2014 m. balandį paskelbtos vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijos išsamiau

2013 metais Lietuvos BVP išaugo 3,3 procento, o sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis 1,1 procento viršijo  iki krizės (2007 m.) buvusį lygį. Nepaisant stagnacijos didžiosiose ES ekonomikose, Lietuvos BVP augimui pirmąjį 2013 m. pusmetį reikšmingos įtakos turėjo konkurencingos į eksportą orientuotos veiklos. Dėl susitraukusios išorės paklausos nuo antrojo 2013 m. pusmečio eksporto įtaka ūkio augimui silpnėjo, tačiau pagreitį įgavo vidaus paklausa, kuri vidutiniu laikotarpiu turės vis didesnės įtakos BVP augimui. 2013 metais susiformavusios tendencijos turėtų tęstis visą vidutinį laikotarpį, t. y. nuosaikus eksportas ir vidaus paklausa lems, kad Lietuvos BVP 2014 m. išaugs 3,4 procento, 2015 m. – 4,3 procento, 2016 m. – 4 procentus, 2017 m. – 4,3 procento. Taigi tikėtina, kad Lietuva vidutiniu laikotarpiu išliks sparčiausiai augančių ES šalių narių trejetuke.

Vidutiniu laikotarpiu atsigavusi ES rinka stimuliuos eksporto augimą. Tačiau eksportuojamos produkcijos gamybos modernizavimo poreikis, didėjančios gyventojų pajamos skatins importo plėtrą, todėl prekių ir paslaugų balansas prognozuojamu laikotarpiu išliks neigiamas.

Vidaus kreditavimo galimybės ir sukaupti įmonių nuosavi ištekliai sudarys sąlygas investavimo procesui aktyvėti. Investicijų dinamikai vidutiniu laikotarpiu labai svarbi ES finansinė parama. Išliekant investuotojų pasitikėjimui ūkio stabilumu, investicijos sudarys vis didesnę BVP dalį. Vidutinio laikotarpio pabaigoje bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis sieks 21,3 procento BVP.

Privatų vartojimą skatins gerėjančios namų ūkių nuotaikos ir atsigaunanti darbo rinka – mažėjantis nedarbo lygis, augantis užimtumas ir darbo užmokestis. Tam tikrą papildomą impulsą vartojimui augti turės Europos Sąjungos darbo rinkoje uždirbtų pajamų pervedimai į Lietuvą, leisiantys namų ūkių pajamoms augti greičiau už infliaciją ir didės gyventojų perkamoji galia. Vidutiniu laikotarpiu realaus namų ūkių vartojimo augimas neviršys darbo užmokesčio augimo. 

Dėl poreikio toliau konsoliduoti viešuosius finansus valdžios sektoriaus vartojimas vidutiniu laikotarpiu išliks nuosaikus.

Infliacija

Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu, kol vartojimas bus nuosaikus, o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos – kainų poveikis menkas, vidutinė metinė infliacija sieks 1,0–2,9 procento. 2011 m. viduryje prasidėję metinės infliacijos lėtėjimo procesai baigsis 2014 m. pirmojoje pusėje. 2014–2017 metais numatomas nuosaikus infliacijos spartėjimas, lydimas didėjančios darbo jėgos paklausos ir priimtinų darbo užmokesčio augimo tendencijų. Tačiau yra nedidelė rizika, kad dėl įvairių netikėtų veiksnių (pavyzdžiui, tarptautinių naftos tiekimo sutrikimų ar geopolitinių konfliktų) sparčiau, nei buvo numatyta, ims brangti nafta (Europos Komisijos 2014 m. žiemos prognozės prielaidos), – tai paveiktų įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje. Be to, pasaulyje nuolat didėjant maisto paklausai, maisto žaliavų ir produkcijos kainos mažėti galėtų tik susidarius derliui palankioms gamtinėms sąlygoms. Taigi maisto žaliavų brangimas vidutiniu laikotarpiu taip pat priskirtinas prie didesnės infliacijos rizikos. Maisto žaliavų ir energijos kainų poveikis infliacijai Lietuvoje būtų didesnis nei išsivysčiusiose šalyse dėl didesnės su šiomis kainomis susijusios vartotojų krepšelio dalies.

Šalyje toliau augant darbo našumui, didėjant darbo jėgos paklausai, mažėjant nedarbo lygiui ir po truputį mažėjant darbo jėgos pasiūlai, darbo užmokestis didės sparčiau nei 2013 metais. Numatoma, kad darbo užmokestis 2014–2017 metais augs 5,8–6,9 procento per metus.

Darbo rinka

Nedarbo lygis, 2011 metais sumažėjęs 2,4 procentinio punkto (iki 15,4 procento), 2012 metais – 2 procentiniais punktais (iki 13,4 procento), 2013 metais toliau sparčiai mažėjo, vidutiniškai sudarė 11,8 procento ir buvo artimas Europos Komisijos apskaičiuotam darbo užmokesčio infliacijos nedidinančiam nedarbo lygiui, kuris sudarė 11,6 procento. 2013 metais nedarbo lygio Lietuvoje mažėjimo tempas sudarė 1,6 procentinio punkto ir buvo antras pagal dydį ES – tai lėmė 1,3 procento padidėjęs užimtųjų ir 0,5 procento sumažėjęs darbo jėgos skaičius. Viena iš išaugusio užimtumo priežasčių – išaugęs laisvų darbo vietų skaičius, kuris vidutiniškai siekė 10,7 tūkst. ir buvo 2,1 procento didesnis nei prieš metus.

Gerėjantys verslo tendencijų tyrimo dėl darbuotojų skaičiaus prognozės artimiausiems 2–3 mėnesiams rezultatai, vis palankesnė vartotojų nuomonė (vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis) apie numatomus bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, jau beveik trejus metus mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2013 m. IV ketvirtį bedarbių, neturinčių darbo vienus metus ir ilgiau, buvo 69,2 tūkst., arba 21,6 procento mažiau nei prieš metus), 2013 m. antrąjį pusmetį užfiksuotas spartesnis (palyginti su pirmuoju pusmečiu) metinis užimtųjų skaičiaus augimo tempas leidžia tikėtis, kad teigiamos užimtumo ir nedarbo pokyčių tendencijos tęsis ir 2014 metais.

Nors ekonomika auga ir nedarbas, tikėtina, toliau mažės sparčiu tempu, vidutiniu laikotarpiu jis ir toliau išliks gana didelis. Numatoma, kad nedarbo lygis 2014 metais sumažės iki 10,5 procento, o per ateinančius trejus metus sudarys atitinkamai 9, 7,8 ir 6,5 procento.

Įgyvendinus Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programoje patvirtintus tikslus ir jos įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane numatytas priemones, darbo jėgos, užimtųjų ir sąlyginių darbuotojų skaičiaus vidutinis metinis augimas vidutiniu laikotarpiu būtų 2,1–2,4 procentinio punkto spartesnis, o BVP per metus augtų vidutiniškai 5 procentiniais punktais sparčiau, nei numatyta ekonominės raidos scenarijuje.

Neigiama rizika numatomam ekonominės raidos scenarijui kyla dėl geopolitinio netikrumo. Tačiau ekonominės raidos scenarijaus sudarymo metu, turimais duomenimis, šios rizikos pesimistinis variantas yra mažai tikėtinas, o Lietuvos ūkio tiesioginis jautrumas Rusijos ūkio svyravimams yra mažas. Be to, kol kas per anksti vertinti šios rizikos mastą, kol nėra žinomas ekonominių santykių su Rusija pokyčių mastas ir pobūdis. Informacija, susijusi su šia rizika, nuolatos stebima ir vertinama.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos ūkio subjektai gerokai susilpnino ryšius su Rusija, Lietuvos eksportas tapo labai diversifikuotas, o  lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją 2013 metais sudarė tik 4,8 procento viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, arba 2,1 proc. BVP. Reeksportas į Rusiją sudarė 12 procentų BVP.

Ankstesnių Rusijos ekonominių krizių patirtis rodo, kad Lietuvos verslininkai sugebėdavo per 15–18 mėnesių surasti naujas eksporto rinkas, todėl Rusijos rinkos netekimo poveikis Lietuvos makroekonominiams rodikliams ir šį kartą bus mažas ir trumpalaikis.

Galima ir teigiama rizika, kad ūkio plėtra bus spartesnė, nei numatyta ekonominės raidos scenarijuje, jeigu ES verslo pasitikėjimas didės sparčiau, nei numatyta Europos Komisijos 2014 metų žiemos prognozėse.
Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

 BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų

Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos