BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


„Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketas

Infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas

Vyriausybei reaguojant į tarptautinį energijos kainų augimą, balandžio pradžioje pristatytas didžiausias Europoje pagal Bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį – 2,26 mlrd. eurų „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketas, kuriame lėšos skiriamos amortizuoti energijos išteklių kainų šoką, didinti žmonių pajamas ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Energijos kainų šokas amortizuojamas šiame Vyriausybės plane per dujų ir elektros kainos dalies žmonėms kompensavimą, o gyventojų perkamąją galią išlaikančios priemonės užtikrina, jog mažiausias pajamas gaunantiems pajamos būtų didesnės ne mažiau kaip 15 proc., lyginant su praėjusiais metais. Birželį Finansų ministerijos ekspertų parengtame ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, jog vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sieks 15,8 proc., todėl priemonės orientuotos į gyventojų perkamosios galios išlaikymą.

Įgyvendinant šį paketą, gegužės 17 d. patvirtintas patikslintas 2022 m. biudžetas, įgalinant „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ plano milijardą eurų pažeidžiamiausių gyventojų pajamų didinimui ir energijos kainų augimo amortizavimui.

Nuo birželio pradžios senjorai, neįgalieji, vaikus auginantys tėvai gauna didesnes pajamas. Senatvės pensijų didinimui papildomai skirta 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reiškia 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Atitinkamai, dėl anksčiau priimtų Vyriausybės sprendimų, lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai paaugo 69 eurais. Šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – skirta dar 72,75 mln. eurų.  Visų šių išmokų dydžiai, lyginant su 2021 metais, augo apie 15 procentų.

Nuo liepos 1 d. Lietuvos ekonomiką pasiekė daugiau nei pusė milijardo eurų, skirtų amortizuoti dujų ir elektros kainų augimo dalį gyventojams. Ši kompensacinė priemonė galios iki pat metų pabaigos ir leis gyventojams sumažinti kainų augimo spaudimą. Be šio sprendimo energijos kainos augtų 2-3 kartus.

Nuo liepos pabaigos taip pat startavo paramos verslo transformacijai priemonė – persiorientuoti iš taršaus iškastinio kuro naudojimo į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI). Tam iš viso numatyta 90 mln. eurų. Įmonės jau netrukus bus kviečiamos mažinti ne tik priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir tenkančią naštą dėl išaugusių energijos kainų. Persiorientavimas reikšmingai sumažins gaunamas sąskaitas už energijos vartojimą. Be to, renkantis atsinaujinančią energetiką bus sumažinama priklausomybė nuo galimų išorės veiksnių ateityje. Įmonėms bus siūlomi sprendimai keičiant šiuo metu naudojamus iškastinio kuro katilus į AEI priemones ar elektrą, taikyti biopriemones, modernizuoti pramonės įmonėse ir centralizuotam šilumos tiekimui naudojamas sistemas, gerinti šilumos akumuliavimą ir vandens saugojimą.

Be to „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ pakete priemonės Lietuvos verslui iš ES lėšų sudaro 253,7 mln. eurų ir apima saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimą versle – skiriama 60 mln. eurų, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių – 70 mln. eurų, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai – dar 50 mln. eurų. Taip pat 38,5 mln. eurų numatyti technologinės įrangos atnaujinimui ir saulės elektrinėms pramonės įmonėse bei 35,2 mln. eurų – investicijoms į biodegalų gamybos technologijas.

Nors šiuo metu veikiančios Vyriausybės priemonės padeda dorotis su kylančiais iššūkiais, Finansų ministerija nuolat atnaujina finansines projekcijas ir šiuo metu, atsižvelgiant į jas, taip pat vykdo 2023 m. valstybės biudžeto formavimą. Tuo pačiu yra vertinamos energijos kainų tendencijos ir kiti veiksniai darantys įtaką žmonių perkamajai galiai. Atsižvelgiant į šį analitinį procesą, tarptautinių institucijų rekomendacijas Lietuvai bei suinteresuotų grupių siūlymus, taip pat į naujausią rugsėjo viduryje pasirodysiantį Ekonominės raidos scenarijų, išgryninsime naujausią veiksmų strategiją.

Matome, kad Putino vykdomos politikos įtakoje energijos kainos išsilaiko aukštame lygyje ir yra nestabilios, todėl pagrindinis prioritetas 2023 m. biudžete bus energijos kainų suvaldymas. Planuojame vykdyti dalinę dujų ir elektros kainų augimo kompensaciją buitiniams vartotojams, tam reikės nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų. Taip pat bus vykdomas ir kitų socialinių išmokų kompensavimas.

Kviečiame vizualiai susipažinti su Vyriausybės pritaikytomis paketo priemonėmis laike:

 

 

 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-09-02