BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Interneto skaitytojai paskirstė planuojamus 2011 metų viešuosius finansus

Data

2010 12 09

Įvertinimas
0

Vilnius, gruodžio 9 d. Beveik 17 tūkst. DELFI skaitytojų dalyvavo apklausoje, kaip mažinti šalies biudžeto deficitą, ir daugiau nei 3 tūkst. sudarė savo valstybės 2011 metų biudžetą tris savaites trukusio Finansų ministerijos ir interneto vartų DELFI bendro projekto metu.

Projekto užduotis buvo sudaryti savo valstybės kitų metų biudžeto išlaidų planą, siekiant, kad biudžeto deficitas (tai yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų), o tuo pačiu ir valstybės skolinimosi poreikis, būtų kuo mažesnis. Tą buvo galima daryti mažinant biudžeto išlaidas pateiktoje lentelėje, sudarytoje pagal finansuojamas sritis.

Labiausiai – 26 proc. – skaitytojai siūlė mažinti išlaidas Seimo kanceliarijai, bei Ministro Pirmininko tarnybai (22 proc.) Pagal konkrečias sritis, skaitytojų nuomone, taip pat reikėtų mažinti valdžios institucijų valdymo bei gynybos išlaidas. 20 proc. išlaidas mažinti siūloma ir „Sodros“ administracijai, 18 proc. – Prezidento kanceliarijai, 17 proc. – Krašto apsaugos programoms. Panašios tendencijos buvo stebimos  ir praėjusiais metais.

„Matyt tai jau klausimas sociologams, kodėl ir vėl labiausiai išlaidos buvo mažinamos Prezidentūrai, Seimui ir Ministro Pirmininko tarnybai, kurių finansavimas absoliučiom sumom yra tikrai nedidelis viso biudžeto kontekste, o be to, lyginant su 2008 metais yra sumažėjęs beveik perpus“ – sakė finansų ministrė.

„Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys mano, kad tokius gyventojų sprendimus lemia požiūris į institucijas“, - rašo DELFI apibendrindama projekto rezultatus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „šiuo metu yra pasiektas nepasitikėjimo Seimu rekordas, pusė žmonių norėtų sumažinti Seimo narių skaičių, taigi nors valstybės mastu išlaidos šiai institucijai nėra didelės, tačiau žmonėms, anot jo, vis tiek tai atrodo dideli pinigai“.

Skaitytojai finansavimo beveik nekeistų gydymo paslaugoms ir paliktų 99 proc. suplanuotų išlaidų – 1,5 mlrd. litų, tiek pat keistųsi ir išlaidos bendrojo lavinimo mokykloms bei ikimokyklinėms įstaigoms.

98 proc. kitiems metams Vyriausybės suplanuotų lėšų skaitytojai paliktų ir pensijoms, vaikų, suaugusių, pagyvenusių, žmonių su negalia globos įstaigoms, pedagogų, sveikatos priežiūros įstaigų, kultūros darbuotojų atlyginimams, energetikos programoms.

Vienintelė eilutė, kuriai siūloma numatyti daugiau lėšų 2011 m. valstybės biudžete –  statutinių pareigūnų atlyginimai. Jiems skaitytojai finansavimą pasiūlė didinti 12 mln. litų iki 1,059 mlrd. litų.

Daugiau nei 3 tūkst. skaitytojų užpildžius biudžeto išlaidų lentelę, paaiškėjo, kad kitų metų nacionalinis biudžetas sumažėtų 1,38 mlrd. litų (4 proc.) iki 34,6 mlrd. litų.

Efektyviai valdyti valstybės įmones – geriausias būdas mažinti biudžeto deficitą

Kartu su biudžeto projektu skaitytojams buvo pateikta ir apklausa, kurios metu siekta išsiaiškinti, kokios priemonės padėtų geriau spręsti viešųjų piniginių išteklių problemas, siekiant mažinti neatitikimą tarp viešųjų finansų pajamų ir išlaidų. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 16,9 tūkst. skaitytojų, iš kurių 36,2 proc.  mano, kad geriausias būdas tam pasiekti – efektyviau valdyti valstybės įmones. Anot finansų ministrės Ingridos Šimonytės, šiuo klausimu žmonių ir valdžios nuomonės sutampa – efektyviau valdant valstybės įmones, kitais metais į valstybės biudžetą planuojama gauti 300 mln. litų papildomų pajamų.

25, 2 proc. skaitytojų siūlo griežtinti bausmes už kontrabandą ir mokesčių vengimą, 16,7 proc. yra patys pasirengę nedalyvauti „šešėlyje“ – nedirbti nelegaliai, nevartoti kontrabandinių prekių, visuomet prašyti bilieto, kasos čekio ir sąskaitos.

„Kiek nuliūdino, kad tik 16 proc. skaitytojų pasisakė, jog jie patys pasiryžę nedalyvauti šešėlyje. Nes juk „šešėline“ ekonomika neatskiriama nuo jos dalyvių – pačių gyventojų – dalyvavimo ir tolerancijos jai. Tikiuosi kad žmonės, sužinodami daugiau apie tai, kam naudojamos mokesčių pavidalu į biudžetus sumokėtos lėšos, pamažu supras, kad nesumokami mokesčiai skurdina juos pačius ir kitus čia gyvenančius žmones“, -  sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Mažiausiai – 8,8 proc. - palaikymo sulaukė dalies viešųjų paslaugų privatizavimas, ne itin patrauklios priemonės kovojant su biudžeto deficitu pasirodė ir nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių įvedimas, apmokestinant labiau pasiturinčius gyventojus.

Jau antrus metus iš eilės Finansų ministerija kartu su DELFI vykdydama šį projektą siekia suteikti visuomenei žinių apie tai, kokios yra pagrindinės biudžeto lėšomis finansuojamos sritys ir parodyti, kad didžiausios valstybės biudžeto lėšos skiriamos ne valstybės aparatui išlaikyti, o socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms mums visiems aktualioms sritims.

Palyginus su praėjusiais metais, skaitytojams buvo pasiūlyta naujovė – nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių biudžetų) išlaidos buvo papildytos „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo asignavimais, taip parodant iš esmės visas valstybės išlaidas pagal atitinkamas sritis.

 

Finansų ministerijos
Viešųjų ryšių skyrius
Tel. 8(5) 239 0222

www.finmin.lt


Skaitytojų sudarytas 2011 metų biudžetas