BDAR
Close

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Naujos kartos Lietuva

Kviečiame susipažinti su integruotu „Naujos kartos Lietuva“ planu. 

(Planas buvo priimtas 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo. Jį rasite ČIA (EN), o detalų įsipareigojimų priedą ČIA (EN))

„Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo laikinąją tvarką rasite ČIA. (2021-07-07 patvirtintos laikinos projektų administravimo taisyklės („Dėl 2021–2027 m. ES fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“, FMĮ 1K-240 ). Taisyklės taikomos valstybės projektams, kurie bus finansuojami 2021–2027 m. ES fondų arba RRF lėšomis, jomis nustatoma projektų atrankos, sprendimų dėl jų finansavimo priėmimo ir projektų įgyvendinimo tvarka.)

"Naujos kartos Lietuva" administravimo taisykles Nr. 1K-237 patvirtintas 2022-06-22 d. rasite ČIA.

Oficiali Europos Komisijos svetainė apie Naujos kartos Lietuva“ planą.

2022 m. kovo 1 d. Europos Komisija priiėmė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės metinę ataskaitą, kurioje pateikiama Priemonės įgyvendinimo apžvalga. Metinę ataskaitą galite rasti čia.

„Naujos kartos Lietuva“

Europos Komisija (EK), reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF), kuri finansuos valstybių narių struktūrines reformas ir skatins ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir 2019-2020 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui. (Tarybos 2019 m. rekomendacijos)

Pagal priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. priemonės lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.

Finansavimo išmokėjimai bus susieti su Plane numatytų tikslų ir įsipareigojimų pasiekimu, kurį reguliariai vertins EK.

Plano rengimas

Derinant su Vyriausybės programa ir 2021–2030 m. Nacionaliniu pažangos planu, rengiamo Plano investicinės kryptys yra nustatytos ir suskirstytos pagal 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka.

 

 

Europos Komisijai pateiktas papildytas „Naujos kartos Lietuva“ planas: verslo konkurencingumo stiprinimui – papildomas milijardas

Lietuvą pasiekė per 542 mln. „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų

„Naujos kartos Lietuva“ planas – vienas iš skaidriausiai viešinamų

Gegužės viduryje Lietuvą pasieks per 500 mln. „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų

„Naujos kartos Lietuva“ planas – tai galimybė ir regionams dalyvauti įgyvendinant esminius pokyčius

Finansų ministrė G. Skaistė: „Lietuvos verslo konkurencingumui ir aukštai pridėtinei vertei – papildomas milijardas“

„Naujos kartos Lietuva“ planas: už pasiektus rezultatus Lietuvai skiriama per pusę milijardo eurų

„Naujos kartos Lietuva“ planas: papildomos investicijos – dar didesniam energetiniam ir kibernetiniam saugumui

Finansų ministrės susitikime su komisaru P. Gentiloni aptartas „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimas

„Naujos kartos Lietuva“ planas: Lietuva teikia mokėjimo prašymą už 565 mln. eurų

„Naujos kartos Lietuva“ plano reformos ir investicijos – atsparesnei Lietuvai

Finansų ministrė G. Skaistė: „Naujos kartos Lietuva“ planas – ekonomikos transformacijai ir dabarties iššūkiams spręsti“

„Naujos kartos Lietuva“ planas – pažangai ir atsparumui dabarties iššūkiams

Finansų viceministrė V. Markevičienė: „Padėtas stiprus reformų pamatas „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijoms“

V. Česnulevičiūtė: „Naujos kartos Lietuva“ plano reformos ir investicijos didins valstybės atsparumą, sprendžiant ne tik regioninius, bet ir globalius iššūkius“

Konferencijoje aptarta žalioji ir skaitmeninė pertvarka naujame geopolitiniame kontekste

Finansų viceministrė V. Česnulevičiūtė: „Siekiant didinti ekonominį saugumą būtina įgyvendinti „Naujos kartos Lietuva“ plano reformas“

Finansų viceministrė V. Česnulevičiūtė: „Naujos kartos Lietuva“ planas – galimybė žaliajam proveržiui“

„Naujos kartos Lietuva“ planas: įsibėgėja reformos ir investicijos

Lietuvą pasiekė pirmosios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos

Finansų ministrė G. Skaistė pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl 2,225 mlrd. eurų finansavimo

Siekiant užtikrinti investicijų planavimo suderinamumą bei sužinoti, kokios problemos ir sprendimai visuomenei bei skirtingiems jos segmentams yra svarbiausi, Plano rengime buvo konsultuojamasi su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitomis visuomeninėmis interesų grupėmis (toliau – partneriai). Partnerystės principo įgyvendinimui konsultacinis Plano rengimo procesas buvo suskirstytas į keturis lygius:

1. Nacionalinio lygmens konsultacijos. 2021 m. vasario 23 d. – kovo 1 d. vyko 6 nacionalinio lygmens viešosios konsultacijos dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, kurio reikšmingą dalį yra numatyta finansuoti iš EGADP. Šiose konsultacijose (priklausomai nuo temos) dalyvavo nuo 40 iki 200 partnerių bei įvairių sričių ekspertų, kuriose buvo aptariamos atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos, regionų politikos, žaliojo kurso, atviros teisėkūros, įtraukaus ir įrodymais grįsto sprendimų priėmimo, viešojo valdymo, debiurokratizacijos, sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo, mokslo ir inovacijų sritys. Konsultacijų įrašai yra viešai prieinami „YouTube“ platformoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskyroje. 

2. Atskiros ministerijų konsultacijos pagal NKL sritis. Rengiant NKL plano aprašymus, 2020 m. lapkritį – 2021 m. balandį už savo reformų ar investicijų sritis atsakingos ministerijos suorganizavimo daugiau nei 40 įvairaus formato atskirų konsultacijų su savo kuruojamų sričių partneriais.

3. Rašytinės konsultacijos el. erdvėje. 2021 m. balandį, pirminį Plano projektą paviešinus visuomenei, buvo paskelbta NKL rašytinė konsultacija elektroniniu būdu, per kurią visos visuomenės grupės ar pavieniai asmenys turėjo galimybę NKL rengėjams pateikti savo pastabas, pasiūlymus ir komentarus. Rašytinė konsultacija buvo skelbiama viešai e pilietis platformoje. Pakvietimai dalyvauti rašytinėje konsultacijoje buvo išsiųsti daugiau nei 700 organizacijų bei individualių asmenų. Be to, ministerijų, rengusių NKL plano reformas ar investicijas, komunikacijos kanalais ir žiniasklaidoje buvo platinami kvietimai susipažinti su NKL projektu ir pateikti savo siūlymus ir pastebėjimus. Žemiau pateiktoje nuorodoje kviečiame susipažinti rašytinės konsultacijos rekomendacijų santrauka, paremta gautomis partnerių ir individualių asmenų pasiūlymais ir komentarais, kurioje taip pat pateikti reformas ar investicijas rengusių institucijų atsakymai.

Santrauką rasite ČIA

4. Įvairūs, daugiausia ne ministerijų iniciatyva rengti visuomenės informavimo renginiai ar pristatymai dėl Plano rengimo. Balandžio mėnesį buvo suorganizuota apskritojo stalo diskusija dėl Naujos kartos Lietuva plano. Diskusijoje dalyvavo Plane esančių viešosios politikos sričių ekspertai, akademikai ir verslo atstovai. Diskusijos įrašas yra viešai prieinamas Facebook platformoje. Taip pat, Planas buvo pristatinėjimas Seimo komitetuose, nevyriausybinių organizacijų renginiuose, aptariamas socialinių ir ekonominių partnerių Trišalėje taryboje.

 

Atviri duomenys ir skaitmeninė transformacija (2021.02.23)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Regionų politika (2021.02.24)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Žaliasis kursas (2021.02.25)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Atvira teisėkūra, įtraukus ir įrodymais grįstas sprendimų priėmimas, viešasis valdymas, debiurokratizacija (2021.02.26)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Sveikata ir socialinė apsauga (2021.02.26)

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Švietimas, mokslas ir inovacijos (2021.03.01)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

 

 

1. Kas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė?

Europos Komisija reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF, The Recovery and Resilience Facility).

Priemonės tikslas – sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį ES narėse ir padaryti Europos ekonomiką ir visuomenę tvaresnę, atsparesnę ir geriau pasirengusią žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams ir galimybėms.

2. Kiek lėšų sudaro priemonės biudžetą?

Siekdama finansuoti ekonomikos gaivinimą, ES skolinsis lėšų rinkose palankesnėmis sąlygomis, nei tai galėtų padaryti daugelis valstybių narių, ir šias lėšas perskirstys valstybėms narėms. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ES narėms bus išdalinta 672,5 mlrd. Priemonę sudaro lėšos skiriamos dotacijoms ir paskoloms. Pagal EGADP, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms, kuriomis šiuo metu nėra planuojama naudotis. Žr. 14 klausimą.  

3. Kam turi būti skirtos priemonės lėšos?

EGADP lėšomis valstybės narės privalo skatinti ūkio atsigavimą per valstybių narių struktūrines reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. EGADP lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.

4. Kiek lėšų skirta šiai priemonei ES mastu?

ES ilgalaikis biudžetas kartu su iniciatyva „Next Generation EU“ – laikinąja priemone, skirta ekonomikos gaivinimui skatinti – didžiausias iki šiol ES biudžeto lėšomis finansuotas skatinamųjų priemonių rinkinys. Bendra 1,8 trln. EUR suma padės po COVID-19 pandemijos atkurti Europos ekonomiką. EGADP yra pagrindinė bendro „Next Generation EU“ 750 mlrd. EUR vertės laikinosios ekonomikos gaivinimo priemonės paketo dalis.

Priemonės „Next Generation EU“ paskirstymas: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 672,5 mlrd. EUR,  iš jų paskolos 360 mlrd. EUR,  iš jų dotacijos 312,5 mlrd. EUR

5. Ar EGADP priemonė turės įtakos Lietuvos biudžetui iš ES investicinių fondų, tokių kaip Sanglaudos ar Europos regioninės plėtros fondas.

Ne, EGADP priemonė papildo ES investicinius fondus, yra vienkartinė, finansuojama iš bendros ES paskolos. EGADP sudaro 1/8 ES lėšų, numatytų Lietuvai ateinančiu 2021-2027 laikotarpiu.

6. Kokiam laikotarpiui skirta EGADP?

2021 – 2026 m.

7. Koks lėšų skyrimo mechanizmas?

Finansavimo išmokėjimai bus susieti su Plane numatytų tikslų ir įsipareigojimų pasiekimu, kurį reguliariai vertins EK. Galutinis plano patvirtinimas ES mastu numatomas rugpjūčio mėnesį.

8. Kokiems sektoriams Lietuva numatė skirti priemonės lėšas ir kodėl?

Atsižvelgdama į Europos Komisijos reikalavimus Lietuva yra numačiusi 7 svarbiausius prioritetus: žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, inovacijos ir mokslas, viešojo sektoriaus pertvarka.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. priemonės lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.

9. Ar tai galutinis priemonės planas?

Europos Komisijos liepos 2 d. patvirtintas Planas yra galutinis. Vis dėlto, jog būtų pradedamos įgyvendinti investicijos, prieš tai Planą turi patvirtinti Europos Taryba.

10. Kas Lietuvoje koordinuoja EGADP įgyvendinimą?

EGADP įgyvendinimą Lietuvoje koordinuos Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Patvirtinus plano priemones, už priemonių veiklų įgyvendinimą bus atsakingos su konkrečiu komponentu susijusios ministerijos.

11. Kodėl atsisakyta DNR? Kodėl EGADP lėšomis neremiamas labiausiai nukentėjęs verslas?

Šių metų vasarį Vyriausybė dekonstravo Ateities ekonomikos DNR planą, kuris buvo viso labo įvairių projektų rinkinys, o ne projektų finansavimo šaltinis, ką dažnai klaidingai komunikuodavo buvę valdantieji.

Senajame DNR plane projektai buvo numatyti finansuoti iš 4 skirtingų finansavimo šaltinių: buvusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų perspektyvos, būsimos finansinės perspektyvos, valstybės biudžeto ir dar tik planuojamo Europos Komisijos įrankio – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP).

Didžiąją senojo DNR plano dalį sudarė senosios 2014-2020 m. finansinės perspektyvos investicijos ir valstybės biudžeto lėšos už 4,1 mlrd. eurų – pagal šią dalį projektai jau beveik įgyvendinti ir turėtų būti baigti pagal patvirtintas tvarkas, tad procesas vyks, kaip ir vykęs.

Europos Komisija pabrėžia, kad EGADP lėšomis valstybės narės privalo skatinti ūkio atsigavimą per valstybių narių struktūrines reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse. Siekdama užtikrinti ne tik investicijų greitį, bet ir jų kokybę bei atitikimą Europos Komisijos keliamiems reikalavimams Vyriausybė numatė EGADP lėšomis finansuoti šaliai būtinų, ilgalaikių reformų įgyvendinimą skaitmenizacijos, žaliosios pertvarkos, švietimo srityse ir kitose svarbiausiose srityse.

Tuo tarpu, kad pagalba nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusį verslą pasiektų kuo skubiau ir efektyviau, finansavimas jam numatytas ir vykdomas per LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomas paramos priemones.

12. Koks lėšų numatytų paskoloms gražinimo mechanizmas?

Šiuo momentu Lietuva neplanuoja naudotis EGADP numatyta paskolų galimybe, bet jei toks poreikis kiltų įgyvendinant VPNĮP numatytas reformas, Finansų ministerija vertintų visas skolinimosi alternatyvas (neapsiribojant EGADP). EGADP mechanizmas numato galimybę valstybėms narėms bet kuriuo metu priemonės įgyvendinimo laikotarpiu kreiptis dėl paskolos, numatyto paskolų limito ribose.

13. Kodėl buvo nuspręsta papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą?

Priežasčių, kodėl „Naujos kartos Lietuva“ plano apimtis yra didinama beveik dvigubai, yra daug.

Visų pirma, po rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kilo globalus energetikos išteklių šokas, todėl visoje ES sustiprėjo poreikis investuoti į žaliąją energetiką, jog būtų užtikrinta nepriklausomybė nuo rusijos iškastinio kuro importo. Tam ES lygiu buvo išleista nauja REPowerEU iniciatyva, kurios dėka Lietuva be kita ko gavo papildomus 194 mln. eurų dotacijų. Energetinės nepriklausomybės reikšmė Lietuvai yra dar svarbesnė, o strateginiai planai šio tikslo link parengti daugiau nei prieš dešimtmetį, todėl ne tik spartiname esamų žaliųjų priemonių įgyvendinimą, bet ir papildomai investuojame į atsinaujinančius išteklius, kurie ne tik garantuos valstybei saugumą, bet ir leis gyventojams sumažinti savo išlaidas, o verslams tapti konkurencingesniais ir tvaresniais.

Antra, dar iki šių metų pabaigos „Naujos kartos Lietuva“ bus paskelbti kvietimai teikti projektus už 2,1 mlrd. eurų t.y. 95 proc. visos dabartinio plano vertės. Tvariai investuotomis 1,94 mlrd. papildomomis lėšomis norime Lietuvos rinkai ir gyventojams suteikti papildomą impulsą, jog būtų užtikrinamas tolimesnis spartus mūsų ekonomikos ir gerovės lygio augimas.

Trečia, negalime ignoruoti tarptautinio konteksto. JAV, Kinija ir kitos pasaulio valstybės pastaruoju metu priėmė planus ir numatė įvairias teisines ar finansines paskatas, skatinančias kurti ir investuoti į žaliąsias ir klimatui neutralias technologijas. Lietuva, norėdama išlikti konkurencinga, taip pat privalo padėti verslui greičiau integruotis į žaliųjų technologijų globalias vertės grandines, jog nepraleistume progos tapti vis sparčiau augančios žaliosios ekonomikos dalimi.

Ketvirta, papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą siūloma atsižvelgus naujas Lietuvos ambicijas atsinaujinančios energetikos srityje, intensyvias diskusijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, Prezidentūros pasiūlymus.

14.  Kiek yra papildomas „Naujos kartos Lietuva“ planas naujomis lėšomis?

Atnaujintame plane numatoma daugiau kaip 1,8 mlrd. eurų papildomų investicijų. Reikšmingiausios naujos investicijos koncentruotai planuojamos nukreipti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms bei papildomi beveik 700 mln. eurų į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.

„Naujos kartos Lietuva“ plane kuriamas naujas iki 1 mlrd. eurų ilgalaikio finansavimo instrumentas, suteiksiantis daugiau galimybių verslui. Nauja finansavimo priemonė verslui atvers lanksčias galimybes, kurių prieš tai nebuvo. Tai yra nauja valstybės finansavimo kryptis.

Priemonė bus leidžiama kaip finansinis instrumentas, paskolų forma, taigi lėšos grįš. Galimybę gauti finansavimą turės visų dydžių įmonės – mažos, vidutinės ir didelės. Pretenduoti galės verslas, kuris savo investicijomis siekia įgyvendinti ES Žaliąjį kursą pramonėje, užtikrinant žiediškumą, dekarbonizaciją ir energetinį efektyvumą. Taip pat diegia aplinkai palankias, mažaatliekes ir pažangias bei skaitmenines technologijas, užtikrinant aukštos pridėtinės vertės ir mažo CO2 pėdsako produktų gamybą bei jų eksporto plėtrą. Papildomai numatomos galimybės investicines paskolas gauti gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus produktų tobulinimui, inovacijų kūrimui šiose srityse. Tai padės kurti gerai apmokamas darbo vietas ir užtikrins ilgalaikį tvarų Lietuvos ekonomikos augimą.

Finansinis instrumentas konstruojamas taip, kad valstybė per Nacionalinę plėtros įstaigą (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA)) finansuotų projektus kartu su privačiu sektoriumi, tokiu būdu užtikrinant, kad finansuoti projektai yra atsiperkantys ir ekonomiškai pagrįsti.

Dabartinių iššūkių akivaizdoje dvigubai didiname savo ambiciją ir iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį siekiame pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl pasinaudojus „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymu bus sparčiau įgyvendintas 1 gigavato (#1gigavatolaisvei) projektas. Tai projektas, kuris turi ne tik kovos su klimato kaita dedamąją, bet ir Lietuvą priartina prie energetinio savarankiškumo.

rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės sutrikdė pasaulio energetikos sistemą. Kadangi šiuo metu vietinė elektros energijos generacija Lietuvoje užtikrina tik apie trečdalį šalies elektros energijos poreikio, Lietuva spartina investicijas į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl reikšminga „Naujos kartos Lietuva“ paskolų ir dotacijų (beveik 700 mln. eurų) dalis nukreipiama į energetikos sektorių, užtikrinant Lietuvos energetinį savarankiškumą.

Planuojama, kad finansavimas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai bus skirtas trims tikslinėms grupėms: juridiniams asmenims (verslui), atsinaujinančioms energetikos bendrijoms, ypač toms, kurioms susiduria su energetiniu nepritekliumi bei savivaldybėms ir centrinei valdžiai. Apie 90 procentų šių lėšų bus skirta saulės elektrinėms, taip pat bus sudaryta galimybė investuoti į sausumos vėjo energijos gamybą, o esant poreikiui įsigyti ir energijos kaupimo įrenginį.

Papildytame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos kitos papildomos investicijos pastatų renovacijai bei valstybės kibernetinio saugumo stiprinimui.

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-03-10