2013 m. balandį paskelbtos vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijos išsamiau

Nors po itin sparčios plėtros 2011 metais, 2012 metais Lietuvos ekonomikos augimas sulėtėjo – BVP išaugo 3,6 procento,  Lietuvos ekonomika  pademonstravo atsparumą neigiamiems išorės ir vidaus veiksniams ir išliko viena iš sparčiausiai ES augančių ekonomikų. Ūkio augimą  lėmė auganti gamyba, rekordinis javų derlius, sparti eksporto plėtra ir vartojimas.

2012 metais labiausiai augo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (8,6 procento), informacijos ir ryšių (7,0 procento), prekybos, transporto ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų (6,3 procento), apdirbamosios gamybos (6,6 procento) sektorių bendroji pridėtinė vertė. Po 2011 metais fiksuoto statybos darbų suaktyvėjimo 2012 metais buvo stebimas nuosmukis – statybos veikloje sukurta 5,0  procento mažiau pridėtinės vertės nei prieš metus per tą patį laikotarpį.

2012 metais, palyginti su 2011 metais, prekių ir paslaugų eksportas augo sparčiau nei importas (atitinkamai 11,2 ir 5,6 procento), o grynasis eksportas teigiamai veikė BVP augimą. Lietuvos ūkis išsaugojo konkurencingumą, todėl eksporto augimo 2013–2016 metais mastas turėtų būti artimas daugiamečiam vidutiniam eksporto augimo mastui.

Dėl neapibrėžtų euro zonos plėtros perspektyvų Lietuvos ūkio subjektai atidėjo savo investicinius planus, todėl investicijos į bendrąjį pagrindinį kapitalą 2012 metais sumažėjo 2,5 procento (didžiausias šio rodiklio kritimas užfiksuotas IV ketvirtį – 7,7 procento).   Tikimasi, kad  2013–2016 metais, atsigavusi išorinė aplinka, palankios skolinimosi sąlygos, geresnės, nei kitų ES šalių narių ekonomikos perspektyvos, palanki verslui aplinka, Vyriausybės inicijuojami projektai (naujas namų renovacijos modelis) skatins Lietuvos verslininkus plėsti gamybinius pajėgumus (jų išnaudojimas šiuo metu siekia 72 procentus) ir didinti investicijas.

2012 metais dėl sumažėjusių realių namų ūkių pajamų, namų ūkių vartojimas augo lėčiau nei prieš metus. Privataus sektoriaus įsiskolinimas ribojo ir toliau ribos vartojimo finansavimo galimybes, tačiau augančios pajamos ir sukaupti gyventojų indėliai sudarys sąlygas 2013 metais saikingai didėti privačiam vartojimui: pastaruoju metu infliacija viršija palūkanas už indėlius, tai skatina vartoti, o ne kaupti ateičiai. Dėl poreikio toliau konsoliduoti viešuosius finansus valdžios sektoriaus vartojimas vidutiniu laikotarpiu išliks nuosaikus.

Nors ES ekonomikos augimo perspektyvos vis dar rizikingos, Europos centrinio banko ir ES valstybių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad ir 2013–2016 metais toliau formuosis palankios sąlygos augti Lietuvos ūkiui.  Todėl nekeičiame 2012 m. rudenį suformuoto Lietuvos ekonominės raidos scenarijaus, kad BVP 2013 m. turėtų išaugti 3 proc., 2014 m. – 3,4 proc., o 2015 m. – 4,3 proc.  Numatome, kad dėl sumažėjusio ES finansinės paramos ūkiui poveikio 2016 m. BVP augimas sulėtės iki 4 proc.

Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI), 2012 metais sudarė 3,2 procento ir buvo beveik 1 procentiniu punktu mažesnė nei 2011 metais (4,1 procento). Svarbiausias sumažėjusios vidutinės metinės infliacijos veiksnys 2012 metais buvo lėtesniu tempu kilusios (o kai kurių prekių – sumažėjusios) daugiausia su išorės veiksniais susijusios kainos.

2013 metais infliaciją šiek tiek paspartins padidinti (siekiant atitikti ES Tarybos direktyvoje nustatytus minimalius reikalavimus) akcizo tarifai dyzelinui (nuo šių metų metų pradžios) ir tabako gaminiams (nuo kovo mėn.), nuo sausio 1 d. iki 1000 litų (17,6 proc.) padidinta minimali mėnesinė alga. Tačiau nuo metų pradžios pradėtas taikyti lengvatinis 9 proc. PVM tarifas keleivių ir bagažo vežimo reguliariaisiais maršrutais paslaugoms ir periodiniams leidiniams turės mažinantį poveikį infliacijai. Atsižvelgiant į labiau susilpnėjusį išorės veiksnių poveikį, 2013 metais tikėtinas mažesnis infliacijos lygis nei numatytas 2012 m. rudenį.

Vidutiniu laikotarpiu, kol vartojimo atsigavimas bus saikingas, o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos – kainų poveikis išliks menkas, numatoma, kad vidutinės metinės infliacijos lygis sieks 2,4–3,2 procento. 2013 metais baigsis infliacijos lėtėjimas, kuris prasidėjo 2011 metų viduryje. 2014–2016 metais numatomas nuosaikus infliacijos paspartėjimas, lydimas augančios darbo jėgos paklausos ir darbo užmokesčio augimo tendencijų. Nepaisant to, yra nedidelė rizika, kad dėl įvairių netikėtų veiksnių (pavyzdžiui, įmanomų tarptautinių naftos tiekimo sutrikimų ar geopolitinių konfliktų) naftos kainai išaugus sparčiau, nei numatyta Europos Komisijos prielaidose, tai neigiamai paveiktų įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje. Be to, pasaulyje nuolat didėjant maisto paklausai maisto žaliavų ir produkcijos kainos mažėti galėtų tik susidarius derliui palankioms gamtinėms sąlygoms (pavyzdžiui, kaip 2012 metais). Todėl maisto žaliavų brangimas vidutiniu laikotarpiu taip pat priskirtinas prie didesnės infliacijos rizikos. Maisto žaliavų ir energijos kainų poveikis infliacijai Lietuvoje būtų didesnis nei išsivysčiusiose šalyse dėl didesnės su šiomis kainomis susijusios vartotojų krepšelio dalies.

Dėl šiemet padidintos minimalios mėnesinės algos darbo užmokestis 2013 m. padidės labiau nei buvo numatyta 2012 m. rudenį. Vėliau, atsigavus užsienio paklausai ir šalyje toliau augant darbo jėgos paklausai bei po truputį mažėjant darbo jėgos, darbo užmokestis didės dar sparčiau. Numatoma, kad darbo užmokestis 2013–2016 metais augs 5–6,5 procento.

2012 metais Lietuva buvo antra šalis Europos Sąjungoje pagal nedarbo lygio mažėjimo spartą. 2011 metais sumažėjęs 2,5 procentinio punkto (iki 15,3 procento), nedarbo lygis 2012 metais mažėjo panašiu tempu ir vidutiniškai sudarė 13,2 procento – 2,1 procentinio punkto mažiau nei 2011 metais. Tai lėmė 1,8 procento išaugęs užimtųjų ir 13,7 procento sumažėjęs bedarbių skaičius.

2012 metais 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis sudarė 62,2 procento ir per metus padidėjo 1,9 procentinio punkto. Viena iš didesnio užimtumo lygio priežasčių – išaugęs laisvų darbo vietų skaičius, kuris 2012 metais vidutiniškai siekė 10,5 tūkst. ir buvo 7 procentais didesnis nei prieš metus. Labiausiai užimtųjų, palyginti su 2011 metais, didėjo apdirbamosios gamybos sektoriuje – vidutiniškai 8,7 tūkst. (4,5 procento augimas), transporto ir saugojimo sektoriuje – vidutiniškai 4,1 tūkst. (4,5 procento augimas), informacijos ir ryšių sektoriuje – vidutiniškai 3,9 tūkst. (15,2 procento augimas), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuje – vidutiniškai 3,7 tūkst. (8 procentų augimas), statyboje – vidutiniškai 3,6 tūkst. (4,2 procento augimas). Užimtųjų skaičiaus augimas 2012 metų II pusmetį, palyginti su 2011 metų II pusmečiu, buvo spartesnis nei lyginant atitinkamų metų pirmuosius pusmečius, kas leidžia tikėtis, kad 2013 metais situacija darbo rinkoje toliau sparčiai gerės.

Optimizmo dėl užimtųjų skaičiaus didėjimo ir nedarbo lygio mažėjimo taip pat suteikia nors ir iš lėto, bet gerėjantys verslo tendencijų apklausų dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus per artimiausius 2–3 mėnesius rezultatai, vis palankesnė vartotojų nuomonių tyrimo metu įvertinta vartotojų nuomonė apie numatomus bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn., jau beveik dvejus metus iš eilės mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis 2012 metų IV ketvirtį bedarbių, neturinčių darbo 1 metus ir ilgiau, buvo 87,3 tūkst. – 37,6 procento mažiau nei prieš dvejus metus, kuomet užfiksuotas didžiausias ilgalaikių bedarbių skaičius nuo 2002 metų II ketvirčio).

Nors ekonomika atsigauna ir nedarbo lygis mažės gana sparčiu tempu, jo lygis išliks gana didelis per visą vidutinį laikotarpį. Numatoma, kad nedarbas 2013 metais sumažės iki 11,5 procento, o 2014–2016 metais dėl lėtesnio darbo jėgos mažėjimo nedarbo lygis  mažės ne taip sparčiai ir atitinkamai sudarys 10,5, 9,8 ir 9,1 procento.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

 BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų

1 - NPI - ne pelno institucijos

Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos