2013 m. rugsėjį paskelbtos vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijos išsamiau

Vilnius, rugsėjo 10 d. Dėl anksčiau, nei numatyta, prasidėjusių spartesnių pagrindinio kapitalo formavimo tendencijų užfiksuotas 3,7 proc. BVP palyginamosiomis kainomis augimas pirmąjį šių metų pusmetį buvo pagrindas 0,7 procentinio punkto padidinti 2013 m. pavasarį numatytą BVP augimą 2013 metams. Keisti 2014–2016 metų BVP augimo scenarijų pagrindo šiuo metu nėra. ES valstybių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad 2014–2016 metais ir toliau formuosis palankios sąlygos augti Lietuvos ūkiui. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. – 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES ir toliau išlieka pagrindiniu ekonominės raidos scenarijaus kitimo veiksniu.

Šiuo metu vis dar nėra užtikrintumo, kad visos skolų krizės apimtos ES valstybės narės sėkmingai įgyvendins struktūrines reformas; išlieka rizika, kad dėl didėjančių euro zonos problemų gali staiga išaugti ES bankų sektoriaus kredito rizika, kuri neigiamai veiktų ES finansinį stabilumą. Lietuvos ūkio plėtra bus spartesnė, nei numatyta ekonominės raidos scenarijuje, jeigu ES ūkis augs sparčiau, nei numatyta Europos Komisijos 2013 m. pavasario prognozėse.

Nors pirmąjį 2013 m. pusmetį Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas augo sparčiau nei importas (atitinkamai 15 ir 11,3 proc.), dėl išaugusios investicinių bei vartojimo prekių paklausos antrąjį 2013 m. ketvirtį šios tendencijos pasikeitė. Manoma, kad tai nėra trumpalaikis efektas, todėl pastaruoju metu fiksuotas teigiamas grynojo eksporto poveikis BVP augimui išblės, o vidaus paklausos įtaka stiprės. Nepaisant nepalankios išorinės aplinkos, Lietuvos ūkis išsaugojo konkurencingumą, tai įgalina nekeisti balandžio mėnesio nuostatos, kad eksporto augimo mastas 2014–2016 metais turėtų būti artimas daugiamečiam vidutiniam.

Pirmojo 2013 m. pusmečio rezultatai rodo, kad bendrasis  pagrindinis kapitalas augo sparčiau, nei buvo numatyta pavasarį, todėl šio rodiklio augimas 2013 metams numatomas didesnis. Pirmąjį 2013 m. pusmetį ypač sparčiai augo investicijos į transporto priemones (49,1 proc.) bei mašinas ir įrenginius (18,3 proc.), augo investicijos į gyvenamuosius pastatus (4,8 proc.) ir kitus statinius (0,6 proc.). Tikimasi, kad 2014–2016 metais atsigavusi išorinė aplinka, palankios verslo ir namų ūkių skolinimosi sąlygos, geresnės nei kitų ES šalių narių ekonomikos perspektyvos, palanki verslui aplinka, Vyriausybės inicijuojami projektai (naujas namų renovacijos modelis) skatins Lietuvos verslininkus plėsti gamybinius pajėgumus (jų išnaudojimas šiuo metu siekia 75 procentus) ir nuosaikiai didinti investicijas.

Nedidelė infliacija, padidėjęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, sukaupti gyventojų indėliai ir dėl išaugusių realiųjų pajamų padidėjusi perkamoji galia skatino namų ūkių vartojimą 2013 m. pirmąjį pusmetį kaip ir buvo numatyta pavasarį. Tačiau  2013 m. rugpjūčio mėn. užfiksuotas didžiausias per paskutinius penkerius metus  vartotojų pasitikėjimo rodiklis įgalino padidinti 2013 m. namų ūkio vartojimo išlaidų augimą. Nors pastaruoju metu infliacija viršija palūkanas už indėlius ir tai skatina vartoti, o ne kaupti ateičiai, privataus sektoriaus įsiskolinimas ribojo ir toliau ribos vartojimo finansavimo galimybes, todėl labai spartaus privataus vartojimo augimo, koks buvo ikikriziniais metais,  2013–2016 m. laikotarpiu nesitikima. Dėl poreikio toliau konsoliduoti viešuosius finansus valdžios sektoriaus vartojimas vidutiniu laikotarpiu išliks nuosaikus.

