Finansų ministerija iš esmės nekeičia centrinio ūkio raidos scenarijaus

Vilnius, rugsėjo 9 d. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos prekių eksportas toliau augo nepaisant susilpnėjusio pasitikėjimo eksporto rinkų augimo perspektyvomis, todėl Finansų ministerijos atnaujintame centriniame ūkio raidos scenarijuje numatomas nepakitęs bendrojo vidaus produkto augimas 2011 m. – 5,8 proc. Nors Europos Sąjungos (toliau – ES) ekonominio augimo perspektyvos išlieka rizikingos, Europos centrinio banko ir ES šalių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad toliau sparčiai formuosis palankios prielaidos Lietuvos ūkio augimui ir 2012–2014 metų laikotarpiui: 2010 metų III ketvirtį akivaizdžiai prasidėjęs investicijų atsigavimas tęsis 2011–2012 metais ir leis sukaupti pakankamai gamybos pajėgumų, užtikrinančių 4,7 proc. BVP augimą 2012 metais. Atsižvelgus į šiuo metu suformuotus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos panaudojimo planus ir darbo jėgos mažėjimą dėl visuomenės senėjimo BVP augimas 2013–2014 metais sulėtės atitinkamai iki 3,7 ir 3,4 procento. 2012–2014 metų augimo perspektyvos bus koreguojamos, kai tik bus gauta daugiau duomenų apie pasaulio ir regiono ūkio rizikų valdymą.

2010 metų prekių eksporto augimo rodiklius labai paveikė 2009 metais vykęs stiprus eksporto nuosmukis (2009 m. eksportas sumažėjo 26,6 proc.) ir išaugusios žaliavų ir produkcijos kainos. Dėl šių priežasčių jau 2010 m. spalio mėn. buvo viršytos prieš krizę pasiektos aukščiausios eksporto apimtys, o per visus metus eksporto augimas sudarė 32,7 proc. Dėl besitęsusio išorės paklausos augimo 2011 m. I pusmetį eksporto apimtys toliau didėjo, tačiau nepaisant įspūdingų metinio augimo rodiklių (šių metų I ketvirtį, palyginti su 2010 m. I ketvirčiu, eksportas išaugo 50,1 proc., o šių metų I pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, – 41,2 proc., o metinis augimas visose prekių grupėse, išskyrus keletą, kurių bendra dalis nuo viso eksporto sudarė mažiau nei 0,3 proc., siekė ne mažiau kaip 20 proc.) buvo jaučiamas augimo sulėtėjimas: atsižvelgus į sezoniškum

Šaltinis: Finansų ministerijos skaičiavimai remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

Šaltinis: Finansų ministerijos skaičiavimai remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

Didžiausią eksporto dalį sudarantis mineralinių produktų eksportas 2011 m. I pusmetį, palyginti su 2010 m. I pusmečiu, išaugo 43,5 proc. (o jo indėlis į viso eksporto metinį augimą sudarė 10,5 proc. punkto), chemijos pramonės produktų eksportas – 63,4 proc. (5,2 proc. punkto), transporto priemonių eksportas – 59,8 proc. (5,1 proc. punkto), metalų ir mašinų eksportas – 40,6 proc. (5,8 proc. punkto), augalinės kilmės ir gyvulininkystės produktų eksportas – 50,0 proc. (4,7 proc. punkto).

Eksporto pokyčiai, atsižvelgus į sezono įtaką, pastaruosius ketvirčius, išskyrus 2011 metų II ketvirtį, buvo teigiami ir dideli, todėl net atsižvelgus į 2011 metų II ketvirčio duomenis, nukrypstančius nuo bendros tendencijos, 2011 metams numatomas didelis eksporto augimas. Įvertinus šiuo metu turimus duomenis, net jei viso prekių eksporto apimtys (atsižvelgus į sezono įtaką) 2011 metais išliktų šių metų birželio mėnesio lygio, 2011 metais eksporto augimas siektų 29 proc., todėl išlieka pozityvi rizika, kad išsaugojus eksporto augimo tempus bendrasis vidaus produktas šiemet augtų apie 1 proc. punktą greičiau, nei numatyta centriniame ūkio raidos scenarijuje.

Eksporto augimas didina gamybos pajėgumų panaudojimą, pelningumą ir gerina šalies įmonių kreditingumą, todėl 2010 metų II ketvirtį prasidėjusios ir III ketvirtį akivaizdžios tapusios teigiamos investicijų tendencijos stiprėja. 2011 metų I pusmetį investicijos į pagrindinį kapitalą palyginamosiomis kainomis išaugo 30 proc., palyginti su 2010 metų atitinkamu laikotarpiu. Antrąjį 2011 m. ketvirtį didėjo visų pagrindinių rūšių ilgalaikis turtas (kiti pastatai augo 11,1 proc., mašinos ir įrenginiai – 56 proc.), toliau augo pirmąjį ketvirtį atgijusi gyvenamųjų pastatų statyba – 14,7 proc. Vidutiniu laikotarpiu poreikį investuoti stiprins išnaudoti gamybos pajėgumai, investicinę aplinką gerins sunkmečiu sumažėjusios darbo sąnaudos ir palankesnės skolinimosi sąlygos.

Eksporto plėtra, investicijos ir darbo jėgos paklausa sudaro sąlygas stiprėti vartotojų pasitikėjimui ir vartojimo augimui. 2011 m. pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas 4,8 proc. galutinio vartojimo augimas, o namų ūkių vartojimo išlaidos (palyginamosiomis kainomis) per tą patį laikotarpį  išaugo 6,1 procento. Privataus sektoriaus įsiskolinimas ribojo ir vis dar ribos vartojimo finansavimo galimybes, tačiau augančios pajamos ir krizės pabaigoje sukaupti gyventojų indėliai sudaro sąlygas privataus vartojimo saikingam augimui 2011 m.: pastaruoju metu infliacija viršija palūkanas už indėlius, todėl stiprėja paskatos vartoti, o ne kaupti ateičiai. 2012 padidėjus užimtumui ir sparčiau augant darbo užmokesčiui vartojimas augs sparčiau nei BVP.

Numatoma, kad augant eksportui ir veikiant bendrai ES darbo rinkai didelis nedarbas mažės link dydžių, spartinančių darbo užmokesčio augimą. Nors nedarbo lygis vis dar išlieka aukštas (2010 m. IV ketvirtį – 17,1 proc., 2011 m. I ketvirtį – 17,2 proc., 2011 m. II ketvirtį – 15,6 proc.), 2011 metų I pusmečio užimtumo ir laisvų darbo vietų rodikliai rodo, kad prieš metus įvykęs darbo rinkos ciklo lūžis yra stabilus – Beveridžo kreivė [1] išlaikė pokyčių kryptį, vadinasi, atsirandančios laisvos darbo vietos gana greitai užimamos, ir nei ūkis, nei ieškantys darbo asmenys dėl ilgą laiką neužimtų darbo vietų didelių nuostolių neturėtų patirti. Be to, aukščiausias per pastaruosius 12 metų darbo jėgos aktyvumas (2011 m. II ketvirtį 15–64 m. gyventojų amžiaus grupėje šias rodiklis išaugo iki 72,3 proc.) akivaizdžiai paneigia viešąjį mitą, kad pagrindinė nedarbo lygio mažėjimo priežastis yra svetur išvykstanti darbo jėga. Toks šiuo metu Lietuvoje stebimas ankstyvas darbo rinkos kilimas yra neįprastas, nes darbo rinkos rodikliai paprastai ima gerėti tik praėjus dvejiems metams nuo bendrojo vidaus produkto augimo pradžios.

