BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Ketvirtajame Sanglaudos forume – Lietuvos demografinės situacijos analizė

Data

2007 09 27

Įvertinimas
0

 

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus pasisakymas per ketvirtąjį Sanglaudos forumą Vilnius, rugsėjo 27 d. Šiandien Briuselyje prasidėjusiame ketvirtajame Sanglaudos forume finansų ministras Rimantas Šadžius skaitė pranešimą „Demografiniai pokyčiai ir migracija: iššūkiai ir sprendimai. Lietuvos atvejis“.

Renginyje, kuriame pradedamos diskusijos apie kitą sanglaudos politikos etapą, ministras apžvelgė dėl demografinių pokyčių kylančias problemas, kurios yra panašios visoje ES, pristatė emigracijos padarinius Lietuvoje bei aptarė galimus sprendimų variantus.

Ketvirtajame Sanglaudos forume, vykstančiame rugsėjo 27-28 d., dalyvauja Europos Komisijos prezidentas Jose Manuel Barroso, Europos Komisijos nariai Danuta Hubner ir Vladimir Špidla, ES šalių ministrai, aukšti ES institucijų ir ES šalių narių bei šalių kandidačių pareigūnai – iš viso daugiau kaip 800 atstovų.

Šiame forume gvildenami nauji iššūkiai ir problemos, iškeltos paskutinėje Europos Komisijos ataskaitoje apie ekonominę ir socialinę sanglaudą. Ataskaitoje aptarta ir įvertinta dabartinė ES regioninė politika ir finansavimo poveikis regionams. Pristatomi ir nagrinėjami klausimai, susiję su naujais iššūkiais ir pavojais, kuriuos kelia globalizacija, klimato pokyčiai ir demografinės tendencijos.

Pasak Europos Komisijos narės, atsakingos už regioninę politiką, Danutos Hubner, šiame kontekste kalbant apie Europos ateitį, sanglaudos politika yra ypatingai svarbi ir jos rezultatai kasdien daro realią įtaką žmonių gyvenimui. Per ateinančius septynerius metus vien Europos socialinis fondas „į žmones“ kasmet investuos daugiau kaip 10 mlrd. eurų, taip padėdamas jiems tobulinti įgūdžius ir padidinti įsidarbinimo galimybes. Ketvirtajame Sanglaudos forume keliami klausimai kaip ES sanglaudos politika turi prisitaikyti prie naujųjų iššūkių ir kokią kryptį reikia pasirinkti, norint ateityje pasiekti pageidaujamų rezultatų. 

Ministras R. Šadžius savo pranešime apžvelgė demografinius pokyčius: daugelyje ES regionų nuo naujojo šimtmečio pradžios daugiau žmonių mirė nei gimė. Europoje mažėja gyventojų skaičius, Europa senėja. Nė vienoje ES valstybėje narėje gimstamumo lygis neužtikrina kartų kaitos. Sumažėjęs gimstamumas reiškia, kad ateityje vis mažiau jaunų žmonių „išlaikys” senąją kartą, kuriai priskiriamų gyventojų skaičius dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų ir medicinos pažangos nuolat didėja.

R. Šadžius tai lygino su analogiškomis Lietuvos problemomis: mažesnis gimstamumas nei Lietuvoje yra tik keliose ES valstybėse. Situaciją apsunkina išaugusi emigracija ir ženklus gyventojų senėjimas. Jeigu esamos tendencijos išliks, iki 2030 m. Lietuvoje gali būti apie 27 proc. gyventojų, vyresnių kaip 60 metų. Augant ekonomikai ir darbo jėgos paklausai, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, tiesiogiai susijęs su mažėjančiu gyventojų skaičiumi, tampa viena pagrindinių Lietuvos ekonominę plėtrą stabdančių problemų.

Pastaraisiais metais daug žmonių emigravo į turtingesnes ir savo darbo rinkas atvėrusias ES valstybes nares. Tai nebuvo netikėtas reiškinys, tačiau atsižvelgiant į gyventojų amžiaus struktūros pokyčius, emigraciją būtina stabdyti. Iš Lietuvos 2004–2006 m. emigravo apie 108 tūkst. žmonių, t.y. apie 3 proc. gyventojų. Ministras įvardino neigiamus emigracijos padarinius: iš Lietuvos daugiausia emigruoja darbingi žmonės ir specialistai. Kaip teigiamus niuansus galima paminėti sumažėjusį nedarbo lygį, emigrantų įgytas žinias, patirtį, įgūdžius bei uždirbtus pinigus. Pastaruoju metu emigracija, lyginant su pirmaisiais šalies įstojimo į ES metais, sumažėjo, dalis į užsienį išvykusių tautiečių svarsto ir grįžimo į Lietuvą galimybę.

Ministras pristatė Lietuvos pasirinktus problemos sprendimus, parengtą Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją. Kai kurios šios strategijos įgyvendinimo priemonės bus finansuojamos iš 2007-2013 m. Europos socialinio fondo lėšų: pavyzdžiui, informavimo bei konsultavimo apie galimybes grįžti, gyventi ir dirbti Lietuvoje sistemos sukūrimas bei tokių paslaugų teikimas. Be to, bus taikomos ir remiamos priemonės, padedančios suderinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą, skatinančios ekonominį gyventojų aktyvumą. Ministras pabrėžė, kaip svarbu iš esmės pagerinti socialinę situaciją, sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje, užtikrinant visiems prieinamas kokybiškas sveikatos, švietimo ir socialines paslaugas.