BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


ES lėšų panaudojimas griežtai prižiūrimas

Data

2011 03 23

Įvertinimas
0

Vilnius, kovo 23 d. Nėra abejonės, kad visos ES struktūrinės paramos lėšos turi būti investuojamos skaidriai, efektyviai ir laikantis nustatytų taisyklių bei procedūrų. Jei susiklosto situacijos, kuomet ES struktūrinės paramos lėšos projektams finansuoti yra investuojamos nesilaikant nustatytų taisyklių ar pažeidžiant nacionalinės ar ES teisės normas, jos be jokios abejonės turi būti susigrąžintos.

Tačiau tam, kad ES paramos lėšos būtų įvardintos kaip panaudotos netinkamai, remiantis europine praktika ir nustatytomis procedūromis, turi būti atlikti išsamūs tyrimai, išanalizuotos visos aplinkybės.

Kaip žinia, Valstybės kontrolė atliko ir paskelbė Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos auditą už 2009 metus ir pateikė savo įžvalgas bei pastebėjimus dėl atskirų įgyvendinančių institucijų vidaus kontrolės sistemų procedūrų. Savo išvadose Valstybės kontrolė pastebėjo, kad 19, 3 mln. litų iš visos 2009 metais deklaruotos EK – 3,6 mlrd. sumos, galėjo būti panaudotos išlaidoms, kurios pagal ES teisę negali būti deklaruotos EK. Dėl to, ar šios lėšos tikrai yra netinkamos išlaidos, yra pradėti tyrimai kiekvienos iš ES paramą administruojančių institucijų, kuriose buvo nustatyti galimi neatitikimai. Tyrimų metu bus išsiaiškinta, ar Valstybės kontrolės įvardintos galimos netinkamos išlaidos iš tiesų yra netinkamos finansuoti ES lėšomis. Atkreipiame dėmesį, kad ES lėšų panaudojimą kontroliuojančios įgyvendinančios institucijos, kurių prižiūrimiems projektams pareikšti priekaištai, sutinka ne su visomis Valstybės kontrolės išvadomis konkrečių projektų atžvilgiu. Taip pat būtina pastebėti, jog jei išlaidos netinkamos finansuoti ES lėšomis, nereiškia, kad jos susijusios su neteisėta veikla ar procedūrų pažeidimais. Dažnu atveju tai yra papildomi projekto darbai arba išlaidos, kurios  negali būti finansuojami ES lėšomis bet yra būtinos ir teisingos projekto tikslams pasiekti (daugiau informacijos apie transporto srities projektus – Susisiekimo ministerijos pranešime ).

Be to, atsižvelgiant į tai, kad audituoto laikotarpio periodas yra 2009 metai,  nuo tada įvykdyti sistemos pakeitimai ir tobulinimai audito ataskaitoje neatsispindi. Dalis VK pastebėjimų yra procedūrinio pobūdžio, įgyvendinančios agentūros į juos jau atsižvelgė ir EK Regioninės politikos direktoratas jau yra apie tai informuotas.

Taip pat pažymime, kad šiandien žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad „tikėtina, jog net 90 ar 160 milijonų litų ES paramos 2009 metais galėjo būti „netinkamai paskirstyta“ yra atlikto audito išvadų ekstrapoliacija. Ji daroma priimant 2 išankstines prielaidas: 1) kad visos tos išlaidos, kurių pagrįstumu abejoja Valstybės kontrolė (19,3 mln. litų) bus pripažintos netinkamoms finansuoti ES lėšomis bei 2) kad analogiški neatitikimai egzistuoja visuose panašiuose ES paramos lėšomis finansuotuose projektuose.

Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad kiek iš 19,3 mln. litų yra, jei tikrai yra, pripažintinos netinkamomis deklaruoti EK išlaidomis paaiškės tik gavus įgyvendinančių institucijų atliktus tyrimų rezultatus ir juos įvertinus.

Planuojama, kad daugelis tyrimų bus baigti artimiausiu metu. Tuomet jie bus vertinami ir aptariami ES paramos sistemos institucijų: vadovaujančios, įgyvendinančių ir audituojančios. Jeigu būtų nustatyta, jog iš tikrųjų buvo pažeidimų, lėšos bus išieškotos iš pažeidimus įvykdžiusių projektų ir bus perskirstytos kitiems projektams, kurie gali būti finansuojami ES lėšomis. Tad Lietuva ES lėšų nepraras.