Beveridžo kreivės pokyčius Lietuvoje lėmė išaugusi darbo vietų pasiūla ir didesnis užimtumo lygis. Šių metų I pusmetį, palyginti su prieš tai buvusių metų I pusmečiu, laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje išaugo 60 procentų. Tai rodo šalies ūkio ciklo fazės kaitą ir signalizuoja apie recesijos pabaigą darbo rinkoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų I pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vidutinis užimtųjų skaičius išaugo 2,6 proc. (šių metų II ketvirtį, palyginti su 2010 m. II ketvirčiu, – 4,3 proc.). Labiausiai prie bendro užimtųjų skaičiaus augimo – 1,1 proc. punkto – prisidėjo transporto ir saugojimo veikla, kurioje I pusmetį užimtųjų skaičius per metus išaugo 16,3 proc. Po 0,4 proc. punkto prie bendro užimtųjų skaičiaus augimo prisidėjo informacijos ir ryšių veikla bei profesinė, mokslinė ir techninė veikla, kuriose užimtųjų skaičius augo atitinkamai 26,7 proc. ir 10 proc.; 0,3 proc. punkto – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, kurioje I pusmetį užimtųjų skaičius per metus išaugo 12,9 proc. Apdirbamojoje gamyboje vidutinis I pusmetį užimtųjų skaičius per metus išaugo 1,6 proc. (II ketvirtį, palyginti su 2010 m. II ketvirčiu – 2,9 proc.), statyboje – -0,1 proc. (II ketvirtį, palyginti su 2010 m. II ketvirčiu – 0,2 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – -0,2 proc. (II ketvirtį, palyginti su 2010 m. II ketvirčiu – 0,3 proc.).  

Statistikos departamento skelbiami verslo tendencijų apklausų dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus rezultatai rodo, kad darbdaviai pasiruošę toliau didinti darbuotojų skaičių. Remiantis rugpjūčio mėnesio verslo tendencijų apklausomis dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus numatoma, kad agreguoto darbuotojų skaičiaus prognozių pramonėje, statyboje, mažmeninėje prekyboje ir paslaugų sektoriuje rodiklio tendencijos artimiausiais mėnesiais išliks teigiamos.

Atsižvelgiant į didesnį nei numatyta darbingo amžiaus gyventojų aktyvumą ieškant darbo koreguojama, kad nedarbo lygis 2011 m. mažės lėčiau ir sudarys  15,2 proc., o 2012–2014 m. toliau nuosekliai mažės ir atitinkamai sudarys 11,9 proc., 9,3 proc. ir 7,8 procento. Emigracijos srautų tendencijas ir jų poveikį nedarbo mažėjimui yra sudėtinga tiksliai įvertinti, kadangi nuo 2010 m. balandžio mėn. stipriai išaugo emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Nepaisant  ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį.

2011 metų duomenys apie maisto prekių, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės bei transporto prekių ir paslaugų brangimą rodo, kad vidutinė metinė infliacija pagal SVKI šiemet bus apie 1 proc. punktą spartesnė ir sudarys 4,5 proc. Liepos mėn. iki 3 proc. ūgtelėjusi grynoji metinė infliacija signalizuoja apie stiprėjantį vartojimo spaudimą kainoms. Todėl artimiausiu metu toliau nuosaikiai atsigaunant vartojimui, tačiau silpstant išorės veiksnių poveikiui kainoms vidutinės metinės infliacijos lygis stabilizuosis, o 2012 m. pradžioje ims mažėti. 2012–2014 metų laikotarpiu veikiant skirtingiems veiksniams vidutinė metinė infliacija turėtų išlikti stabili – apie 3,4–3,5 proc. Kita vertus, tebesitęsiant neapibrėžtumui pasaulio ekonomikoje išlieka rizika dėl nepastovių pasaulinių energijos prekių ir žaliavų kainų poveikio vartotojų kainų indeksui Lietuvoje.

Atsižvelgiant į šių metų I ir II ketvirčių rezultatus 2011 metų vidutinio darbo užmokesčio projekcija pakoreguota 13 litų iki 2051 lito. Spartesnis darbo užmokesčio augimas tikėtinas 2014 metais sumažėjus darbo jėgos pasiūlai ir galutinai atkūrus investicijų finansavimą iš skolintų lėšų: tuomet tikėtinas artimas 8 proc. darbo užmokesčio augimas.

Centrinio ūkio raidos scenarijaus ir pozityvių rizikų išsipildymui yra būtinas investuotojų pasitikėjimas tiek Lietuvos ūkio raidos stabilumu, tiek ir visos euro zonos perspektyvomis, todėl scenarijaus įgyvendinimas priklauso nuo apdairios biudžeto ir mokesčių politikos planavimo ir vykdymo 2011–2012 metais tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES šalyse narėse.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų 

Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos