Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos 2010 m.gegužė

Trimetis biudžetas planuojamas remiantis iš esmės nepakeistu ekonominių rodiklių scenarijumi: pradedant šiais metais ūkis pradės atsigauti

Statistikos departamento duomenimis bendrasis vidaus produktas pirmąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu sumažėjo 2,9 proc. – tai rodo, kad  BVP kritimas atitinka vasario mėn. centriniame scenarijuje numatytas BVP kitimo tendencijas 2010 metams.  Numatoma, kad dėl Lietuvos investicinio  klimato ir eksporto rinkų atsigavimo bei paankstinto ES paramos įsisavinimo paskatintas II ketvirčio metinis augimas sudarys apie 4 – 5 procentus BVP. Todėl vasario mėnesį sudarytas 2010 metų 1,6 proc. BVP augimo scenarijus iš esmės nekeičiamas..

Šiuo metu vieninteliu šalies ūkio augimo veiksniu yra eksportuojantys sektoriai, o į vidaus paklausą nukreiptuose sektoriuose kol kas matyti tik riboti stabilizavimosi ženklai. Kartu su eksporto apimčių ir eksporto kainų augimu vykstantis darbo užmokesčio stabilizavimasis rodo pagerėjusį Lietuvos ūkio konkurencingumą.

Numatoma, kad nuo 2009 m. antrosios pusės stebimi teigiami eksporto pokyčiai vis stiprės ir nuo 2011 metų sudarys pakankamą paskatą vidaus paklausai atsigauti. Tačiau dėl būtinybės konsoliduoti bei sustiprinti viešojo sektoriaus finansus, šio sektoriaus vartojimas mažės iki 2012 metų.

Visi išvardinti teigiami veiksniai sudarys sąlygas 2011 m. BVP augti 2,8 proc. Numatoma, kad 2012 metais dėl per 2009 m. krizę sumažėjusių investicijų neigiamo poveikio ūkio potencialiam augimui, BVP  augimas sulėtės iki 1,2 proc. Numatoma, kad sustiprėjus investuotojų pasitikėjimui regiono perspektyvomis ir pagausėjus investicijoms į eksportuojančius sektorius 2013 m. BVP galėtų augti 2,4 proc.

Ekonominių rodiklių scenarijus biudžetui planuoti sudarytas pagal ES komisijos pavasarį naudotas vieningas ES ekonominės plėtros prielaidas. Ekonomikos augimas priklausys nuo situacijos pasaulio finansų rinkose bei pagrindinių užsienio prekybos partnerių ūkių bei Lietuvos gebėjimo konkuruoti. 

Nepaisant nuo 2010 m. numatomo ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį. Numatoma, kad nedarbo lygis 2010 m. išaugs iki 16,7 proc., o nuo 2011 m. pradės nuosekliai mažėti ir 2011–2013 m. sudarys atitinkamai 15,5 proc., 13,9 proc. ir 12,3 procento.

Statistiniai duomenys rodo, kad, įvertinus sezono įtaką, šiek tiek sulėtėjo šalies darbo užmokesčio smukimo tempai (ypač statybų sektoriuje), o privačiame sektoriuje 2009 m. IV ketv., palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, darbo užmokestis net ūgtelėjo 0,4 procento, todėl darbo užmokesčio dinamika bus keliais procentiniais punktais palankesnė nei buvo numatyta vasario mėnesį: 2010 metais darbo užmokestis gali smukti 5,3 procento, o nuo 2011 m. numatomas darbo užmokesčio augimas, kuris 2011–2013 m. atitinkamai sudarys 0,6 proc., 0,9 proc. ir 1,9 procento. 

Dėl Europos Komisijos numatomo didesnio pasaulinių naftos, maisto ir kitų produktų kainų augimo bei pasikeitusių darbo užmokesčio tendencijų  keičiama kainų pokyčio, apskaičiuoto pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI) perspektyva: 2010 m. numatoma iš esmės lėtesnė pagal SVKI apskaičiuota defliacija, nei buvo numatyta vasario mėn. 2010 metais vidutinė metinė defliacija sudarys 0,1 proc., o infliacija gruodžio mėnesį galėtų sudaryti apie 0,6 procento. 2011 metais vidutinė metinė infliacija sudarytų 1,5 proc., o 2012 – 2,0 proc., o 2013 m. – 2,5 procento.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

 BVP išlaidų metodu, veikusiomis kainomis, mln. litų

Darbo rinka, darbo užmokestis ir kainos