Europos Sąjungos programų įgyvendinimas Lietuvoje

Europos Sąjungos daugiametė finansinė programa

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 312 str. nurodoma, kad daugiametė finansinė programa (DFP) – tai mažiausiai penkerių metų laikotarpiui nustatomas Europos Sąjungos (ES) biudžetas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Sąjungos išlaidos būtų planingai plėtojamos neviršijant jos nuosavų išteklių.

Reglamentą, kuriuo nustatoma DFP, priima ES Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą. ES Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą (patvirtintą jį sudarančių narių dauguma), sprendimą priima vieningai. Europos Vadovų Taryba (EVT) gali vieningai priimti sprendimą, leidžiantį ES Tarybai kvalifikuota balsų dauguma priimti DFP reglamentą.

Visos iki šiol sudarytos DFP buvo septynerių metų trukmės. Dabar galiojanti DFP apima 2021–2027 m. laikotarpį.

2021–2027 m. daugiametė finansinė programa:

2018 m. gegužės 2 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pateikė pasiūlymą dėl 1 135 mlrd. EUR dydžio 2021–2027 m. DFP. Pasiūlyme, lyginant su praėjusio laikotarpio DFP, didesnis finansavimas numatytas tokioms prioritetinėms sritims, kaip: moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmenizacija, su jaunimu susijusios programos, migracijos, sienų apsaugos ir saugumo klausimai, išorės veiksmai bei kova su klimato kaita.

Reaguodama į COVID-19 pandemiją ir jos sukeltus socio-ekonominius padarinius, 2020 m. gegužės 27 d. Komisija pateikė atnaujintą pasiūlymą dėl 1 100 mlrd. EUR 2021–2027 m. DFP bei pasiūlymą dėl 750 mlrd. EUR dydžio Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės („Kitos kartos ES“, angl. „Next Generation EU“). Šių vienas kitą papildančių instrumentų lėšos bus skirtos tiek trumpojo laikotarpio ES ekonomikos atsigavimui, tiek – ilgalaikiam jos augimui, didžiausią dėmesį skiriant žaliajai pertvarkai, skaitmeninimui bei struktūrinėms reformoms valstybėse narėse.

Po ilgų ir sudėtingų derybų EVT (kurių rezultatą atspindi 2020 m. liepos 21 d. EVT išvados) bei tarpinstitucinių diskusijų su Europos Parlamentu, 2020 m. gruodžio 17 d. buvo patvirtintas reglamentas dėl 1 074 mlrd. EUR apimties 2021–2027 m. DFP.

2021–2027 m. daugiametės finansinės programos peržiūra:

2023 m. birželio 20 d. Komisija, reaguodama į naujus iššūkius (karas Ukrainoje, jo pasekmės valstybėms narėms, migracijos iššūkiai, didėjančių palūkanų, infliacijos poveikis), pateikė pasiūlymą dėl 2021–2027 m. DFP peržiūros, kurį sudaro Ukrainos priemonė, finansavimas migracijos valdymui, partnerysčių su trečiosiomis šalimis stiprinimu, reagavimui į kritines situacijas, Strateginių technologijų Europai platforma (STEP), taip pat numatytas palūkanų dengimo už ES vardu Komisijos pasiskolintas lėšas finansavimas (NGEU finansavimo išlaidoms). Pasiūlymas patvirtintas 2024 m. vasario 29 d., įsigaliojo 2024 m. kovo 1 d. DFP peržiūros apimtis – 64,6 mlrd. eurų (iš jų: 31,6 mlrd. eurų dotacijų ir 33 mlrd. eurų paskolų), iš kurios:

• Ukrainai – 50 mlrd. eurų (33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų dotacijų).
• Migracijai ir išorės iššūkiams – 9,6 mlrd. eurų.
• STEP – 1,5 mlrd. eurų.
• Lankstumo instrumentui – 2 mlrd. eurų.
• Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui (SEAR) – 1,5 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė (angl. Next Generation EU):

Kartu su pasiūlymu dėl 2021–2027 m. DFP, buvo pritarta ir pasiūlymui dėl ES ekonomikos gaivinimo priemonės. Šio instrumento apimtis – 750 mlrd. EUR (2018 m. kainomis), iš kurių 390 mlrd. EUR sudaro dotacijos, o 360 mlrd. EUR – paskolos. Tai ribotos trukmės, apimties ir dydžio priemonė, kuri finansuojama iš Komisijos finansų rinkose pasiskolintų lėšų. Pasiskolintos lėšos turės būti grąžintos iki 2058 m. Siekiant sumažinti valstybių narių finansinę naštą, grąžinant priemonės finansavimui finansų rinkose ES vardu pasiskolintas lėšas, svarstoma dėl naujų ES nuosavų išteklių įvedimo (žr. dalį ES biudžeto pajamos (nuosavi ištekliai)).

Iš ES ekonomikos gaivinimo priemonės finansuojamos programos: Gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. „Recovery and Resilience facility“) (672,5 mlrd. EUR (2018 m. kainomis), iš jų 360 mlrd. EUR paskolų ir 312,5 mlrd. EUR dotacijų); „REACT-EU“ (47,5 mlrd. EUR); „Europos horizontas“ (5 mlrd. EUR); „InvestEU“ (5,6 mlrd. EUR); BŽŪP – kaimo plėtra (7,5 mlrd. EUR); Teisingos pertvarkos fondas (10 mlrd. EUR); „RescEU“ (1,9 mlrd. EUR).

Metinis Europos Sąjungos biudžetas:

Metinis ES biudžetas – priemonė, kuria kiekvienais metais nustatoma ir patvirtinama bendra pajamų ir išlaidų asignavimų suma, laikoma būtina ES ir Europos atominės energijos bendrijai konkrečiais metais.

Metinio biudžeto išlaidos planuojamos pagal ES daugiametę finansinę programą (DFP):

• visų pirma, jis atspindi DFP nustatytus prioritetus (žinoma, papildomai reaguojama ir į konkrečiais metais ES kylančias problemas bei iššūkius);
• antra, negali viršyti tiems metams DFP numatytų viršutinių asignavimų ribų.

Atkreiptinas dėmesys, jog mokėjimų asignavimų Sanglaudos politikai apimtys/dalis metiniuose ES biudžetuose svyruoja priklausomai nuo ES struktūrinių ir investicinių fondų įgyvendinimo ciklo. Įprasta praktika, jog intensyviausias poreikis mokėjimams stebimas pirmaisiais DFP metais, kai galutinai išmokami praėjusioje DFP įsipareigoti asignavimai, ir paskutiniaisiais DFP metais, kai projektai pasiekia įgyvendinimo pabaigos etapą. Pvz., 2014 m. (t.y., pirmaisiais 2014–2020 m. DFP metais) asignavimų Sanglaudos politikai dalis metiniame biudžete (kaip ir 2021 m.) siekė 34 proc., tuo tarpu 2017 m. (ciklo viduryje) – 28 proc. Apie 73 proc. mokėjimų, numatytų Sanglaudos politikai 2021 m. ES biudžete, yra skirti padengti įsipareigojimus, prisiimtus iki 2021 m.

Detali finansinė informacija apie ES biudžeto išlaidas, atskiroms biudžeto programoms skirtas lėšas, valstybių narių gautas lėšas iš šių programų, biudžeto pajamas pagal atskirus ES nuosavus išteklius ir valstybių narių sumokėtus ES nuosavus išteklius, pradedant 2003 m., skelbiama Komisijos tinklapyje.

2024 m. ES biudžetas:

2023 m. lapkričio 10 d. Taikinimo komitete buvo pasiektas Europos Parlamento ir Tarybos sutarimas dėl 2024 m. ES biudžeto. Sutarta, kad 2024 m. ES biudžeto įsipareigojimai sudarys 189,39 mlrd. eurų, o mokėjimai – 142,63 mlrd. eurų. Didžioji dalis ES biudžeto lėšų  kitų metų biudžete bus skirta Sanglaudos (64,7 mlrd. eurų) ir Bendrosios žemės ūkio politikos sritims (57,34 mlrd. eurų) (tradiciškai šioms politikos sritims tenka apytiksliai 70 proc. ES biudžeto asignavimų) bei moksliniams tyrimams (21,49 mlrd. eurų), ES kaimynystei ir išorės veiksmams (16,23 mlrd. eurų).

Derybų metu sutarta +250 mln. eurų papildomai skirti humanitarinei pagalbai, iš kurių bus finansuojami ne tik Ukrainos, bet ir atitinkami poreikiai Artimuosiuose Rytuose. Taip pat 100 mln. eurų papildomai skirta Pietų, 50 mln. eurų – Rytų kaimynystei (visų pirma, lėšas skiriant Moldovai), 30 mln. eurų – Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) transporto daliai, 10 mln. eurų kariniam mobilumui.

2024 m. ES biudžeto derybos išskirtinės, nes vyko 2021-2027 m. DFP peržiūros kontekste. DFP peržiūros rezultatai į 2024 m. biudžetą perkelti pagal taisomojo biudžeto procedūrą.

Europos Sąjungos biudžeto procedūra

Institucijos, turinčios sprendimų priėmimo įgaliojimus ES biudžeto klausimais (ES biudžeto valdymo institucijos) yra Europos Parlamentas ir ES Taryba. Šios institucijos kasmet turi susitarti dėl kitų metų ES biudžeto.

Europos Sąjungos pajamos (nuosavi ištekliai)

Greta kitų įplaukų (išorės asignuotųjų pajamų (biudžeto garantijos, skolinimosi ir skolinimo operacijos (NGEU), įnašai ir grąžinamosios išmokos, susijusios su ES susitarimais ir programomis), kurios 2022 m. sudarė 33,9 proc., ir pajamų, gaunamų iš institucijų suteiktų paslaugų, baudų, delspinigių ir kt., kurios 2022 m. sudarė 2,6 proc. visų biudžeto pajamų), ES biudžetas finansuojamas valstybių narių nuosavų išteklių (NI) įnašais.

Pagal ES Tarybos sprendimą dėl ES nuosavų išteklių, kurio pakeitimą  2020 m. pabaigoje visos valstybės narės patvirtino pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus ir kuris įsigaliojo nuo 2021 m. birželio 1 d. (taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.), nuosavų išteklių kategorijos yra šios:

• Tradiciniai nuosavi ištekliai (TNI) (pajamos iš muitų).
• Pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) grindžiamas nuosavas išteklius, kuris gaunamas taikant vienodą tarifą suderintoms valstybių narių PVM bazėms.
• Bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNPj) grindžiamas nuosavas išteklius, kuris gaunamas taikant vienodą tarifą valstybių narių BNPj bazėms. Šis NI naudojamas kaip subalansuojantis išteklius – t.y., iš jo finansuojamos visos išlaidos, kurių nepadengia kiti pajamų šaltiniai.

Prie BNPj NI sistemos priskiriamos ir taip vadinamos valstybių narių įmokų į ES biudžetą korekcijos. 2014–2020 m. įmokos BNPj dalies korekcija taikyta Danijai, Nyderlandams, Švedijai, iki 2016 m. – Austrijai. 2020 m. buvo paskutiniai metai, kai galiojo dar 1984 m. įvesta Jungtinės Karalystės korekcija, pagal kurią šaliai buvo kompensuojama apie 66 proc. skirtumo tarp jos įmokų ir gaunamų išmokų iš ES biudžeto. Be to, Vokietijai, Nyderlandams, Austrijai ir Švedijai taikyti Jungtinės Karalystės korekcijos kompensavimo sumažinimai. Nepaisant daugumos valstybių narių noro naujoje 2021–2027 m. DFP atsisakyti įmokų korekcijų ar bent jau numatyti jų palaipsnį panaikinimą (kaip siūlyta ir Europos Komisijos), po ilgų ir sudėtingų derybų korekcijos (įmokos BNPj dalies sumažinimo forma) 2021–2027 m. išlaikytos Danijai, Nyderlandams, Austrijai, Švedijai ir Vokietijai.

• Neperdirbto plastiko atliekų kiekiu pagrįstas nuosavas išteklius (nuo 2021 m.) – nacionalinis įnašas, apskaičiuojamas neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekiui (duomenis EK/Eurostat teikia Aplinkos apsaugos agentūra) taikant 0,8 eurų/kg tarifą bei pritaikant korekcinį mechanizmą šalims, kurių 2017 m. BNP/gyv. buvo mažesnis už ES vidurkį (LT turi teisę į 9 mln. eurų metinį sumažinimą, einamosiomis kainomis).  

Vadovaujantis 2020 m. gruodžio mėn. pasirašytu trišaliu tarpinstituciniu susitarimu tarp Tarybos, EP ir EK dėl naujų NI ir siekiant prisidėti prie ES gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ („Kitos kartos ES“) įgyvendinimui pasiskolintų lėšų grąžinimo iki 2058 m., 2021 m. gruodžio 22 d. EK pateikė pasiūlymą dėl naujų ES nuosavų išteklių, pagrįstų:

• pasienio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmu (CBAM);
• ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema;
• didžiausių tarptautinių įmonių pelno apmokestinimu (Pillar 1).

2023 m. birželio 20 d. EK pateikė 2-ąjį NI pasiūlymą, kuriame atnaujintas 1-asis EK NI pasiūlymas bei pasiūlytas papildomas naujas NI, pagrįstas įmonių pelno statistiniais duomenimis.

EK pasiūlė, kad CBAM pagrįsto NI taikymas prasidėtų nuo 2026 m. sausio 1 d., ATL pagrįsto NI – nuo 2024 m. sausio 1 d., Pillar 1 pagrįsto NI – nuo tada, kai bus pasiektas susitarimas dėl šio mokesčio ES lygiu, o įmonių pelno statistiniais duomenimis pagrįsto NI – nuo 2024 m. sausio 1 d.

Sutarimas dėl pasiūlytų naujų NI nepasiektas, vyksta diskusijos.

