BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Konferencija „Kuriame Lietuvos ateitį: ES struktūrinė parama Lietuvai 2007-2013 m.“

Data

2007 12 12

Įvertinimas
0

Vilnius, gruodžio 12 d. Šiandien Vilniuje („Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26) vyksta Finansų ministerijos surengta konferencija „Kuriame Lietuvos ateitį: ES struktūrinė parama Lietuvai 2007-2013 m.“, kurioje socialiniams ir ekonominiams partneriams, aktyviai dalyvavusiems pasirengimo procese, pristatomas svarbiausias pabaigtas darbas – trys veiksmų programos. Tai veržlus planas bendram Strategijoje nustatytam tikslui pasiekti – sparčiai gerinti sąlygas gyventi, dirbti ir investuoti Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų kiekvieną gyventoją.

„ES struktūrinės paramos panaudojimas jau suplanuotas. Mokslas, ekonomika, sanglauda – šie trys žodžiai simboliškai nusako prioritetines ES struktūrinių fondų investicijų kryptis, - sako finansų ministras Rimantas Šadžius. – Nuoširdžiai trokšdamas, kad Lietuva pasinaudotų ES struktūrinės paramos teikiamomis galimybėmis, visus kviečiu prisiimti atsakomybę ir kartu kurti Lietuvos ateitį.“

Priimant lemtingus sprendimus dėl šios paramos panaudojimo, rengiant Strategiją ir veiksmų programas, dalyvavo ne tik šakinės ministerijos, aktyvūs buvo ir socialiniai – ekonominiai partneriai, regionų atstovai, į pasirengimo procesą taip pat įsitraukė Seimas ir Prezidentūra. Finansų ministerijos organizuotuose viešuose aptarimuose ir darbo grupėse buvo apsvarstyta daugybė požiūrių. Rezultatas – Lietuvos parengtus strateginius dokumentus Europos Komisija iš karto buvo pripažino atitinkančiais reikalavimus ir netrukus patvirtino.

ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007-2013 m. sudaro daugiau kaip 23 mlrd. Lt. Išmintingai ir sėkmingai panaudojus tokią sumą, beveik prilygstančią vienerių metų mūsų valstybės biudžetui, galime priartėti prie ES šalių narių ekonominio išsivystymo vidurkio ir iki  2015 m. pagal pragyvenimo lygį pasivyti kai kurias ES šalis senbuves. Tuomet Lietuva taptų daug patrauklesnė gyventi, dirbti ir investuoti.  

Mokslas. Ekonomika. Sanglauda

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo nedaug laiko, tačiau šalies ūkyje per šį laikotarpį spėjo įvykti fundamentalių permainų. Buvo patirtas gana didelis ūkio nuosmukis, infliacija ir didelis nedarbas, vėliau atsigaunantį Lietuvos ūkį neigiamai paveikė Rusijos ekonominė krizė. Tik 2002 m. ėmė ryškėti naujos ekonomikos augimo tendencijos, ir jau 2003 m. Lietuva tapo Europos lydere pagal bendrojo vidaus produkto augimą.

Tačiau dabar tendencijų analizė rodo, jog Lietuva įžengia į lėtėjančio ūkio augimo fazę. Norint išlaikyti spartesnį ūkio augimą ilgesniuoju laikotarpiu, reikia tikslingai perorientuoti valstybės investicijas, kartu išnaudojant ES struktūrinės paramos teikiamas galimybes. Juk pasaulyje vyksta spartus produktyvumo augimas, kurį lemia nauji valdymo metodai, modernios technologijos ir darbo automatizavimas.

Lietuva, ieškodama  ekonominio augimo šaltinių, turi orientuotis į aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, kurių gamyba reikalauja mažiau žaliavų ir kuro, bet daugiau žinių ir gebėjimų, nes būtent šie resursai yra neišsemiami ir nuolat atsinaujinantys. Todėl Lietuva kelia tikslą – orientuotis į mokslu ir žiniomis grįstą ekonomiką. 

Žinių ekonomika turi remtis aktyviu žinių kūrimu, jų pritaikymu ir tai daryti gebančiais žmonėmis. ES valstybių darbo rinkų atsivėrimas padidino emigraciją iš Lietuvos. Nors pagal nedarbo mažėjimo tempus Lietuva yra Europos lyderė, nedarbas pas mus mažėja emigracijos sąskaita, o emigruoja daugiausiai jauni ir kvalifikuoti žmonės. Tik tinkamai orientuotos investicijos gali padėti iš esmės spręsti sudėtingą situaciją darbo rinkoje. Šiandienos valstybėje gebėjimas orientuotis į visuomenę, tinkamai panaudojančią turimus žinių išteklius, tampa sėkmingą šalies ūkio plėtrą lemiančiu veiksniu.

Spartus ūkio augimas, bent jau trumpuoju laikotarpiu, natūraliai sąlygoja didėjančius teritorinius ir socialinius išsivystymo skirtumus. Tačiau tvari plėtra įmanoma tik racionaliai naudojant turimus išteklius ir esant integruotai visuomenei, kai gyvenimo kokybės gerėjimo potencialas pasiekia kuo daugiau žmonių. Siekiant tvarios plėtros, turime įvertinti ir panaudoti visus turimus vietinius plėtros resursus ir skatinti žmones likti dirbti ir gyventi savo gimtosiose vietose. Todėl turi būti mažinami skirtumai tarp pagrindinių šalies miestų ir likusių miestų bei miestelių – kuriama šiuolaikiška infrastruktūra, užtikrinamos aukštos kokybės švietimo, sveikatos ir socialinės paslaugos, sudaromos sąlygos darbui. Tikslas – gyvenimo kokybė ir sanglauda, kad visi Lietuvos gyventojai jaustųsi vienos bendruomenės dalimi ir atskiros socialinės grupės dalintųsi ekonominės plėtros kuriama nauda.

Daugiau informacijos apie ES struktūrinę paramą, 2007-2013 m. Strategiją ir veiksmų programas bei šią konferenciją galite rasti interneto svetainėje: www.esparama.lt.

 

Viešųjų ryšių skyrius
Tel.: (8 5) 219 9376, 239 0249
www.finmin.lt