Nacionalinės valiutos istorija

Pirmosios Lietuvos Vyriausybės finansų istorija prasidėjo nuo 30 000 ostmarkių paskolos, kurią pirmasis Lietuvos finansų ministras Martynas Yčas surinko iš privačių asmenų. Paskiau Lietuva gavo dvi paskolas iš Vokietijos vyriausybės per Rytų skolinamąją kasą (Darlehenskasse Ost) (RSK), kuri ir vykdė ostmarkių emisiją Lietuvoje: 10 milijonų markių pagal 1918 m. lapkričio 26 d. pasirašytą sutartį, ir dar 100 milijonų pagal 1918 m. gruodžio 30 d. sutartį.

Mainais Lietuvos pirmoji Vyriausybė sutiko įteisinti okupacinių ostmarkių apyvartą savo kontroliuojamoje teritorijoje. Šiais RSK spausdinamais pinigais Lietuvos Vyriausybė gavo ir iš Vokietijos išsiderėtą paskolą, kuri jai būdavo išmokama dalimis, kas mėnesį. 1919 m. vasarį ostmarkės buvo paskelbtos „lietuviškais“ pinigais – auksinais.

Auksinas – pereinamasis Lietuvos Respublikos laikinasis popierinis pinigas.

Lietuvos vyriausybė 1919 m. vasario 26 d. auksino pavadinimu įteisino per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvos teritorijoje kursavusius vokiečių okupacinės valdžios pinigus ostmarkes. Ostmarkės viena šimtoji dalis pavadinta skatiku.

Auksinas apyvartoje buvo iki 1922 m. spalio 2 d. − lito įvedimo dienos.

1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“. Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto pasiūlymu lietuviški pinigai buvo pavadinti litais, o smulkieji, t.y. šimtoji lito dalis – centais.

1922 m. spalio 1 d. išleisti laikinieji Lietuvos Respublikos pinigai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litų banknotai. Atspausdinti jie Berlyne paskubomis, naudojant trafaretinius piešinius, papildytus lietuvišku tekstu ir Vyčiu.

1922 m. lapkričio 16 d. laikinuosius banknotus pakeitė Prahoje atspausdinti Lietuvos banko banknotai. Šios laidos centų banknotų piešiniai, kaip ir laikinųjų pinigų, nesudėtingi, popierius be vandenženklių. Litų banknotų projektus sukūrė Adomas Varnas (1879-1979), kartu vadovavęs komisijai, prižiūrėjusiai pinigų spausdinimą.
Vėlesniais metais buvo leidžiamos naujos pinigų laidos. Visų šių laidų banknotus spausdino firma „Bradbury Wilkinson & Co“ Didžiojoje Britanijoje pagal Lietuvos banko generalinės tarybos patvirtintus Adomo Galdiko (1893-1969), Viliaus Jomanto (1891-1960), Antano Žmuidzinavičiaus (1876-1966) projektus.

1924 m. birželio 20 d. priimtas Monetų įstatymas suteikė Valstybės Iždui išskirtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus.

Pirmosios Lietuvos Respublikos monetos nukaldintos 1925 m. Didžiojoje Britanijoje: Londone – sidabrinės, Birmingeme – bronzinės.

Nuo 1936 m. lietuviškos monetos kaldintos Kaune. Visų jų autorius – skulptorius Juozas Zikaras (1881-1944).

1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Lietuva vis dar priklausė rublio zonai, todėl tik 1992 m. gegužės 1 d. greta rublių į apyvartą išleisti jų pakaitalai − talonai, kurie tų pačių metų spalio 1 d. tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje.

1993 m. birželio 25 d. litas vėl sugrįžo daugiau kaip po 50 metų pertraukos − į apyvartą išleisti litai ir centai. Nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d. litas buvo susietas su JAV doleriu santykiu 1 doleris už 4 litus.

2002 m. vasario 2 d. litas susietas su euru tuo metu galiojusiu santykiu – 3,4528 lito už vieną eurą, šis santykis išliko iki lito pakeitimo euru.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvesta bendroji Europos valiuta – euras. Lietuva tapo devynioliktąja euro zonos nare.

Paskutinė atnaujinimo data: 2015-07-31