2011 m. viduryje prasidėjęs infliacijos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI), mažėjimas tęsiasi ir, esant kitoms palankioms aplinkybėms, suteikia pagrįstų vilčių kitų metų pavasarį atitikti kainų konvergencijos kriterijų. Nors SVKI augimo lėtėjimo pagrindą sudaro mažesnės importuojamų energijos prekių kainos (vidutinė metinė infliacija šių metų liepos mėn. sudarė 2,3 proc. ir, palyginti su sausio mėn. (3,1 proc.), buvo 0,85 proc. punkto mažesnė, iš jų – 0,76 proc. punkto dėl sumažėjusių energijos prekių kainų), pastebimas ir kitų prekių ir paslaugų kainų indėlis į infliacijos mažėjimą. Dėl ypač gero pernykščio žemės ūkio derliaus Lietuvoje ir šių metų pirmąjį pusmetį stipriai sumažėjusių tarptautinių maisto žaliavų kainų nealkoholinių gėrimų ir maisto produktų kainos Lietuvoje šių metų sausio–liepos mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo santykinai nedaug (vidutiniškai 2,1 proc.). Silpnai lėtėjantis kainų augimas lėmė 0,1 proc. punkto mažesnę vidutinę metinę infliaciją šių metų liepos mėn., palyginti su prieš pusmetį buvusia infliacija. Iš kitų prekių ir paslaugų grupių, šių metų pirmoje pusėje mažinusių vidutinį metinį infliacijos lygį, pažymėtinos jau dešimtmetį su retomis išimtimis mažėjančios ryšių (liepos mėn. užfiksuotas net 6 proc. metinis kainų sumažėjimas), restoranų ir viešbučių ir įvairių prekių ir paslaugų kainos. Šių trijų grupių prekių ir paslaugų kainų pokyčiai kartu lėmė 0,13 proc. punkto mažesnę vidutinę metinę infliaciją šių metų liepos mėn., palyginti su buvusia prieš pusmetį.

Iš infliaciją didinančių veiksnių buvo stebimas besibaigiantis 2012 metais pasireiškusio drabužių ir avalynės brangimo poveikis, 2013 m. liepos mėn. vidutinę metinę infliaciją, palyginti su sausio mėn., pakėlęs 0,1 proc. punkto. 2013 metų infliaciją šiek tiek paspartino ir padidinti (siekiant atitikti ES Tarybos direktyvoje nustatytus minimalius reikalavimus) akcizo tarifai dyzelinui (nuo 2013 m. pradžios), tabako gaminiams (nuo kovo mėn.), nuo sausio 1 d. iki 1000 litų (17,6 proc.) padidinta minimali mėnesinė alga. Tačiau nuo metų pradžios pradėtas taikyti lengvatinis 9 proc. PVM tarifas keleivių ir bagažo vežimo reguliariaisiais maršrutais paslaugoms ir periodiniams leidiniams turės mažinantį poveikį infliacijai.

Atsižvelgiant į ypač susilpnėjusį išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos kainų – poveikį, vidutiniu laikotarpiu tikėtinas mažesnis infliacijos lygis, nei numatytas šių metų pavasarį. Numatoma, kad kol išorės veiksnių poveikis išliks menkas, vidutinė metinė infliacija sparčiai mažės, o 2014 m. pirmoje pusėje stabilizuosis. Vėliau, iš lėto atsigaunant ES valstybių narių ekonomikoms ir augant energijos prekių paklausai, nuosaikiai kylant šalies namų ūkių vartojimui, lydimam augančios darbo jėgos paklausos ir darbo užmokesčio augimo tendencijų, infliacijos lygis Lietuvoje po truputį ims kilti, tačiau nesukeldamas žalingo poveikio šalies ūkio raidai. Numatoma, kad 2013 metais vidutinė metinė infliacija sudarys 1,3 proc., 2014–2016 metais – 1,6–2,5 proc.

