BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Naujos kartos Lietuva

Kviečiame susipažinti su integruotu „Naujos kartos Lietuva“ plano projektu.

(Plano projektas gegužės 14 d. pateiktas Europos Komisijai)

 

„Naujos kartos Lietuva“

Europos Komisija (EK), reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF), kuri finansuos valstybių narių struktūrines reformas ir skatins ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir 2019-2020 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui. (Tarybos 2019 m. rekomendacijos)

Pagal priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.

Pagrindinės Plano patvirtinimo sąlygos – investicijų planavimas esminių reformų įgyvendinimui atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas, investicijų proporcijų žaliajai pertvarkai (37 proc.) ir skaitmeninimui (20 proc.) atitikimas bei investicijų suderinamumas ir papildomumas su kitomis investicinėmis priemonėmis.

Finansavimo išmokėjimai bus susieti su Plane numatytų tikslų ir įsipareigojimų pasiekimu, kurį reguliariai vertins EK.

Plano rengimas

Derinant su Vyriausybės programa ir 2021–2030 m. Nacionaliniu pažangos planu, rengiamo Plano investicinės kryptys yra nustatytos ir suskirstytos pagal 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka.

Siekiant, kad Planas būtų parengtas laiku, yra numatytas toks Plano rengimo grafikas:

 

 

Kviečiame susipažinti su rašytinės konsultacijos rekomendacijų santrauka, paremta gautomis socialinių ir ekonominių partnerių, institucijų, organizacijų ir individualių asmenų pasiūlymais ir komentarais, kurioje taip pat pateikti reformas ar investicijas rengusių institucijų atsakymai. 

Santrauką rasite ČIA

 

Siekiant užtikrinti investicijų planavimo suderinamumą bei sužinoti, kokios problemos ir sprendimai visuomenei bei skirtingiems jos segmentams yra svarbiausi, Plano rengime yra konsultuojamasi su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitomis visuomeninėmis interesų grupėmis.

Partnerystės principo įgyvendinimui konsultacinis Plano rengimo procesas suskirstytas į tris lygius:

1. Nacionalinio lygmens konsultacijos. 2021 m. vasario mėn. 23 d. – kovo mėn. 1 d. vyko nacionalinio lygmens viešosios konsultacijos dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo plano darbų ir EGADP plano. 

2. Atskiros ministerijų konsultacijos pagal Plano sritis. Rengiant Plano aprašymus, už savo reformų ar investicijų sritis atsakingos ministerijos rengė atskiras konsultacijas su savo kuruojamų sričių socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis ar kitomis susijusiomis šalimis.

3. Rašytinės konsultacijos el. erdvėje. 2021 m. balandžio mėn. paskelbta Plano rašytinė konsultacija elektroniniu būdu, per kurią visos visuomenės grupės ar pavieniai asmenys turėjo galimybę susipažinti su integruotu EGADP plano projektu ir per trijų savaičių laikotarpį pateikti savo pastabas ir komentarus.

1. Nacionalinio lygmens konsultacijos

Iki ministrų kabinetui pritariant galutiniam planui buvo rengiamos 6 nacionalinio lygmens viešosios konsultacijos: atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos, regionų politikos, žaliojo kurso, atviros teisėkūros, įtraukaus ir įrodymais grįsto sprendimų priėmimo, viešojo valdymo, debiurokratizacijos, sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo, mokslo ir inovacijų temomis.

Konsultacijomis buvo siekiama sužinoti, kokias problemas ir jų sprendimo būdus konkrečia tema mato visi diskusijos dalyviai bei aptarti atitinkamų sprendimų finansavimą pagal EGADP. Atsakingų sričių ministrai pristatė ir pagrindė planuojamus pokyčius, pateikė su jais susijusius Vyriausybės strateginius projektus, prioritetinius savo darbus ir EGADP finansines projekcijas.

Su kiekvienos diskusijos turiniu galima susipažinti žemiau pateiktoje medžiagoje.

Atviri duomenys ir skaitmeninė transformacija (2021.02.23)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Regionų politika (2021.02.24)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Žaliasis kursas (2021.02.25)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Atvira teisėkūra, įtraukus ir įrodymais grįstas sprendimų priėmimas, viešasis valdymas, debiurokratizacija (2021.02.26)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Sveikata ir socialinė apsauga (2021.02.26)

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

Švietimas, mokslas ir inovacijos (2021.03.01)

Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite ČIA

Diskusijos vaizdo įrašą rasite ČIA

 

Primename, jog iki šiol ministerijų lygmenyje sektorines konsultacijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais vykdė:

Komponentas „Žalioji pertvarka“ – Energetikos ministerija – 2020 lapkritį ir 2021 m. vasarį;

Aplinkos ministerija – 2021 m. vasario ir kovo mėnesiais;

Susisiekimo ministerija – 2021 m. vasarį;

Žemės ūkio ministerija – 2020 m. lapkritį.

Komponentas „Skaitmenizacija“ – Ekonomikos ir inovacijų ministerija – 2020 lapkritį ir gruodį, 2021 m. sausį;

Komponentas „Socialinė apsauga“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – 2020 lapkritį ir gruodį, 2021 m. sausį, vasarį ir kovą;

Komponentas „Inovacijos ir mokslas“ – Švietimo ir mokslo ministerija – 2021 m. sausį ir vasarį;

Komponentas „Sveikata“ – Sveikatos apsaugos ministerija – 2021 vasario ir kovo mėnesiais.

 

Balandžio 20-22 d. vykusios konsultacijos:

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsakingos už „Inovacijų ir mokslo“ komponentą, rengė konsultaciją „Aukštasis mokslas, nuosekli inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas“;

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, koordinuojanti „Skaitmenizacijos“ komponentą, rengė konsultaciją „Proveržis skaitmeninėje politikoje – skaitmeninė valstybės transformacija“; 

už „Viešojo sektoriaus pertvarkos“ komponentą atsakinga Finansų ministerija rengė konsultaciją „Veiksmingas viešasis sektorius ir palanki atsitiesti po pandemijos verslo aplinka“; 

„Sveikata“ komponentą koordinuojanti Sveikatos apsaugos ministerija rengė konsultaciją „Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistema“; 

už komponentą „Socialinė apsauga“ atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengė konsultaciją „Daugiau galimybių kiekvienam aktyviai kurti socialinę gerovę“. 

1. Kas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė?

Europos Komisija reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF, The Recovery and Resilience Facility).

Priemonės tikslas – sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį ES narėse ir padaryti Europos ekonomiką ir visuomenę tvaresnę, atsparesnę ir geriau pasirengusią žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams ir galimybėms.

2. Kiek lėšų sudaro priemonės biudžetą?

Siekdama finansuoti ekonomikos gaivinimą, ES skolinsis lėšų rinkose palankesnėmis sąlygomis, nei tai galėtų padaryti daugelis valstybių narių, ir šias lėšas perskirstys valstybėms narėms. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ES narėms bus išdalinta 672,5 mlrd. Priemonę sudaro lėšos skiriamos dotacijoms ir paskoloms. Pagal EGADP, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms, kuriomis šiuo metu nėra planuojama naudotis. Žr. 14 klausimą.  

3. Kam turi būti skirtos priemonės lėšos?

EGADP lėšomis valstybės narės privalo skatinti ūkio atsigavimą per valstybių narių struktūrines reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. EGADP lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.

4. Kiek lėšų skirta šiai priemonei ES mastu?

ES ilgalaikis biudžetas kartu su iniciatyva „Next Generation EU“ – laikinąja priemone, skirta ekonomikos gaivinimui skatinti – didžiausias iki šiol ES biudžeto lėšomis finansuotas skatinamųjų priemonių rinkinys. Bendra 1,8 trln. EUR suma padės po COVID-19 pandemijos atkurti Europos ekonomiką. EGADP yra pagrindinė bendro „Next Generation EU“ 750 mlrd. EUR vertės laikinosios ekonomikos gaivinimo priemonės paketo dalis.

Priemonės „Next Generation EU“ paskirstymas: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 672,5 mlrd. EUR,  iš jų paskolos 360 mlrd. EUR,  iš jų dotacijos 312,5 mlrd. EUR

5. Ar EGADP priemonė turės įtakos Lietuvos biudžetui iš ES investicinių fondų, tokių kaip Sanglaudos ar Europos regioninės plėtros fondas.

Ne, EGADP priemonė papildo ES investicinius fondus, yra vienkartinė, finansuojama iš bendros ES paskolos. EGADP sudaro 1/8 ES lėšų, numatytų Lietuvai ateinančiu 2021-2027 laikotarpiu.

6. Kokiam laikotarpiui skirta EGADP?

2021 – 2026 m.

7. Koks lėšų skyrimo mechanizmas?

Siekiant gauti numatytą finansavimą, EK turi patvirtinti Lietuvos nacionalinį planą „Naujos kartos Lietuva“, kurį Lietuva planuoja pateikti Europos Komisijai artimiausiu metu. Finansavimo išmokėjimai bus susieti su Plane numatytų tikslų ir įsipareigojimų pasiekimu, kurį reguliariai vertins EK. Galutinis plano patvirtinimas ES mastu numatomas rugpjūčio mėnesį.

8. Kokiems sektoriams Lietuva numatė skirti priemonės lėšas ir kodėl?

Atsižvelgdama į Europos Komisijos reikalavimus Lietuva yra numačiusi 7 svarbiausius prioritetus: žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, inovacijos ir mokslas, viešojo sektoriaus pertvarka.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. priemonės lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.

9. Ar tai galutinis priemonės planas?

Galutinis plano projektas, neformaliai suderinus su Europos Komisija bus pateiktas artimiausiu metu.

Pateikus projektą Europos Komisija vertins planą „Naujos kartos Lietuva“ dėl Lietuvos pasirinktų priemonių tinkamumo. Šios  investicijos bus daromos tik tuomet, kai suderinus su Europos Komisija tokios išlaidos bus pripažintos, kaip tinkamos finansuoti bei bus pasiekti nusimatyti rodikliai. Prieš tai nacionalinį planą turės patvirtinti Europos Taryba.

10. Kada planuojate jį derinti su EK?

Viso plano rengimo metu palaikome glaudžius ryšius su Europos Komisija, konsultuojamės. Jau visos komponentinės dalys buvo pristatytos socialiniams partneriams ir joms gauta Europos Komisijos pasiūlymų.

Galutinis plano projektas, neformaliai suderinus su Europos Komisija bus pateiktas artimiausiu metu.

11. Kas Lietuvoje koordinuoja EGADP įgyvendinimą?

EGADP įgyvendinimą Lietuvoje koordinuos Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Patvirtinus plano priemones, už priemonių veiklų įgyvendinimą bus atsakingos su konkrečiu komponentu susijusios ministerijos.

12. Kas parengė nacionalinį Lietuvos planą „Naujos kartos Lietuva“, ar buvo tartasi su ekonominiais ir socialiniais partneriais?

Vyriausybė šį finansinį šaltinį laiko integralia priemone Vyriausybės programai įgyvendinti, o ne vienu atskiru produktu, todėl pirmosios diskusijos vyko ministerijų lygiu rengiant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, tuo pačiu atskirose ministerijose organizuojant komponentines konsultacijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais dėl nacionalinio plano.

Vasario pabaigoje-kovo pradžioje buvo rengiamos  viešos konsultacijas dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, diskutuoti kviečiant visuomenės, verslo, socialinius ir ekonominius partnerius. Tose diskusijose kalbėjomės, ką ketinama finansuoti iš šio europinio fondo lėšų.  

Iki šiol vykusio nacionalinio plano „Naujos kartos Lietuva“ rengimo ir derinimo metu, ministerijos pačios bendradarbiavo su socialiniais ir ekonominiais partneriais, diskutavo ir ieškojo geriausių sprendimų. Tuo pačiu, atitinkamai, matydamos poreikį, ministerijos atskiras konsultacijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei ekspertais toliau rengs pagal savo komponentines dalis.  

Nacionalinio plano projekto pristatymai taip pat vyko įvairiuose formatuose institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir darbdaviams. Parengtas integruotas nacionalinis planas paskelbtas viešai – su juo susipažinti galite ČIA.

Tuo pačiu kviečiame visą visuomenę teikti pastabas ir toliau dalyvauti dialoge – tam balandį rengiamos rašytinės konsultacijos „e.pilietis“ platformoje, kuriose gali dalyvauti visi norintieji ar negalėję pasisakyti iki šiol.

13. Kodėl atsisakyta DNR? Kodėl EGADP lėšomis neremiamas labiausiai nukentėjęs verslas?

Šių metų vasarį Vyriausybė dekonstravo Ateities ekonomikos DNR planą, kuris buvo viso labo įvairių projektų rinkinys, o ne projektų finansavimo šaltinis, ką dažnai klaidingai komunikuodavo buvę valdantieji.

Senajame DNR plane projektai buvo numatyti finansuoti iš 4 skirtingų finansavimo šaltinių: buvusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų perspektyvos, būsimos finansinės perspektyvos, valstybės biudžeto ir dar tik planuojamo Europos Komisijos įrankio – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP).

Didžiąją senojo DNR plano dalį sudarė senosios 2014-2020 m. finansinės perspektyvos investicijos ir valstybės biudžeto lėšos už 4,1 mlrd. eurų – pagal šią dalį projektai jau beveik įgyvendinti ir turėtų būti baigti pagal patvirtintas tvarkas, tad procesas vyks, kaip ir vykęs.

Europos Komisija pabrėžia, kad EGADP lėšomis valstybės narės privalo skatinti ūkio atsigavimą per valstybių narių struktūrines reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse. Siekdama užtikrinti ne tik investicijų greitį, bet ir jų kokybę bei atitikimą Europos Komisijos keliamiems reikalavimams Vyriausybė numatė EGADP lėšomis finansuoti šaliai būtinų, ilgalaikių reformų įgyvendinimą skaitmenizacijos, žaliosios pertvarkos, švietimo srityse ir kitose svarbiausiose srityse.

Tuo tarpu, kad pagalba nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusį verslą pasiektų kuo skubiau ir efektyviau, finansavimas jam numatytas ir vykdomas per LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomas paramos priemones.

14. Koks lėšų numatytų paskoloms gražinimo mechanizmas?

Šiuo momentu Lietuva neplanuoja naudotis EGADP numatyta paskolų galimybe, bet jei toks poreikis kiltų įgyvendinant VPNĮP numatytas reformas, Finansų ministerija vertintų visas skolinimosi alternatyvas (neapsiribojant EGADP). EGADP mechanizmas numato galimybę valstybėms narėms bet kuriuo metu priemonės įgyvendinimo laikotarpiu kreiptis dėl paskolos, numatyto paskolų limito ribose.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-14