Eksporto apimčių šuolis centrinį ūkio raidos scenarijų keičia iš esmės

Vilnius, kovo 16 d. Paskutinių mėnesių Lietuvos prekių eksporto augimas labai sparčiai greitėjo, o eksporto rinkų augimo perspektyvos išliko teigiamos, todėl atnaujintame centriniame ūkio raidos scenarijuje numatomas iš esmės spartesnis bendrojo vidaus produkto augimas 2011 m. – apie 5,8 proc. Nors ES ekonominio augimo perspektyvos išlieka rizikingos, Europos centrinio banko ir ES šalių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad toliau sparčiai formuosis palankios prielaidos Lietuvos ūkio augimui ir 2012 – 2014 metų laikotarpiui: 2010 metų III ketvirtį akivaizdžiai prasidėjęs investicijų atsigavimas tęsis 2011 – 2012 metais ir leis sukaupti pakankamai gamybinių pajėgumų užtikrinančių 4,7 procentų BVP  augimą 2012 metais. Atsižvelgus į šiuo metu suformuotus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos įsisavinimo planus ir darbo jėgos mažėjimą dėl visuomenės senėjimo BVP augimas 2013–2014 metais sulėtės atitinkamai iki 3,7 – 3,4 proc. 2013 – 2014 metų augimo perspektyvos bus koreguojamos, kai tik bus gauta daugiau duomenų apie pasaulio ir regiono ūkio rizikų valdymą.

Kadangi pagrindinė ekonomikos atsigavimo priežastis yra spartus eksporto ir investicijų augimas, atsižvelgiant į šalies viešųjų finansų pajamų struktūrą (didžiausia pajamų dalis gaunama iš vartojimo mokesčių, kuriais nei eksportas, nei investicijos neapmokestinami), jų poveikis valstybės biudžeto pajamoms yra daug mažesnis nei BVP augimui. Siekiant užtikrinti greitesnį skolos stabilizavimą žemesniame lygyje, vadovaujantis Fiskalinės drausmės įstatymu, viršplaninės pajamos turi būti skiriamos viešųjų finansų deficito, o tuo pačiu ir skolinimosi poreikio, mažinimui. Atnaujinamoje Konvergencijos programoje bus siūloma 2011 metais deficitą mažinti žemiau 5,3 procento BVP. Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti ES Tarybos rekomendaciją, kad paspartėjus ūkio raidai valstybinės valdžios finansų deficitas bus mažinamas sparčiau.

Įvertinus šiuo metu turimus duomenis, net jei viso prekių eksporto apimtys (atsižvelgus į sezono įtaką) 2011 metais išliktų šių metų sausio mėnesio lygyje, 2011 metais eksporto augimas siektų beveik 28 proc., tačiau atsargiame centriniame ūkio raidos scenarijuje numatomas tik 21,7 procento prekių ir paslaugų augimas, todėl yra pozityvi rizika, kad išliekant eksporto greitėjimo tempams bendrasis vidaus produktas šiemet augtų keliais procentiniais punktais greičiau nei numatyta centriniame ūkio raidos scenarijuje.

2010 metų eksporto augimo rodiklius žymiai paveikė prieš metus vykęs stiprus eksporto nuosmukis (2009 m. eksportas sumažėjo 26,6 proc.) ir išaugusios žaliavų ir produkcijos kainos, tačiau net atsižvelgus į dėl krizės laikinai 2008–2009 metais prarastų rinkų atgavimą 2010 metais mėnesinių pokyčių (atsižvelgus į sezono įtaką) tendencijos toliau rodo stiprų augimą – 2010 metų IV ketvirtį eksportas išaugo 19,9 proc., arba vidutiniškai po 7,9 proc. per mėnesį. Spalio mėn. buvo viršytos prieš krizę pasiektos aukščiausios eksporto apimtys.

Eksporto augimas stebimas visose prekių grupėse, sudarančiose ne mažiau nei 0,5 procento viso eksporto. 2010 m., palyginti su 2009 metais, kiekvienos prekių grupės produkcijos (išskyrus keletą, kurių bendra dalis nuo viso eksporto sudarė mažiau nei 0,5 proc.) eksportas augo ne mažiau kaip 18 proc. Mineralinių produktų eksportas per metus, palyginti su 2009 m., išaugo apie 45 proc. Lietuviškos kilmės gatavų maisto produktų, plastikų ir gumos gaminių, pramonės gaminių, chemijos pramonės produkcijos eksportas kartu sudėjus sudarė 29,3 proc. lietuviškos kilmės eksporto ir palyginti su 2009 metais išaugo 20,5 proc. Mašinų eksportas palyginti su 2009 metais, išaugo 40 proc., o lietuviškos kilmės – 29 proc. Transporto priemonių eksportas 2010 metais išaugo 42 proc., o lietuviškos kilmės – beveik 28 proc.

Eksporto augimas didina gamybinių pajėgumų panaudojimą, pelningumą ir gerina šalies įmonių kreditingumą, todėl 2010 metų II ketvirtį prasidėjusios ir III ketvirtį akivaizdžiomis tapusios teigiamos investicijų tendencijos turėtų stiprėti. Devynis ketvirčius iš eilės mažėjusio, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas trečiąjį 2010 m. ketvirtį ūgtelėjo 15,0 procentų, o ketvirtąjį – 13,9 procento. Ketvirtąjį ketvirtį augimas buvo stebimas pagal visas turto  rūšis (kiti pastatai augo 24,5 proc., mašinos ir įrenginiai – 10,5 proc., transporto priemonės – 218,8 proc.), išskyrus gyvenamąją statybą. Vidutiniu laikotarpiu poreikį investuoti stiprins išnaudoti gamybiniai pajėgumai, investicinę aplinką gerins mažai nuo sunkmečio besikeičiantys darbo kaštaibei palankesnės skolinimosi sąlygos.

Eksporto plėtra, investicijos ir paklausa darbo jėgai sudaro sąlygas stiprėti vartotojų pasitikėjimui ir vartojimo augimui. Po aštuonis iš eilės ketvirčius trukusio galutinio vartojimo mažėjimo 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo užfiksuotas 1,4 proc. augimas, o namų ūkių vartojimo išlaidos tuo pačiu laikotarpiu ūgtelėjo 3,3 procento. Nors 2010 m. galutinio vartojimo išlaidos vis dar mažėjo (3,8 proc.), tačiau žymiai lėčiau nei 2009 m. Privataus sektoriaus įsiskolinimas ribojo ir vis dar ribos vartojimo finansavimo galimybes, tačiau augančios pajamos ir krizės pabaigoje sukaupti gyventojų indėliai sudarys sąlygas privataus vartojimo saikingam augimui 2011 m.:  pastaruoju metu infliacija viršija palūkanas už indėlius, todėl stiprėja paskatos vartoti, o ne kaupti ateičiai. 2012 padidėjus užimtumui ir sparčiau augant darbo užmokesčiui vartojimas augs sparčiau, nei BVP.

Numatoma, kad augant eksportui ir veikiant vieningai ES darbo rinkai didelis nedarbas sparčiai mažės link dydžių spartinančių darbo užmokesčio augimą. Nors nedarbo lygis išliko aukštas (2010 m. IV ketvirtį – 17,1 procento), 2010 m. II pusmečio užimtumo ir laisvų darbo vietų rodikliai rodo, kad Lietuvoje įvyko darbo rinkos ciklo lūžis - Beveridžo kreivė[1] pakeitė kryptį. Toks ankstyvas darbo rinkos kilimas yra neįprastas, nes darbo rinkos rodikliai paprastai ima gerėti tik praėjus dvejiems metams nuo bendrojo vidaus produkto augimo pradžios.

Beveridžo kreivės pokyčius Lietuvoje lėmė išaugusi darbo vietų pasiūla ir didesnis užimtumo lygis. Šių metų II pusmetį, palyginti su prieš tai buvusiu pusmečiu, laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje išaugo 17,4 procento. Tai rodo šalies ūkio ciklo fazės kaitą ir signalizuoja apie recesijos pabaigą darbo rinkoje. Palyginti su 2010 m. I pusmečiu, užimtumo lygis (neatsižvelgiant į sezoniškumą) 2010 m. II pusmetį Lietuvoje išaugo 2,1 procento punkto ir sudarė 58,9 procento. Nuo 2010 metų antrojo ketvirčio nebemažėjo užimtųjų apdirbamojoje pramonėje. Antroje metų pusėje užimtųjų skaičius statyboje išaugo 10,1 proc., informacijos ir ryšių veikloje – 29,8 proc., švietime – 2,7 proc., sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje – 4,0 proc., elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veikloje – 23,1 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 1,8 proc..

Statistikos departamento skelbiami verslo tendencijų apklausų dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus rezultatai rodo ypač teigiamus lūkesčius. Remiantis vasario mėnesio verslo tendencijų apklausomis dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus numatoma, kad agreguotas pramonės, statybos, mažmeninės prekybos ir paslaugų darbuotojų samdymo tendencijos artimiausiais mėnesiais bus veržliausios nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio.

Atsižvelgiant į tai, kad trijų Baltijos šalių darbo rinka vystosi gana panašiai arba su trumpu vėlavimu, apie spartesnį užimtumo augimą ir nedarbo mažėjimą anonsuoja nedarbo lygis Estijoje: 2010 metų IV ketvirtį nedarbas Estijoje sumažėjo iki lygio, buvusio 2009 metų II ketvirtį, ir sudarė 13,5 proc., o palyginti su 2010 metų I ketvirčiu, smuko 6,2 proc. punkto.

Nepaisant  ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį. Numatoma, kad nedarbo lygis 2011 m. sumažės iki 14,9 proc., o 2012–2014 m. toliau nuosekliai mažės ir atitinkamai sudarys 11,5 proc., 9,3 proc. ir 7,8 procento Emigracijos srautų pokyčius ir jų poveikį nedarbo mažėjimui yra sudėtinga tiksliai įvertinti, kadangi nuo 2010 metų balandžio mėn. stipriai išaugo emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

2011–2014 metais vartotojų kainų didėjimas didžia dalimi vyks dėl pokyčių tose pačiose prekių grupėse, kuriose kainos sunkmečio pradžioje mažėjo. Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI) ėmė lėtėti nuo 2008 metų vidurio, mažėjant pasaulinėms maisto žaliavų ir energijos kainoms, ir žemiausią vertę pasiekė 2010 metų vasario mėn., kai sudarė -0,6 proc. Defliacija truko palyginti neilgai – tik 2010 metų I ketvirtį, kuomet buvo užfiksuotas didžiausias metinis maisto prekių ir transporto prekių ir paslaugų kainų mažėjimas. Didelę įtaką turėjo ir tuo metu dėl mažesnių gamtinių dujų kainų atpigusios (palyginti su kainomis prieš metus) būsto paslaugos. Kainų pokyčiai šiose trijose kainų indekso grupėse 2010 metais lėmė apie pusę viso SVKI svyravimų.

Krizės laikotarpiu sumažėjusias pasaulines energijos ir maisto produktų kainas Lietuvoje papildomai spaudė mažėjantis darbo užmokestis ir vartotojų perkamoji galia, grynoji infliacija (apskaičiuota be energetinių prekių ir neapdorotų maisto produktų kainų) labai sparčiai lėtėjo – 2010 metų vasario ir kovo mėn. ji sudarė -0,7 proc. ir, priešingai nei bendroji infliacija, gana stabili išliko iki metų pabaigos: lapkritį sudarė 0,0 proc., ir tik gruodį šoktelėjo iki 0,6 proc., o per pirmuosius du šių metų mėnesius padidėjo po 0,1 proc. punkto ir vasarį sudarė 0,8 proc. Ūgtelėjusi grynoji infliacija signalizuoja apie stiprėjantį vartojimo spaudimą kainoms. Nepaisant to, šiuo metu žymesnis (1 proc. viršijantis) metinis kainų augimas pastebimas tik jau anksčiau minėtose trijose didžiausiose prekių ir paslaugų grupėse.

Artimiausiu metu, kol vartojimo atsigavimas bus saikingas, bendrąjį kainų lygį didžiąja dalimi toliau formuos išoriniai veiksniai – aukštos maisto žaliavų ir energijos kainos. Kita vertus, nors tarptautinės institucijos prognozuoja, kad ateityje maisto žaliavų ir energijos kainos išliks aukštos, yra teigiama rizika, kad artimiausiais metais dėl statistinės bazės efekto jų augimas bus silpnesnis. Toliau dideliais tempais augant eksportui ir ūkio atsigavimui plintant į kitus sektorius ilgainiui neišvengiamai pradės kilti darbo užmokestis. 2011 metų vidutinio darbo užmokesčio projekcija padidinta 61 litu iki 2064 litų, o 2013 metų – padidinta 188 litais iki 2334 litų. Sparčiausias darbo užmokesčio augimas tikėtinas 2014 metais sumažėjus darbo jėgos pasiūlai ir pilnai atsistačius investicijų finansavimui iš skolintų lėšų: tuomet tikėtinas apie 7,8 procentų darbo užmokesčio augimas.

Sustiprėjusi vartotojų perkamoji galia taip pat labiau prisidės prie bendrojo kainų lygio kilimo vėlesniais metais. 2011–2014 metų laikotarpiu veikiant skirtingiems veiksniams vidutinė vartotojų infliacija turėtų išlikti stabili – apie 3,3 procento.

Centrinio ūkio raidos scenarijaus ir pozityvių rizikų išsipildymui yra būtinas investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ūkio raidos stabilumu, todėl scenarijaus įgyvendinimas priklauso nuo apdairios biudžeto ir mokesčių politikos planavimo ir vykdymo 2011–2012 metais: spartaus biudžeto deficito mažinimo ir  struktūrinio išorinio disbalanso rizikos, kurią 2010 metais atliktoje studijoje įvardijo Europos Komisija, prevencijos.

[1]Beveridžo kreivė, rodanti darbo rinkos būklę, patikimo išankstinio rodiklio reputaciją įgijo, kai pirmoji pranešė apie artėjantį ūkio nuosmukį. Beveridžo kreivės pokyčiai 2007 metų pabaigoje buvo pirmi išankstiniai duomenys, patikimai įspėję apie ūkio ciklo lūžį ir artėjančią nuosmukio pradžią Lietuvoje, o taip pat ir kitose Baltijos šalyse.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų 

Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos