuvos eksportui sumažės, todėl eksporto plėtra bus lėtesnė.

Šiuo metu susiformavusios ūkio tendencijos tendencijos nesudaro pagrindo keisti centrinio ūkio scenarijaus: kaip ir 2011 m.  lapkričio mėn. numatoma, kad Lietuvos ūkis 2012 m. augs 2,5 procento, o atsižvelgus į šiuo metu suformuotus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos įsisavinimo planus ir darbo jėgos mažėjimą dėl visuomenės senėjimo BVP augimas 2013–2014 metais sieks atitinkamai 3,7 – 3,4 procento. Tikimasi, kad 2015 m. BVP augimas paspartės iki 4,3 procento.

Dėl globalios ūkio  plėtros perspektyvų neapibrėžtumo Lietuvos ūkio subjektai atidės savo investicinius planus, todėl  investicijos į bendrąjį pagrindinį kapitalą 2012 m. turėtų augti 2-3 procentus, tačiau  2013–2015 m., atsigavus išorinei aplinkai, tikimasi spartesnio jų augimo – investicijos turėtų vidutiniškai augti apie 5 procentus.

Artimiausiu metu, kol vartojimo atsigavimas bus saikingas, o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos – kainų poveikis išliks menkas, metinės ir vidutinės metinės infliacijos lygis mažės, ir 2012 metų pabaigoje neviršys 3 procentų. Nepaisant to yra rizika, kad dėl galimų tarptautinių naftos tiekimo sutrikimų ar geopolitinių konfliktų naftos kaina augs sparčiau nei numatyta Europos Komisijos prielaidose, ir tai neigiamai paveiktų įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje.  Be to, pasaulyje nuolat augant maisto paklausai maisto žaliavų ir produkcijos kainų mažėjimas įmanomas tik susiklosčius derliui palankioms gamtinėms sąlygoms. Todėl maisto žaliavų brangimas vidutinės trukmės laikotarpiu taip pat priskirtinas prie didesnės infliacijos rizikos. Maisto žaliavų ir energijos kainų poveikis Lietuvos infliacijai būtų didesnis nei išsivysčiusiose šalyse dėl didesnės su šiomis kainomis susijusios vartotojų krepšelio dalies. Kita vertus, nors tarptautinės institucijos prognozuoja, kad ateityje maisto žaliavų ir energijos kainos išliks aukštos, yra teigiama rizika, kad pasiektos aukštos kainos artimiausiais metais augs silpniau.

2012 metais sulėtėjus eksporto augimui darbo užmokestis augs šiek tiek lėčiau nei 2011 metais. Vėliau atsigavus užsienio paklausai ir toliau šalyje mažėjant darbo jėgos kiekiui darbo užmokestis neišvengiamai pradės didėti sparčiau. Didėjanti vartotojų perkamoji galia irgi skatins bendrojo kainų lygio kilimą vėlesniais metais. Numatoma, kad 2012–2015 metų laikotarpiu vidutinė metinė infliacija svyruos 2,7–3,5 procento ribose.

Nors nedarbo lygis 2011 metų IV ketvirtį vis dar buvo aukštas ir siekė 13,9 procento, per metus (palyginti su 2010 metų IV ketvirčiu) jis sumažėjo 3,2 procentinio punkto. 2011 metais nedarbo lygis sudarė 15,4 procento ir buvo vidutiniškai 2,4 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus, o nedarbo sumažėjimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Tai lėmė 2 procentais išaugęs užimtųjų skaičius ir 14,5 procento sumažėjęs bedarbių skaičius.

2011 metų antroje pusėje įsivyraujant neapibrėžtumui dėl Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvų verslo tendencijų apklausų rezultatai dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus artimiausiems 2–3 mėnesiams ėmė prastėti. Tai rodė šalies verslo dalyvių netikrumą dėl verslo plėtros artimiausioje ateityje ir darbuotojų skaičiaus didinimo. Nepaisant to, pirmųjų dviejų 2012 metų mėnesių duomenys įspėja apie rezultatų stabilizavimosi tendenciją, kas 2012 metais leidžia tikėtis nedidelio užimtųjų skaičiaus augimo. Optimizmo suteikia ir 2012 m. sausio–vasario mėnesiais pagerėję vartotojų lūkesčiai dėl bedarbių skaičiaus pokyčių per artimiausius 12 mėnesių.

Tačiau dėl  atviros Europos Sąjungos darbo rinkos, žymaus gyventojų skaičiaus mažėjimo ir jų senėjimo vidutinės trukmės laikotarpiu nesitikima darbo jėgos augimo ar mažėjimo stabilizavimosi. Numatoma, kad vidutinis metinis užimtųjų skaičius  iki 2015 metų išaugs 3,3 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 9,8 procento.

Didžiausią nerimą Lietuvos ekonomikai ir jos finansų institucijoms kelia didėjantys Europos šalių valstybinio ir finansų sektorių nesubalansuotumai, euro zonoje prognozuojama makroekonominė recesija ir dėl šių priežasčių tikėtina lėtesnė ekonomikos plėtra pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse. Todėl Lietuvos eksporto rinkų perspektyva Europos Sąjungoje išlieka pagrindiniu ūkio raidos scenarijaus peržiūrėjimo rizikos veiksniu.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

 BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų

Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos