BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Naujos kartos Lietuva

Kviečiame susipažinti su integruotu „Naujos kartos Lietuva“ projektu. 

(Plano projektas liepos 26 d. patvirtintas ES ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN))

 

„Naujos kartos Lietuva“

Europos Komisija (EK), reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF), kuri finansuos valstybių narių struktūrines reformas ir skatins ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir 2019-2020 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui. (Tarybos 2019 m. rekomendacijos)

Pagal priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. priemonės lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.

Finansavimo išmokėjimai bus susieti su Plane numatytų tikslų ir įsipareigojimų pasiekimu, kurį reguliariai vertins EK.

Plano rengimas

Derinant su Vyriausybės programa ir 2021–2030 m. Nacionaliniu pažangos planu, rengiamo Plano investicinės kryptys yra nustatytos ir suskirstytos pagal 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka.

 

 

Siekiant užtikrinti investicijų planavimo suderinamumą bei sužinoti, kokios problemos ir sprendimai visuomenei bei skirtingiems jos segmentams yra svarbiausi, Plano rengime buvo konsultuojamasi su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitomis visuomeninėmis interesų grupėmis (toliau – partneriai). Partnerystės principo įgyvendinimui konsultacinis Plano rengimo procesas buvo suskirstytas į keturis lygius:

1. Nacionalinio lygmens konsultacijos. 2021 m. vasario 23 d. – kovo 1 d. vyko 6 nacionalinio lygmens viešosios konsultacijos dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, kurio reikšmingą dalį yra numatyta finansuoti iš EGADP. Šiose konsultacijose (priklausomai nuo temos) dalyvavo nuo 40 iki 200 partnerių bei įvairių sričių ekspertų, kuriose buvo aptariamos atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos, regionų politikos, žaliojo kurso, atviros teisėkūros, įtraukaus ir įrodymais grįsto sprendimų priėmimo, viešojo valdymo, debiurokratizacijos, sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo, mokslo ir inovacijų sritys. Konsultacijų įrašai yra viešai prieinami „YouTube“ platformoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskyroje. 

2. Atskiros ministerijų konsultacijos pagal NKL sritis. Rengiant NKL plano aprašymus, 2020 m. lapkritį – 2021 m. balandį už savo reformų ar investicijų sritis atsakingos ministerijos suorganizavimo daugiau nei 40 įvairaus formato atskirų konsultacijų su savo kuruojamų sričių partneriais.

3. Rašytinės konsultacijos el. erdvėje. 2021 m. balandį, pirminį Plano projektą paviešinus visuomenei, buvo paskelbta NKL rašytinė konsultacija elektroniniu būdu, per kurią visos visuomenės grupės ar pavieniai asmenys turėjo galimybę NKL rengėjams pateikti savo pastabas, pasiūlymus ir komentarus. Rašytinė konsultacija buvo skelbiama viešai e pilietis platformoje. Pakvietimai dalyvauti rašytinėje konsultacijoje buvo išsiųsti daugiau nei 700 organizacijų bei individualių asmenų. Be to, ministerijų, rengusių NKL plano reformas ar investicijas, komunikacijos kanalais ir žiniasklaidoje buvo platinami kvietimai susipažinti su NKL projektu ir pateikti savo siūlymus ir pastebėjimus. Žemiau pateiktoje nuorodoje kviečiame susipažinti rašytinės konsultacijos rekomendacijų santrauka, paremta gautomis partnerių ir individualių asmenų pasiūlymais ir komentarais, kurioje taip pat pateikti reformas ar investicijas rengusių institucijų atsakymai.

Santrauką rasite ČIA

4. Įvairūs, daugiausia ne ministerijų iniciatyva rengti visuomenės informavimo renginiai ar pristatymai dėl Plano rengimo. Balandžio mėnesį buvo suorganizuota apskritojo stalo diskusija dėl Naujos kartos Lietuva plano. Diskusijoje dalyvavo Plane esančių viešosios politikos sričių ekspertai, akademikai ir verslo atstovai. Diskusijos įrašas yra viešai prieinamas Facebook platformoje. Taip pat, Planas buvo pristatinėjimas Seimo komitetuose, nevyriausybinių organizacijų renginiuose, aptariamas socialinių ir ekonominių partnerių Trišalėje taryboje.

 

Atviri duomenys ir skaitmeninė transformacija (2021.02.23)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Regionų politika (2021.02.24)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Žaliasis kursas (2021.02.25)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Atvira teisėkūra, įtraukus ir įrodymais grįstas sprendimų priėmimas, viešasis valdymas, debiurokratizacija (2021.02.26)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Sveikata ir socialinė apsauga (2021.02.26)

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Švietimas, mokslas ir inovacijos (2021.03.01)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

 

 

1. Kas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė?

Europos Komisija reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF, The Recovery and Resilience Facility).

Priemonės tikslas – sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį ES narėse ir padaryti Europos ekonomiką ir visuomenę tvaresnę, atsparesnę ir geriau pasirengusią žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams ir galimybėms.

2. Kiek lėšų sudaro priemonės biudžetą?

Siekdama finansuoti ekonomikos gaivinimą, ES skolinsis lėšų rinkose palankesnėmis sąlygomis, nei tai galėtų padaryti daugelis valstybių narių, ir šias lėšas perskirstys valstybėms narėms. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ES narėms bus išdalinta 672,5 mlrd. Priemonę sudaro lėšos skiriamos dotacijoms ir paskoloms. Pagal EGADP, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms, kuriomis šiuo metu nėra planuojama naudotis. Žr. 14 klausimą.  

3. Kam turi būti skirtos priemonės lėšos?

EGADP lėšomis valstybės narės privalo skatinti ūkio atsigavimą per valstybių narių struktūrines reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. EGADP lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.

4. Kiek lėšų skirta šiai priemonei ES mastu?

ES ilgalaikis biudžetas kartu su iniciatyva „Next Generation EU“ – laikinąja priemone, skirta ekonomikos gaivinimui skatinti – didžiausias iki šiol ES biudžeto lėšomis finansuotas skatinamųjų priemonių rinkinys. Bendra 1,8 trln. EUR suma padės po COVID-19 pandemijos atkurti Europos ekonomiką. EGADP yra pagrindinė bendro „Next Generation EU“ 750 mlrd. EUR vertės laikinosios ekonomikos gaivinimo priemonės paketo dalis.

Priemonės „Next Generation EU“ paskirstymas: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 672,5 mlrd. EUR,  iš jų paskolos 360 mlrd. EUR,  iš jų dotacijos 312,5 mlrd. EUR

5. Ar EGADP priemonė turės įtakos Lietuvos biudžetui iš ES investicinių fondų, tokių kaip Sanglaudos ar Europos regioninės plėtros fondas.

Ne, EGADP priemonė papildo ES investicinius fondus, yra vienkartinė, finansuojama iš bendros ES paskolos. EGADP sudaro 1/8 ES lėšų, numatytų Lietuvai ateinančiu 2021-2027 laikotarpiu.

6. Kokiam laikotarpiui skirta EGADP?

2021 – 2026 m.

7. Koks lėšų skyrimo mechanizmas?

Finansavimo išmokėjimai bus susieti su Plane numatytų tikslų ir įsipareigojimų pasiekimu, kurį reguliariai vertins EK. Galutinis plano patvirtinimas ES mastu numatomas rugpjūčio mėnesį.

8. Kokiems sektoriams Lietuva numatė skirti priemonės lėšas ir kodėl?

Atsižvelgdama į Europos Komisijos reikalavimus Lietuva yra numačiusi 7 svarbiausius prioritetus: žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, inovacijos ir mokslas, viešojo sektoriaus pertvarka.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. priemonės lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.

9. Ar tai galutinis priemonės planas?

Europos Komisijos liepos 2 d. patvirtintas Planas yra galutinis. Vis dėlto, jog būtų pradedamos įgyvendinti investicijos, prieš tai Planą turi patvirtinti Europos Taryba.

10. Kas Lietuvoje koordinuoja EGADP įgyvendinimą?

EGADP įgyvendinimą Lietuvoje koordinuos Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Patvirtinus plano priemones, už priemonių veiklų įgyvendinimą bus atsakingos su konkrečiu komponentu susijusios ministerijos.

11. Kodėl atsisakyta DNR? Kodėl EGADP lėšomis neremiamas labiausiai nukentėjęs verslas?

Šių metų vasarį Vyriausybė dekonstravo Ateities ekonomikos DNR planą, kuris buvo viso labo įvairių projektų rinkinys, o ne projektų finansavimo šaltinis, ką dažnai klaidingai komunikuodavo buvę valdantieji.

Senajame DNR plane projektai buvo numatyti finansuoti iš 4 skirtingų finansavimo šaltinių: buvusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų perspektyvos, būsimos finansinės perspektyvos, valstybės biudžeto ir dar tik planuojamo Europos Komisijos įrankio – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP).

Didžiąją senojo DNR plano dalį sudarė senosios 2014-2020 m. finansinės perspektyvos investicijos ir valstybės biudžeto lėšos už 4,1 mlrd. eurų – pagal šią dalį projektai jau beveik įgyvendinti ir turėtų būti baigti pagal patvirtintas tvarkas, tad procesas vyks, kaip ir vykęs.

Europos Komisija pabrėžia, kad EGADP lėšomis valstybės narės privalo skatinti ūkio atsigavimą per valstybių narių struktūrines reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse. Siekdama užtikrinti ne tik investicijų greitį, bet ir jų kokybę bei atitikimą Europos Komisijos keliamiems reikalavimams Vyriausybė numatė EGADP lėšomis finansuoti šaliai būtinų, ilgalaikių reformų įgyvendinimą skaitmenizacijos, žaliosios pertvarkos, švietimo srityse ir kitose svarbiausiose srityse.

Tuo tarpu, kad pagalba nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusį verslą pasiektų kuo skubiau ir efektyviau, finansavimas jam numatytas ir vykdomas per LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomas paramos priemones.

12. Koks lėšų numatytų paskoloms gražinimo mechanizmas?

Šiuo momentu Lietuva neplanuoja naudotis EGADP numatyta paskolų galimybe, bet jei toks poreikis kiltų įgyvendinant VPNĮP numatytas reformas, Finansų ministerija vertintų visas skolinimosi alternatyvas (neapsiribojant EGADP). EGADP mechanizmas numato galimybę valstybėms narėms bet kuriuo metu priemonės įgyvendinimo laikotarpiu kreiptis dėl paskolos, numatyto paskolų limito ribose.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-08-25