2007-2013 m. ES struktūrinės paramos administravimas: institucijų funkcijos ir atsakomybė

Vilnius, spalio 17 d. Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Finansų ministerijos parengtam nutarimo projektui, kurio tikslas - detalizuoti institucijų, atsakingų už Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, funkcijas, atsakomybę ir teises.

Primename, kad daugiau kaip 23 mlrd. Lt ES struktūrinė parama bus naudojama pagal keturias veiksmų programas: Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos. Naujojo periodo ES struktūrinės paramos administravimo sistema bus aiškesnė ir patogesnė pareiškėjams, be to, lėšų planavimas bus labiau integruotas į  kitų nacionalinių strategijų rengimo ir įgyvendinimo bei biudžeto planavimo procesus.

Institucijų funkcijos ir atsakomybė dalijamos į du lygmenis: strateginį ir administracinį. Strateginio lygmens funkcijas atliks Koordinuojančioji institucija, t.y. Finansų ministerija ir tarpinės institucijos, t.y., atsakingos ministerijos, o savivaldos lygiu prisidės Regionų plėtros tarybos. Administracines ir technines funkcijas atliks šios institucijos –  Vadovaujančioji, Tvirtinančioji bei Mokėjimus atliekančioji ir įgyvendinančios institucijos.

Koordinuojančioji institucija (Finansų ministerija) koordinuoja ES struktūrinės paramos planavimą ir naudojimą, nustato bendrą valdymo ir kontrolės sistemą, ją prižiūri ir kontroliuoja. Vadovaujančios, Tvirtinančios ir Mokėjimus atliekančios institucijos funkcijos pagal ES reglamentų reikalavimus pavestos atskiriems Finansų ministerijos padaliniams. Vadovaujanti institucija atsako už veiksmų programų valdymą ir įgyvendinimą, laikantis patikimo finansų valdymo principo. Tvirtinanti institucija atsakinga už mokėjimo paraiškų patvirtinimą ir pateikimą Europos Komisijai. Mokėjimus atliekanti institucija atsakinga už mokėjimų iš Europos Komisijos priėmimą ir lėšų projektų vykdytojams išmokėjimą.

Tarpinės institucijos – tai Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos bei Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Šios institucijos strateginiu lygmeniu atsakingos už paramos konkretiems ūkio sektoriams planavimą ir panaudojimą, taip pat už veiksmų programų priedų rengimą, paramos panaudojimo prioritetų ir atrankos kriterijų nustatymą. Ministerijos planuos, kokią ES struktūrinės paramos dalį skirti projektams,  atrinktiems per regioninę projektų atranką, kokią – per valstybinę projektų atranką ir kokią – konkurso būdu. Jos rengs gaires pareiškėjams, pretenduojantiems į paramą, nustatys kvietimo teikti paraiškas sąlygas ir lėšų, skirtų konkrečiam kvietimui, sumas.

Įgyvendinančios institucijos – tai Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Transporto investicijų direkcija, VĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Jos bus atsakingos už projektų administravimą, prižiūrės, kad projektų atranka ir įgyvendinimas atitiktų reikalavimus, skelbs kvietimus teikti paraiškas, jas vertins, nustatys didžiausią leistiną projektui skirti ES paramos dalį ir sudarys paramos sutartis. Taip pat jos konsultuos projektų rengėjus ir paramos gavėjus.

Svarbus pasikeitimas – regionų įtraukimas į projektų planavimą. Veiksmų  programose numatyti savivaldos kompetencijai priskirtini veiksmai bus planuojami savivaldybėse, o bendrą projektų sąrašą kiekvienam regionui suformuos Regionų plėtros tarybos.

Dar viena naujovė, kuri leis sutaupyti projektų rengėjų ir administruojančių institucijų laiką bei pajėgumus – tai, kad viešųjų investicijų ir viešųjų paslaugų teikimo projektai bus planuojami pagal įprastą strateginio planavimo ir metinio biudžeto sudarymo tvarką, o ne skelbiant konkursus.

Atsakomybės paskirstymas tarp institucijų