Savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo paketas

Siekiant didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, Finansų ministerija siūlo įstatymų paketą, kurį sudaro lankstesnio savivaldybių skolinimosi galimybė ir naujas tvarus savivaldybių pajamų šaltinis.

Taip būtų suteikiama daugiau galimybių savivaldai savarankiškai įgyvendinti investicinius projektus, todėl siūloma neriboti savivaldybių galimybes skolintis su Europos Sąjungos ir tarptautine parama įgyvendinamų projektų bendram finansavimui. Tam pasiūlytas ir naujas tvarus finansinis šaltinis – nekilnojamo turto mokestis pagal naują modelį, iš kurio gautos pajamos pasiektų savivaldybių, o ne valstybės biudžetą, kaip yra šiuo metu.

Dėl siūlomo naujo pajamų šaltinio padidėjusios savivaldybių biudžetų pajamos prisidėtų prie gyvenamosios aplinkos kokybės – skverų, parkų  tvarkymas, poilsio zonų, vaikų žaidimo aikštelių, sporto aikštelių – įrengimo, švietimo, socialinių ir viešųjų paslaugų gerinimo, kuriomis naudojasi atitinkamų savivaldybių gyventojai.

Dėl padidėjusio geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo, diskutuoti dėl sisteminės mokesčių peržiūros yra sudėtinga. Tačiau norint atverti savivaldybėms skolinimosi galimybes būtina užtikrinti tvarius savivaldybių pajamų šaltinius. Šiuo atveju tam siūlomas nekilnojamojo turto mokesčio modelio pakeitimas, kuriuo grįstos pirmosios deklaracijos gyventojus pasiektų tik 2025 m., stabilizavusis ekonominei ir geopolitinei situacijai.

Teikiamais įstatymų pakeitimais sudaromos galimybės savavaldybėms gauti papildomų pajamų iš Vakarų valstybėse tradicinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo, kai apmokestinami atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne bendra jų verčių suma.

Remiantis preliminariais skaičiavimais, vidutinis mokestis už pagrindinį žmogaus būstą siektų apie 13,5 eurų per metus. Tai atitinkamai sudaro 1,12 euro per mėnesį, tačiau mokestis būtų mokamas už metus.

• Mokestis už pagrindinį būstą būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta bei apmokestinamas tarifais, susietais su savivaldybės nekilnojamojo turto vertės viduriniu dydžiu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos* neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o virš dviejų medianų – 0,1 proc. mokestis.

*mediana gaunama išrikiavus visus toje savivaldybėje esančius nekilnojamo turto vienetus į eilę, pagal masinio vertinimo būdu gautas vertes, ir paėmus vidurinį eilės dydį. Su savivaldybių verčių medianomis susipažinti galite čia.

Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m. būstas, kurio vidutinė mokestinė vertė  šiuo metu siekia apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m. senos statybos – 4-5 eurais per metus.

LABAI SVARBU: įmokos gyventojui būtų skaičiuojamos nuo nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės. Paskutinis masinis vertinimas atliktas 2020 metais. Mokestinės vertės galios iki 2026 m. Jas pasitikrinti galite Registrų centro tinklalapyje: Mokestinės vertės paieška | VĮ Registrų centras (registrucentras.lt)

• Kitas gyventojų nekomercinis nekilnojamasis turtas būtų apmokestinamas įstatyme nustatytų tarifų intervalų riboje: 0,1-1 proc. ribose bei 0,1-3 proc. ribose, jeigu toks turtas naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje. Pagal įstatyme nustatytus kriterijus konkretų tarifą nustatytų pačios savivaldybės atskirai.

Numatomi mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo atidėjimai senjorams iki 10 metų (užtektų pareikšti norą, savivaldos taryba turi jį tenkinti).

Be to, būtų sudaroma teisė savivaldybėms spręsti atidėti mokesčio sumokėjimo terminus už pagrindinį būstą ir kitiems socialiai jautrių grupių gyventojams iki 10 metų.

Taip pat numatoma teisė savivaldybėms spręsti atidėti mokesčio sumokėjimo terminus gyventojams už kitą nei pagrindinis gyvenamasis būstas nekilnojamąjį turtą iki 5 metų.

Mažos vertės nekilnojamojo turto savininkai, kai jų mokėtinas mokestis už visą nekilnojamąjį turtą sudarytų iki 2 eurų, nuo mokesčio būtų atleidžiami.

Pagal šiuo metu esamą gyventojų nekomercinio nekilnojamojo turto suminį apmokestinimo modelį – mokestis mokamas tuo atveju, kai viso gyventojo turimo nekomercinio turto mokestinė vertė viršija nustatytą ribą (apmokestinamas taip vadinamas „brangus“ turtas).

Tuo tarpu viešoms diskusijoms pateiktas projektas siūlo, kad mažesnis apmokestinimas galiotų pagrindiniam gyvenamajam būstui, tačiau kitas gyventojų nekomercinės paskirties turtas (antras ar paskesnis butas, poilsio pastatai ir pan.) būtų apmokestintas pagal savivaldybių nustatytus tarifus 0,1-1 procento ribose, o jei turtas naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje – netgi aukštesnėse ribose (nuo 0,1 iki 3 procentų) nei dabar galiojantis maksimalus 2 proc. tarifas. Didelė dalis dabar nekilnojamo turto mokestį mokančių žmonių turi ne po vieną nekilnojamo turto objektą bei aktyviai juos naudoja  komercinėje veikloje. Todėl mokėtinas mokestis priklausytų ir nuo turimo turto panaudojimo, ir nuo konkrečių savivaldybių priimtų apmokestinimo tarifų.

Be to, iki šiol turto vertė buvo dalinama tarp bendrasavininkų, todėl didelė dalis nekilnojamojo turto buvo neapmokestinama, nes neviršydavo nustatyto neapmokestinamojo dydžio, taikomo kiekvienam bendrasavininkui atskirai. Pakeitus modelį, būtų apmokestinamas kiekvienas nekilnojamojo turto objektas kaip toks, dėl ko būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo.

Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną. Jas automatiškai suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija, taip užtikrinant gyventojams patogų mokėjimą/patogią paslaugą.

Gyventojams naujos atsakomybės nebus užkraunamos – Valstybinė mokesčių inspekcija pati suformuos nekilnojamo turto mokesčio deklaraciją ir apskaičiuos mokestį kiekvienam gyventojui atskirai.