1. Kas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė?
Europos Komisija reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF, The Recovery and Resilience Facility).
Priemonės tikslas – sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį ES narėse ir padaryti Europos ekonomiką ir visuomenę tvaresnę, atsparesnę ir geriau pasirengusią žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams ir galimybėms.
2. Kiek lėšų sudaro priemonės biudžetą?
Siekdama finansuoti ekonomikos gaivinimą, ES skolinsis lėšų rinkose palankesnėmis sąlygomis, nei tai galėtų padaryti daugelis valstybių narių, ir šias lėšas perskirstys valstybėms narėms. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ES narėms bus išdalinta 672,5 mlrd. Priemonę sudaro lėšos skiriamos dotacijoms ir paskoloms. Pagal EGADP, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms, kuriomis šiuo metu nėra planuojama naudotis. Žr. 14 klausimą.
3. Kam turi būti skirtos priemonės lėšos?
EGADP lėšomis valstybės narės privalo skatinti ūkio atsigavimą per valstybių narių struktūrines reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse.
Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. EGADP lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.
4. Kiek lėšų skirta šiai priemonei ES mastu?
ES ilgalaikis biudžetas kartu su iniciatyva „Next Generation EU“ – laikinąja priemone, skirta ekonomikos gaivinimui skatinti – didžiausias iki šiol ES biudžeto lėšomis finansuotas skatinamųjų priemonių rinkinys. Bendra 1,8 trln. EUR suma padės po COVID-19 pandemijos atkurti Europos ekonomiką. EGADP yra pagrindinė bendro „Next Generation EU“ 750 mlrd. EUR vertės laikinosios ekonomikos gaivinimo priemonės paketo dalis.
Priemonės „Next Generation EU“ paskirstymas: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 672,5 mlrd. EUR, iš jų paskolos 360 mlrd. EUR, iš jų dotacijos 312,5 mlrd. EUR
5. Ar EGADP priemonė turės įtakos Lietuvos biudžetui iš ES investicinių fondų, tokių kaip Sanglaudos ar Europos regioninės plėtros fondas.
Ne, EGADP priemonė papildo ES investicinius fondus, yra vienkartinė, finansuojama iš bendros ES paskolos. EGADP sudaro 1/8 ES lėšų, numatytų Lietuvai ateinančiu 2021-2027 laikotarpiu.
6. Kokiam laikotarpiui skirta EGADP?
2021 – 2026 m.
7. Koks lėšų skyrimo mechanizmas?
Finansavimo išmokėjimai bus susieti su Plane numatytų tikslų ir įsipareigojimų pasiekimu, kurį reguliariai vertins EK. Galutinis plano patvirtinimas ES mastu numatomas rugpjūčio mėnesį.
8. Kokiems sektoriams Lietuva numatė skirti priemonės lėšas ir kodėl?
Atsižvelgdama į Europos Komisijos reikalavimus Lietuva yra numačiusi 7 svarbiausius prioritetus: žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, inovacijos ir mokslas, viešojo sektoriaus pertvarka.
Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. priemonės lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.
9. Ar tai galutinis priemonės planas?
Europos Komisijos liepos 2 d. patvirtintas Planas yra galutinis. Vis dėlto, jog būtų pradedamos įgyvendinti investicijos, prieš tai Planą turi patvirtinti Europos Taryba.
10. Kas Lietuvoje koordinuoja EGADP įgyvendinimą?
EGADP įgyvendinimą Lietuvoje koordinuos Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Patvirtinus plano priemones, už priemonių veiklų įgyvendinimą bus atsakingos su konkrečiu komponentu susijusios ministerijos.
11. Kodėl atsisakyta DNR? Kodėl EGADP lėšomis neremiamas labiausiai nukentėjęs verslas?
Šių metų vasarį Vyriausybė dekonstravo Ateities ekonomikos DNR planą, kuris buvo viso labo įvairių projektų rinkinys, o ne projektų finansavimo šaltinis, ką dažnai klaidingai komunikuodavo buvę valdantieji.
Senajame DNR plane projektai buvo numatyti finansuoti iš 4 skirtingų finansavimo šaltinių: buvusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų perspektyvos, būsimos finansinės perspektyvos, valstybės biudžeto ir dar tik planuojamo Europos Komisijos įrankio – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP).
Didžiąją senojo DNR plano dalį sudarė senosios 2014-2020 m. finansinės perspektyvos investicijos ir valstybės biudžeto lėšos už 4,1 mlrd. eurų – pagal šią dalį projektai jau beveik įgyvendinti ir turėtų būti baigti pagal patvirtintas tvarkas, tad procesas vyks, kaip ir vykęs.
Europos Komisija pabrėžia, kad EGADP lėšomis valstybės narės privalo skatinti ūkio atsigavimą per valstybių narių struktūrines reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse. Siekdama užtikrinti ne tik investicijų greitį, bet ir jų kokybę bei atitikimą Europos Komisijos keliamiems reikalavimams Vyriausybė numatė EGADP lėšomis finansuoti šaliai būtinų, ilgalaikių reformų įgyvendinimą skaitmenizacijos, žaliosios pertvarkos, švietimo srityse ir kitose svarbiausiose srityse.
Tuo tarpu, kad pagalba nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusį verslą pasiektų kuo skubiau ir efektyviau, finansavimas jam numatytas ir vykdomas per LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomas paramos priemones.
12. Koks lėšų numatytų paskoloms gražinimo mechanizmas?
Šiuo momentu Lietuva neplanuoja naudotis EGADP numatyta paskolų galimybe, bet jei toks poreikis kiltų įgyvendinant VPNĮP numatytas reformas, Finansų ministerija vertintų visas skolinimosi alternatyvas (neapsiribojant EGADP). EGADP mechanizmas numato galimybę valstybėms narėms bet kuriuo metu priemonės įgyvendinimo laikotarpiu kreiptis dėl paskolos, numatyto paskolų limito ribose.
.jpg)