Yra rizika, kad dėl įvairių netikėtų veiksnių (pavyzdžiui, įmanomų tarptautinių naftos tiekimo sutrikimų ar geopolitinių konfliktų) naftos kainai išaugus sparčiau, nei numatyta Europos Komisijos prielaidose, tai neigiamai paveiktų įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje. Be to, pasaulyje nuolat didėjant maisto paklausai, maisto žaliavų ir produkcijos kainos mažėti galėtų tik susidarius derliui palankioms gamtinėms sąlygoms (pavyzdžiui, kaip 2012 m.). Todėl maisto žaliavų brangimas vidutiniu laikotarpiu taip pat priskirtinas prie didesnės infliacijos rizikos. Maisto žaliavų ir energijos kainų poveikis infliacijai Lietuvoje būtų didesnis nei išsivysčiusiose šalyse dėl didesnės su šiomis kainomis susijusios vartotojų krepšelio dalies.

Įvertinus šių metų pirmojo pusmečio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (neįskaitant individualių įmonių) rodiklius, taip pat atsižvelgus į anksčiau dėl krizės sumažintos valstybės tarnautojų pareiginės algos numatomą dalinį atstatymą 2013 m. rudenį, 0,3 procentinio punkto (iki 4,7 proc.) koreguojama šių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo projekcija. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio projekcija 2014–2016 m. nekeičiama – numatomas 5,2–6,5 proc. metinis augimas. Kol infliacijos lygis išliks neaukštas, vidutiniu laikotarpiu laukiamas realiojo darbo užmokesčio, o kartu ir gyventojų perkamosios galios augimas.

2011 m. nedarbo lygiui sumažėjus 2,5 proc. punkto (iki 15,3 proc.), 2012 m. – 2,1 proc. punkto (iki 13,2 proc.), 2013 m. nedarbo mažėjimo tendencijos tęsiasi, kaip ir buvo numatyta pavasarį parengtame Lietuvos ekonominės raidos  scenarijuje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį  pusmetį vidutinis nedarbo lygis šalyje sudarė 12,4 proc. ir buvo 1,5 proc. punkto mažesnis nei prieš metus (13,9 proc.). Tai lėmė 1 proc. (12,6 tūkst.) išaugęs užimtųjų skaičius ir 0,7 proc. (9,8 tūkst.) sumažėjusi darbo jėga. Pirmąjį metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, privačiame sektoriuje užimtųjų skaičius išaugo 2 proc., o valstybės sektoriuje sumažėjo 1,3 proc. Administracinėje ir aptarnavimo veiklos srityse užimtųjų skaičius per metus išaugo beveik penktadaliu – 7 tūkst., statybų srityje – 5,9 tūkst. (7,1 proc.), meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo srityse – 5 tūkst. (22,9 proc.). Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, užimtųjų labiausiai sumažėjo švietimo srityje – 7,6 tūkst. (5,6 proc.), transporto ir saugojimo – 6,6 tūkst. (6,8 proc.),  informacijos ir ryšių srityse – 3,4 tūkst. (11,9 proc.).

Optimizmo dėl užimtųjų skaičiaus didėjimo ir nedarbo lygio mažėjimo taip pat suteikia verslo tendencijų apklausų rezultatai, rodantys didesnį laukiamą darbuotojų skaičių per artimiausius 2–3 mėnesius, vis palankesnę vartotojų nuomonę apie numatomus bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn., jau beveik dvejus metus iš eilės mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis 2013 m. antrąjį  ketvirtį bedarbių, neturinčių darbo 1 metus ir ilgiau, buvo 72,4 tūkst. – 24,5 proc. mažiau nei prieš metus ir 48,2 proc. mažiau nei prieš dvejus su puse metų, kuomet buvo užfiksuotas didžiausias ilgalaikių bedarbių skaičius nuo 2002 m. antro  ketvirčio).

Nors ekonomika atsigauna ir nedarbo lygis mažės gana sparčiu tempu, šis rodiklis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį. Nedarbo lygio vidutinio laikotarpio projekcijos nekeičiamos – numatoma, kad nedarbas 2013 metais sumažės iki 11,5 proc., o 2014–2016 metais dėl lėtesnio darbo jėgos mažėjimo nedarbo lygis mažės ne taip sparčiai ir atitinkamai sudarys 10,5, 9,8 ir 9,1 proc. Patvirtinus Užimtumo didinimo 2014–2020 m. programą, numačius ir įgyvendinus priemones jos užduotims įvykdyti, nedarbo lygis šalyje atitinkamais metais sumažėtų, o BVP būtų keliais procentiniais punktais didesnis.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų

1 - NPI - ne pelno institucijos

Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos

¹ - samdomieji darbuotojai, perskaičiuoti į dirbančius visą darbo dieną.