BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Finansų rinkų priežiūra bus patikėta Lietuvos bankui

Data

2011 08 31

Įvertinimas
0

Vilnius, rugpjūčio 31 d. Priėmus įstatymų paketą, kuriam šiandien pritarė Vyriausybė, nuo 2012 m. sausio 1 d. visosfinansų rinkos priežiūrą (tiek veiklos, tiek riziką ribojančią) vykdysviena institucija – Lietuvos bankas, o Draudimo priežiūros komisija ir Vertybinių popierių komisija bus likviduotos. Lietuvos bankui taip pat bus priskirta vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo funkcija. Be to, keisis priežiūros sistemos finansavimo modelis.

Finansų rinka (kurią sudaro kredito, draudimo įstaigų bei investicinių paslaugų sektoriai) yra specifinis, sudėtingas ir turintis ypatingą reikšmę visai šalies ekonomikai ūkio sektorius, kurio priežiūra atitinkamai turi būti labai kvalifikuota, reikalaujanti specifinių žinių ir specialistų. Tikimasi, kad įgyvendinta finansų rinkos priežiūros sistemos reforma leis optimizuoti priežiūros procesus, sisteminės rizikos valdymą, efektyviau paskirstyti išteklius atskiriems finansų sektoriams prižiūrėti (atsižvelgiant į sektorių išsivystymo lygį, raidos tendencijas ir kitus veiksnius).

Projektuose taip pat sprendžiamas vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme klausimas. Šiuo metu tokių ginčų nagrinėjimas yra fragmentuotas – ginčus kredito įstaigų bei investicinių paslaugų sektoriuose nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, draudimo sektoriuje – Draudimo priežiūros komisija. Projektais siūloma šią funkciją perduoti Lietuvos bankui – t.y. numatoma, kad vartotojas galės kreiptis į Lietuvos banką dėl pažeistų teisių, jei prieš tai nepavyko išspręsti problemos su paslaugų teikėju. Tikimasi, kad vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimą sukoncentravus vienoje institucijojebus užtikrinta didesnė kompetencija - atsižvelgiant į finansų rinkų sudėtingumą ir reglamentavimo specifiką, efektyviausiai ginčą spręs institucija, kuri nuolat praktiškai dalyvauja šios srities reglamentavimo ir priežiūros procese.

Projektai taip pat numato, kad po pertvarkos finansų rinkos priežiūros funkcijas Lietuvos bankas finansuos prižiūrimų rinkos dalyvių įmokomis ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. Modelis, kai finansų rinkos priežiūros funkcijos, be kita ko, finansuojamos ir rinkos dalyvių lėšomis, šiuo metu yra įdiegtas ir sėkmingai veikia draudimo sektoriuje, tačiau tiems sektoriams, už kurių priežiūrą anksčiau buvo apmokama viešosiomis lėšomis,  pasikeitusios sąlygos bus naujovė. Toks finansavimo modelis grindžiamas sektoriaus specifiškumu (ir kartu specifinės priežiūros poreikiu), todėl tikslinga, kad šios išlaidos negultų ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Be to, tai leis užtikrinti priežiūros finansinį nepriklausomumą ir lankstumą.

Beje, toks priežiūros funkcijų finansavimo būdas pasaulyje labai paplitęs, pagal tokį modelį finansuojamos daugelio Europos Sąjungos ir kitų pasaulio valstybių priežiūros institucijų atliekamos funkcijos (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kt.). Pavyzdžiui, vertybinių popierių srityje šiuo metu Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, šio sektoriaus priežiūrą finansuojanti valstybės biudžeto lėšomis.

Rengiant įstatymų paketą buvo tariamasi su visais finansų rinkos dalyviais, siekiant užtikrinti, kad naujos nuostatos jiems būtų kuo labiau suprantamos ir priimtinos.

Įvykdžius pertvarką, bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos išlaikymui (šioms institucijoms išlaikyti iš valstybės biudžeto 2008 m. buvo skirta apie 7 mln. Lt, 2009 – apie 5 mln. Lt., 2010 ­– apie 4 mln. Lt, 2011 – apie 4,5 mln.).

Be to, kartu numatyti Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso pakeitimai, siekiant ekonomiškai naudoti valstybės biudžeto asignavimus, skirtus valstybės tarnautojų ir darbuotojų išeitinėms išmokoms mokėti. Kadangi įvykdžius reformą dalis atleistų valstybės tarnautojų bus priimti dirbti Lietuvos banke, numatyta, kad atleistiems iš darbo valstybės tarnautojams išeitinės kompensacijos nebus mokamos, jei darbuotojas įsidarbins kitose įstaigose, išlaikomose viešosiomis lėšomis (t.y. iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, valstybės įsteigtų fondų) ar Lietuvos banke.

 

Viešųjų ryšių skyrius

Tel. (8 5) 2199 376

www.finmin.lt