Pagal 2-ąjį NI pasiūlymą planuojama, kad vidutinės metinės ES biudžeto pajamos iš naujų NI sudarys apie 37 mlrd. eurų (2018 m. kainomis) arba 45,4 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis), neįskaičiuojant Pillar 1 pagrįsto NI.

2022 m. Lietuvos gautos lėšos iš Europos Sąjungos biudžeto ir sumokėtos įmokos

Remiantis  Komisijos finansinių ataskaitų duomenimis, išmokos iš ES biudžeto Lietuvai 2022 m. siekė 2,3 mlrd. EUR, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą – 655,2 mln. EUR. Lietuva iš ES ekonomikos gaivinimo priemonės gavo 304,1 mln. eurų.

Taigi Lietuva už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą „atgavo“ 3,5 EUR.

ES biudžeto programos, iš kurių Lietuva/ Lietuvos subjektai gavo finansavimą:

Kaip žinia, apie 70 proc. ES biudžeto išlaidų Komisija įgyvendina kartu su valstybėmis narėmis pasidalijamojo valdymo būdu (žemės ūkio ir žuvininkystės, sanglaudos, vidaus reikalų srityse). Didžiąją dalį likusių ES biudžeto išlaidų Komisija valdo tiesiogiai, t.y., tam tikrų programų įgyvendinimas priklauso išimtinai Europos Komisijos generalinių direktoratų ir agentūrų kompetencijai (šios įstaigos organizuoja konkursus, priima paraiškas, skiria lėšas konkursų nugalėtojams ir atlieka programų įgyvendinimo priežiūrą). Pažymėtina, kad į tiesioginio valdymo programų lėšas pretenduoti gali visų valstybių narių subjektai, asignavimai skiriami konkurso būdu. Pagal Komisijos tiesiogiai įgyvendinamas ES programas yra finansuojami projektai mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros, sveikatos, infrastruktūros, aplinkosaugos ir kt. srityse.

Remiantis Komisijos finansinėmis ataskaitomis, 2022 m. Lietuvos subjektų gautos lėšos iš tiesioginio valdymo ES programų sudarė 8,6 proc. visų šiuo laikotarpiu Lietuvos iš ES biudžeto gautų lėšų. Lėšos iš pasidalijamojo valdymo programų (kurios dažnai pavadinamos „vokais“, dėl kurių valstybės narės susitaria iš anksto derybų dėl DFP metu) sudarė 91,4 proc. (mln.) visų nurodytu laikotarpiu Lietuvos gautų lėšų. Vidutiniškai 87 proc. Lietuvos susiderėto „voko“ 2022 m. sudarė žemės ūkio ir Sanglaudos politikos lėšos.

Lietuvos subjektai 2022 m. daugiausiai ES biudžeto lėšų gavo dalyvaudami šiose tiesioginio valdymo programose: Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programoje (37,1 mln. EUR), „Europos infrastruktūros tinklų priemonė“ (EITP, angl. Connecting Europe Facility, CEF) (45,1 mln. EUR), Erasmus+ (45,3 mln. EUR) ir „Europos horizontas“ (23,7 mln. EUR), karinio mobilumo (angl. Military Mobility) (27,7 mln. EUR).

Daugiau informacijos apie Lietuvos subjektų dalyvavimą ES biudžeto programose galima rasti Europos Komisijos tinklalapyje.

2021–2027 m. Lietuvai numatomos lėšos iš Europos Sąjungos biudžeto ir prognozuojamos įmokos

Remiantis 2020 m. liepos 21 d. EVT išvadomis dėl 2021–2027 m. DFP ir ES ekonomikos gaivinimo priemonės, numatoma, kad išmokos Lietuvai 2021–2027 m. gali siekti apytiksliai 17,1 mlrd. EUR (einamosiomis kainomis).

Iš jų 2021–2027 m. Sanglaudos politikos  įgyvendinimui numatoma apie 6,019 mlrd. EUR, iš Teisingos pertvarkos fondo – apie 274 mln. EUR.; žemės ūkio finansavimui – apie 5,61 mlrd. EU. Taip pat numatytas 552 mln. EUR finansavimas Ignalinos AE uždarymo projektui, 201 mln. EUR – Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui. Iš ES ekonomikos gaivinimo priemonės dotacijų dalies Lietuvai numatyta 2,3 mlrd. EUR (2022 m. kainomis, įskaitant RePower EU priemonę) ir Lietuva jau yra paėmusi 1,55 mlrd. EUR paskolos,

Prognozuojama, kad Lietuvos metinė įmoka į ES biudžetą 2021–2027 m. sieks apie 740 mln. EUR.  

Lietuvos numatomo gauti finansavimo ir įmokų santykis išlieka teigiamas, kaip ir 2014–2020 m. – už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą „atgausime“ apie 3,3 EUR. (2014-2020 m. – apie 4 EUR).